T.Venclova: „Turėjau ambicijų išversti visą „Ulisą“, bet emigracijoje jas prigesino kiti darbai“ 
(19)
„Jameso Joyce'o romanas „Ulisas“ ir šiandien aktualus – beveik tiek pat, kiek Williamo Shakespeare'o ar Levo Tolstojaus kūriniai“, – įsitikinęs JAV gyvenantis lietuvių poetas Tomas Venclova. Būtent jis dar 1968 metais išvertė tris iš aštuoniolikos „Uliso“ dalių (1-ąją, 3-ąją ir 4-ąją) ir paskelbė literatūros mėnraštyje „Pergalė“ (dabar – „Metai“).
Šiandien pasaulyje minimas J.Joyce’o gimimo 130-metis. Be to, prieš 90 metų Prancūzijoje pasirodė pirmasis „Uliso” leidimas. Šia proga pakalbinome tiek T.Venclovą, tiek literatūros tyrinėtoją ir vertėją Saulių Repečką, kuris prieš keletą metų kartu su Jeronimu Brazaičiu lietuvių skaitytojams pateikė viso „Uliso“ vertimą.
– Kaip kilo mintis gūdžiais sovietiniais metais lietuvių skaitytojams pateikti „Uliso“ ištraukas lietuviškai? – paklausiau 74 metų T.Venclovos.
– Turėjau ambicijų supažindinti lietuvių skaitytojus su draudžiamais ar pusiau draudžiamais XX amžiaus literatūros klasikais. Žinoma, kiek tais laikais buvo įmanoma. J.Joyce'as buvo, suprantama, vienas svarbiausių. Žinojau, kad jis verčiamas į rusų ir gruzinų kalbas, taigi maniau, kad lietuviai neturi atsilikti.
– Su kokiomis problemomis, iššūkiais susidūrėte versdamas „Ulisą“?
– Tada man dar gerokai stigo „džoisologijos“ žinių. Po ranka turėjau tik klasikinį Stuarto Gilberto komentarą. Anglų kalbą irgi mokėjau toli gražu nepakankamai.
Todėl mano vertime gana gausu klaidų. Bendravau su „Uliso“ vertėju į lenkų kalbą Maciejumi Slomczynskiu, jis man kai ką paaiškino, bet jo vertimą perskaičiau tik paskelbęs savąjį. Perteikti J.Joyce'o ritmus, stilistinius bei gramatinius žaidimus – beveik neįveikiama užduotis bet kuriam vertėjui.
– Ar nebuvo sudėtinga paskelbti tokį kūrinį tuometėje Lietuvoje?
– Kaip visada tokiais atvejais, reikėjo perkūnsargio – lydimojo straipsnio, parašyto tų laikų kritikos stiliumi, kurį pateikė Dovydas Judelevičius (jam buvau ir esu dėkingas).
– Kaip buvo sutiktas jūsų vertimas? Sulaukėte pagyrimų, kritikos? Kaip reagavo skaitytojai ir visokie cenzoriai į tai, kad pasirodė kelios „Uliso“ dalys?
– Girdėjau nepelnytų pagyrimų iš to paties D.Judelevičiaus, iš kalbininko B.Savukyno ir kitų, net atsitiktinių asmenų.
Viešos kritikos nebuvo. Negirdėjau ir apie cenzorių pasipiktinimą, nors jo galėjo pasitaikyti. Jau emigracijoje, 1980 metais, vertimu susidomėjo ir interviu su manimi (taip pat su rusų ir gruzinų vertėjais) paskelbė mokslinis žurnalas „James Joyce Quarterly“.
– Ar neturėjote ambicijų išversti visas 18 „Uliso“ dalių?
– Turėjau, bet gerai supratau, kad to meto sąlygomis tai buvo gana beviltiškos ambicijos. Emigracijoje buvau tiek užimtas kitais darbais, jog savo ambicijas primiršau ir net apsidžiaugiau, kada atsirado kitas vertėjas (Jeronimas Brazaitis – lrytas.lt). Beje, poetas Kornelijus Platelis kurį laiką manė, kad tai mano slapyvardis!
