Jaunimo teatro scenoje - J. Piłsudskis ir F. Dzeržinskis 
(6)
„Lietuvoje esama didžios istorinės paslapties. Mūsų tėvynė, kitados buvusi galingiausia imperija, per kelis šimtus metų sunyko ir susitraukė, tapo salele Rytų Europos geopolitiniame žemėlapyje. Tačiau išnykus Lietuvos imperijai, imperinio būdo žmonės liko, žemė juos tebegimdė,“ - sako rašytojas bei filosofas Arvydas Juozaitis, spektaklio „Širdis Vilniuje“ pjesės autorius ir idėjos sumanytojas.
Spektaklis, kurio premjera vasario 10 ir 11 dienomis numatyta Valstybiniame jaunimo teatre Vilniuje, šiandien pristatytas žiniasklaidai. Spektaklio režisieriai - Jonas Vaitkus ir Albertas Vidžiūnas. Scenografijos ir kostiumų dailininkė - Giedrė Brazytė. Kompozitorė - Jurgita Mieželytė.
Parašyti pjesę rašytoją įkvėpė XX a. pradžios dviejų Lietuvai skaudžiai pažįstamų politinių veikėjų, kitaip „geležinių vadų“ Józefo Piłsudskio ir Felikso Dzeržinskio asmenybės.
Rašytojas įsivaizdavo galimą abiejų legendomis apipintų herojų mistinį susitikimą, kuris įvyksta tuo metu, kai Vilniuje laidojama J. Piłsudskio širdis. Paslaptingoje vietoje, tarsi skaistykloje, o galbūt kalėjime, atsiduria ne tik abu revoliucionieriai, bet ir rašytojas Balys Sruoga, poetas Czesławas Miłoszas, Lietuvos kunigaikščių palikuonis Jurgis Giedraitis.
Per juos atsiskleidžia niekaip nepasidalytos Lietuvos istorinės paralelės, žiaurių diktatorių ir revoliucionierių charakteriai, jų diskutuotinas patriotizmas bei lietuvių tapatybės paieškos.
Šie du revoliucionieriai padarė neabejotiną įtaką Lietuvos, o ypač Vilniaus miesto istorijai. J.Piłsudskį ir F.Dzeržinskį sieja tai, kad abu jie gimė Vilnijos krašte, abu mokėsi Vilniaus 1-ojoje gimnazijoje. Jų amžiaus skirtumas - dešimt metų, abu iš pradžių buvo Lietuvos socialdemokratų gretose, paskui vienas pasuko į Rusijos sparną, o kitas tapo Lenkijos politikos ir karo veikėju.
A.Juozaitis pjesėje stengėsi parodyti visą beprotybę, kuri buvo apėmusi XX amžiaus pradžią. Kaip pats teigia, tam, kad atsiskleistų asmenybės, reikia ekstremalių istorinių sąlygų.
Režisieriui J.Vaitkui pasirodė įdomus A.Juozaičio užmojis imtis asmenybių, turėjusių didelę istorinę, moralinę reikšmę savo tautoms, gilintis į istorijos pamokas. Jo manymu, spektaklis turėtų sukelti diskusijų audrą. „Žvelgdamas į tikrovę matai, kad beprotybės vis daugiau. Politikai nebendrauja su žmonėmis, tik tarpusavyje pešasi, kad išplėštų savo gabalą. Tad gal bent teatre žmonės galėtų pamąstyti, kas yra politika, diktatūra, istorinė atmintis, asmenybė, pasvarstyti, ar žmonija juda šviesėjimo link, ar atvirkščiai.
Politikams vis siūlau paskaityti teatro istoriją - ten užfiksuotas visas politinis idiotizmas (kad ir Williamo Shakespeare'o kūriniuose). Bet politikai nesidomi, mato tik save. O juk tik kalbantis galima išsiaiškinti, kas žmones sieja, o ne skiria“, - premjeros išvakarėse mintimis, sužadintomis pjesės „Širdis Vilniuje“, dalijosi režisierius J.Vaitkus.
Spektaklį jis režisavo su savo mokiniu A.Vidžiūnu, kuriam taip pat teatre rūpi pirmiausia ne pramoga, o tikros vertybės, įdomus kūrybinis darbas ir pažinimas.
Spektaklio režisieriai pagrindinius vaidmenis skyrė Gediminui Storpirščiui ir Aleksui Kazanavičiui, kurie ir sukūrė imperinių užmojų turėjusių istorinių Rytų Europos lyderių paveikslus.
Spektaklyje taip pat vaidina Nerijus Gadliauskas, Vytautas Taukinaitis, Saulius Sipaitis, Janina Matekonytė, Dovilė Šilkaitytė ir Simonas Storpirštis.
