Filosofas ir kabalistas iš Izraelio M. Laitmanas: „Pirma matyti ne save, o kitą, verčia egoizmas“ (224)

Jurgita Noreikienė:

J. Tymošenko dukra atšaukė vizitą į Vilnių dėl motinos ligos (papildyta) (82)

---

Rasizmas – perdėtos tolerancijos grimasa (56)

---

Londono lietuvės gyvenimas su ŽIV: viltis, nežinomybė ir išsigandę vyrai (389)

---

Norite dirbti Vilniaus rajono savivaldybėje? Išmokite lenkiškai (377)

---

Etnologas L. Klimka: „Velykų simbolis margutis neturi nieko bendro su krikščionybe“ (98)

Neseniai leidyklos „Alma Littera“ išverstoje knygoje „Šiuolaikiniai vaikai. Kaip augti kartu? Integralaus ugdymo metodika“ M. Laitmanas pateikia rekomendacijas ugdytojams ir švietimo sistemos darbuotojams, kokiais principais vadovaujantis derėtų auklėti ateities žmones.

- Ar XXI amžiuje vaikus reikia auklėti kitaip, nei anksčiau?

- Be abejo. Juk mes jaučiame, koks mūsų laikas ypatingas. Pasaulis tampa integralus, globalus, tarpusavyje susijęs, tarpusavyje priklausomas. Todėl mums būtina, atsižvelgiant į tai, ruošti žmones naujam pasauliui. Jis tampa visiškai kitoks. Pirmuosius dvidešimt metų ruošiame vaikus gyvenimui per vaikų darželius, mokyklas, universitetus. Taip ir dabar reikia juos, ir ne tik vaikus, bet ir suaugusius, ruošti visiškai kitokiam pasauliui, kuris šiuo metu prieš mus atsiveria. Dėl to mes turime keisti ir auklėjimą, ir lavinimą.

- Kokie senieji auklėjimo principai jau nebeatitinka tikrovės, ką reikia pakeisti?

- Visų pirma, auklėjimas turi būti integralus. Žmonės turi suprasti, kad pasaulis šiandien yra susijęs tarpusavyje. Jeigu mes iš šito pasaulio ištrauksime bent vieną valstybę, kokią nors vieną dalį atskirsime nuo kitos – visas pasaulis tai pajus. Mes visiškai susiję tarpusavyje bendroje pasaulinėje ekonomikoje, viskame. Šis tarpusavio susietumo pajautimas turi šiandien žmonėms diktuoti bendrą laikyseną pasaulio atžvilgiu. Pati gamta mus veda prie to, kad pasaulis taptų vientisas.

Būtent šito labiausiai trūksta Europai. Jie sukūrė ekonominę sistemą, o kitų sistemų tarpusavyje nesujungė. Todėl ta sistema neveikia gerai. Susijungimas turi būti pilnas. Ekonominis, kultūrinis, socialinis, įstatyminis. Nepakanka tik šiokio tokio tarpusavio ryšio – bendros valiutos. Reikia pilnesnio, integralesnio. Bet tokiam požiūriui Europos vadovai dar nepasirengę. Jie renkasi į G-20, į Davosą ir taip toliau, bet negali surasti jokio bendro vardiklio, jokio bendro sprendimo. Nes viduje nėra integralumo supratimo. O integralumas reiškia visišką priklausomybę vienas nuo kito kaip vientisoje analoginėje sistemoje.

- Kokius konkrečius auklėjimo principus vaikų darželyje arba mokykloje siūlote?

- Jų labai daug. Aš apie tai kalbu savo knygoje. Mokymas ir auklėjimas turi vykti ne frontais – stovi mokytojas, o prieš jį sėdi klasė. Tai turi vykti ratu. Rate vyksta bendravimas, viskas aptariama tarpusavyje. Reikia eiti ir į pasaulį – lankytis įstaigose, įmonėse, planetariumuose. Vaikai turi mokytis, tyrinėdami pasaulį, ryšius tarp visų įstaigų, ir po to viską aptardami. Discipliną jie palaikys patys, sėdėdami savo ratelyje, vyresni auklės jaunesnius. Porą metų vyresni mokiniai, auklėdami jaunesnius, ir patys auklėsis. Mokykloje nereikia egzaminų. Vietoj jų užtenka mokytojo atsiskaitymo apie kiekvieną mokinį. Jeigu kas nors prasikalto – surengiamas „teismas“ iš pačių mokinių. Jie turi aptarti problemą, bandyti įsivaizduoti save to draugo vietoje. Viskas paremta tuo, kad žmogus psichologiškai galėtų įsijausti į kito būseną. Kad pamatytų, pajustų, sugebėtų atjausti. 2 psl. >>