– Kokia, jūsų manymu, „Uliso“ reikšmė pasaulio ir lietuvių literatūrai? Ar ši knyga vis dar aktuali? 2 psl. >>
(19)
Vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Saulytė“ minės 20-metį
Sekmadienį jau 20-ąjį kartą sostinėje rengiama vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Saulytė“. Vaikų folkloro šventė šiais metais vaikus kviečia į Prezidentūros kiemą.
Į Kauną kviečia tradicinis festivalis „Atataria lamzdžiai 2012“
Daugybė įvairių, tradicinę autentišką dainą, šokį, muziką puoselėjančių folkloro ansamblių, kaip visada, gegužei baigiantis, iš Lietuvos bei užsienio suvažiavo į Kauną. Penktadienį čia prasideda XXVII tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai 2012“. Šiemetinė jo tema- tradicinis vestuvių folkloras.
Per poezijos atlaidus žinomi muzikantai dainuos kluone
Verslininkas ir kaimietis. Sėkmės džentelmenas ir žmogus, nesugadintas pinigų. Regis, taip galima būtų apibūdinti tarp Anykščių, Jonavos bei Pagulbio kaimo (Molėtų r.) gyvenantį verslininką ir muzikantą Kazimierą Jakutį.
Įspūdingas „Karo requiem“ užbaigė orkestro sezoną skausminga gaida
Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) 23-ąjį kūrybos sezoną vainikavo retai atliekamas monumentalus Benjamino Britteno (1913-1976) „Karo requiem“. Vilniaus kongresų rūmų scenoje ketvirtadienio vakarą vos tilpo atlikėjai – Kauno valstybinis choras (vadovas Petras Bingelis), chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ jaunių choras (vadovė Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė), solistai Asmik Grigorian, Algirdas Janutas, Liudas Mikalauskas, orkestrantai. Tačiau pusantros valandos trukmės kūrinys buvo atliktas tarsi vienu atokvėpiu.
Sostinės rotušėje pagerbti „Poezijos pavasario“ dalyviai ir svečiai
Vilniaus rotušėje ketvirtadienį pagerbti ir pasveikinti tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2012“ dalyviai ir svečiai. Įteikta ir kasmetinė tradicinė Vilniaus mero premija. Ji už poeziją apie Vilnių ir poezijos knygą „Sezonas baigtas“ šiemet skirta poetui Antanui Šimkui.
Vilniaus festivalyje skandinavai skleis afrikietišką karštį
Šiaurės šalių ir Afrikos muzikos ritmus birželio 3-iosios koncerte Filharmonijos Didžiojoje salėje sugretins Norvegijos pučiamųjų instrumentų džiazo ansamblis „The Brazz Brothers“ ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Martyno Staškaus. Ansamblyje „The Brazz Brothers“ groja dviejų šeimų broliai, gimę ir užaugę mažoje Sulos saloje Norvegijos šiaurės vakarų pakrantėje, – Jarle Forde, Janas Magne Forde, Helge Forde, Runaras Tafjordas, Steinas Erikas Tafjordas ir būgnininkas Kennethas Ekornesas.
Macikuose bus paminėti žuvusieji karuose
Pirmadienį Macikų kaime, Šilutės rajone, bus pagerbtas karuose kritusiųjų atminimas.
Kuršių nerija - naujuose pašto ženkluose
Šeštadienį apyvartoje pasirodys du nauji pašto ženklai iš serijos „Pasaulio paveldo objektai“. Pašto ženkluose bus pavaizduota Kuršių nerija.
Vilniaus širdyje – S. Vaitiekūno meno kūrinių oazė
Vilniaus senamiestyje vakar atidaryta Sauliaus Vaitiekūno galerija „Terra recognita” labai skiriasi nuo šiai sostinės vietai įprastų suvenyrų parduotuvių. Galeriją įkūręs mažosios plastikos ir provokuojančių instaliacijų autorius S. Vaitiekūnas nusprendė pasiūlyti publikai tokius savo darbus.
Kaune paskelbtas dainų pagal Maironio eiles konkursas
Kaune paskelbtas Maironio 150-omioms gimimo metinėms skirtas dainų pagal šio poeto eiles konkursas, laimėtojams bus skirtos premijos. Kauno miesto savivaldybė, Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmai ir bendrovė „Pradas_R“ organizuoja lietuviškos dainos konkursą pagal Maironio eiles „Drąsiai, aukštai pakils balsai“.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|