* * *
Arvydas Juozaitis - visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras, iš viso išleidęs 19 knygų, parašęs apie 20 pjesių, iš kurių net 7 buvo pastatytos Lietuvos teatruose.
Jis yra pelnęs daugybę apdovanojimų. Vienas pastarųjų - 2011 metų Baltijos Asamblėjos literatūrinė premija.
(6)
„Poezijos pavasario“ ąžuolo vainikas Kaune uždėtas poetui E. Ališankai
Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje šiandien vainikuotas šių metų festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatas. Tradiciniu ąžuolo vainiku pasipuošė vilnietis poetas Eugenijus Ališanka. Apdovanojimas jam teko už pernai pasirodžiusį eilėraščių rinkinį „Jeigu“ (LRS leidykla). Ši knyga - šeštoji E. Ališankos poezijos knyga. Jis dar yra išleidęs tris eseistinių tekstų knygas - „Vaizdijantis žmogus“ (1998), „Dioniso sugrįžimas“ (2001) ir „Gatvė tarp dviejų bažnyčių“ (2012).
Kultūros ministerija paskelbė konkursą į Operos ir baleto teatro vadovo pareigas
Kultūros ministerija penktadienį paskelbė konkursą į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas.
Vilniaus festivalyje - muzikiniai virtuozų pasažai
„Kartą Vilniuje... Virtuozų pasažai“ pavadintas birželio 4-osios koncertas Filharmonijos Didžiojoje salėje. Koncerte susitiks Lietuvos kamerinis orkestras, temperamentingas, visuomet unikalių idėjų kupinas jo meno vadovas smuikininkas Sergejus Krylovas ir fleitos virtuozas Massimo Mercelli, gastroliuojantis nuo Niujorko „Carnegie Hall“ iki Buenos Airių „Teatro Colon“, nuo Sankt Peterburgo iki Jeruzalės.
Garsiausias Danijos dailininkas P. Kirkeby susižavėjo Lietuva
Ketvirtadienį į savo grafikos ir skulptūrų parodos "Lignum Vitae" ("Gyvybės medis") atidarymą Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje atvyko ryškiausia Danijos vizualiojo meno žvaigždė - dailininkas ir poetas Peras Kirkeby. Kartu su žmona pusdienį pasivaikščiojęs po Vilnių jis prisipažino susižavėjęs laisva ir europietiška Lietuvos ir jos sostinės dvasia. Gerai nusiteikęs 73 metų menininkas per atidarymą negailėjo komplimentų ir Nacionalinės dailės galerijos pastatui, ir puikiam lietuvių bei danų kuratorių darbui.
„Lietuvos ryto“ fotografo kadruose – ekologinio žygio akimirkos
Penktadienį būrys panevėžiečių ir kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pirmieji turėjo galimybę išvysti unikalius Tasmanijos ir Naujosios Zelandijos vaizdus. Juos įamžino „Lietuvos ryto“ fotokorespondentas Vladas Ščiavinskas, lydėjęs ekologiniame žygyje „Vanduo – tai gyvybė“ dalyvavusį panevėžietį plaukiką Vidmantą Urboną.
Mirė iškilus Lietuvos baleto solistas H. Kunavičius
Eidamas 88-uosius metus, penktadienio rytą mirė iškilus Lietuvos baleto solistas Henrikas Kunavičius, pranešė Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.
Įspūdingas „Karo requiem“ užbaigė orkestro sezoną skausminga gaida
Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) 23-ąjį kūrybos sezoną vainikavo retai atliekamas monumentalus Benjamino Britteno (1913-1976) „Karo requiem“.
Vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Saulytė“ minės 20-metį
Sekmadienį jau 20-ąjį kartą sostinėje rengiama vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Saulytė“. Vaikų folkloro šventė šiais metais vaikus kviečia į Prezidentūros kiemą.
Į Kauną kviečia tradicinis festivalis „Atataria lamzdžiai 2012“
Daugybė įvairių, tradicinę autentišką dainą, šokį, muziką puoselėjančių folkloro ansamblių, kaip visada, gegužei baigiantis, iš Lietuvos bei užsienio suvažiavo į Kauną. Penktadienį čia prasideda XXVII tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai 2012“. Šiemetinė jo tema- tradicinis vestuvių folkloras.
Per poezijos atlaidus žinomi muzikantai dainuos kluone
Verslininkas ir kaimietis. Sėkmės džentelmenas ir žmogus, nesugadintas pinigų. Regis, taip galima būtų apibūdinti tarp Anykščių, Jonavos bei Pagulbio kaimo (Molėtų r.) gyvenantį verslininką ir muzikantą Kazimierą Jakutį.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|