Daržininkams žiemos ramybė jau baigiasi 
(3)
Nors lauke dar šalta ir balta, kasdien vis labiau juntamas pavasario alsavimas: ant palangės žiemojančios gėlės jau leidžia naujus žalius lapelius, o parduotuvėse akys raibsta nuo sėklų pakelių. Kaip nepasiklysti šiame margumyne, ką rinktis?
Norintiems valgyti savo rankomis užsiaugintų daržovių žiemos poilsis jau baigiasi.
Patyrę daržininkai paprikas sėja vasario viduryje, nes jos ilgai dygsta ir lėtai auga. Panašiu metu reikėtų sėti salierus – jie taip pat dygsta neskubėdami, daigeliai pasirodo maždaug per dvi savaites.
Pomidorų sodinimo laikas priklauso nuo to, kur juos ketinate auginti, ir sąlygų, kokiomis auga daigai. Jei jų sėklos daiginamos 20–25 laipsnių šilumos temperatūroje, o vėliau daigai auga šviesioje ir šiltoje (17–22 laipsnių šilumos) vietoje, į nuolatinę auginimo vietą jie tinkami sodinti po 50–55 dienų, augdami vėsesnėje patalpoje – po 60 dienų.
Todėl jei ketinate pomidorų daigus į nešildomą šiltnamį pasodinti gegužės mėnesį, praėjus stiprių pavasarinių šalnų pavojui, sėti reikėtų kovo pradžioje ar viduryje.
Kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje sėjami tie pomidorai, kurie bus auginami lauke. Antroje kovo pusėje daigų kompaniją ant palangės galima papildyti porais.
Pastariesiems, skirtingai nei anksčiau išvardytų daržovių daigams, labiau patinka augti gilesniame indelyje. Pikuoti jų nereikia, o tinkami sodinti į daržą jų daigai būna po 50–60 dienų.
Kai paprikų, pomidorų daigeliai užaugina pirmus tikruosius lapelius, juos reikia persodinti išskirstant, kad augalai augtų rečiau ir neskursdami. Pikuojant pomidorai sodinami giliau nei augo iki tol, paprikos – tokiame pat gilyje.
Šios lietuvių širdį užkariavusios daržovės ne itin mėgsta persodinimą, todėl tai būtina atlikti ypač atsargiai.
Daržovės nugali gėles
Uždarosios akcinės bendrovės „Sėkluva” direktorius Kazys Romas Noreikis pastebėjo, kad pastaraisiais metais žmonės dažniau renkasi, kokias sėklas pirkti – daržovių ar gėlių, nes viskam neužtenka pinigų, o ir žemės sklypai ne visų tokie, kad užtektų vietos ir daržui, ir gėlynams. Tuomet pirmiausia apsirūpinama daržovių sėklomis.
K.R.Noreikio teigimu, bendrovė „Sėkluva” stengiasi patenkinti įvairiausių pirkėjų poreikius. Pigiausiai kainuoja standartinių veislių sėklos.
Paprastai tokių pačių populiarių veislių pomidorų, agurkų ar kitų daržovių sėklomis prekiauja ir kitos Lietuvos įmonės, jas perkančios iš tų pačių užsienio gamintojų. Perkant tiesiog reikėtų atkreipti dėmesį į geriausią pakuotės kainos ir joje supilto sėklų kiekio santykį.
Daržininkams visiškai užtenka į vieną pakuotę supiltų kokių dešimties vienos veislės pomidorų sėklų. Juk dažniausiai net ir nedideliame šiltnamyje norisi pasisodinti kelių skirtingų veislių daigų.
Galintys mokėti brangiau mielai renkasi „Sėkluvos” siūlomos „Profi” serijos sėklas. Net labai išrankūs daržininkai džiaugsis rezultatais, nes tai profesionalams skirta serija, augalų sėklos yra ypač aukštos kokybės. Jas lietuvių bendrovė perka iš žinomų Olandijos, Prancūzijos firmų dideliais kiekiais, o vėliau sufasuoja į nedidelius pakelius. 2 psl. >>
(3)
Panevėžiečio šiltnamyje - įspūdingas vynuogių derlius
Tradiciškai Lietuva nėra vynuogių augintojų kraštas. Daugiausia esame įpratę valgyti pirktas pietų kraštuose užaugintas vynuoges. Panevėžietis ūkininkas Alfonsas Narbutas tvirtina, jog skanių desertinių uogų galima užsiauginti ir mūsų šalyje, tik reikia pasirinkti šalčiui atsparias vynmedžių rūšis. Vynuogių galima užsiauginti ir šiltnamiuose, o vynmedžiui reikia atiduoti pačią prasčiausią – smėlingą, nederlingą – žemę. Gegužės mėnuo A. Narbutui – ne tik darbų įkarštis, bet ir karščiausias prekybos sodinukais metas. Pavasarį žemdirbių turguje kasdien prekiaujantis ūkininkas stebisi, jog šiemet žmonės jų pirko tiek daug, tarsi jokios krizės nebūtų.
S. Sudeikio ūkis per 20 metų: nuo 30 iki 500 hektarų žemės
Daugiau nei 500 hektarų žemės turintis Plaškių kaimo gyventojas Stasys Sudeikis nenori prisipažinti, kad jis yra daugiausia žemės turintis Pagėgių savivaldybės ūkininkas. Jis sakė, kad dalis žemės yra ir jo brolio Vytauto, su kuriuo kartu ūkininkauja.
Per metus žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo dešimtadaliu
Šių metų balandžio mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 10 proc., praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamento teigimu, įtakos tam turėjo 21,2 proc. sumažėjusios augalininkystės produktų ir 2,3 proc. sumažėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos.
Pavydo kirminas dėl sovietinių laikų fermų sugraužė kaimą
Nuo sovietinių laikų likusios fermos dažnai neatlieka jokios ūkinės funkcijos, nepaisant to, dėl jų kyla konfliktai ir nesutarimai. Taip atsitiko ir su Kretingos r. Lazdininkų kaime stovinčių fermų liekanomis, kuriomis kaip tranzitine stotele bandė pasinaudoti vietos ūkininkas. Kaimo gyventojai, pamatę, kad buvusi ferma laikinai gali duoti kažkam bent minimalios naudos, sujudo subruzdo ir iškvietė aplinkosaugininkus, net policiją.
Parama jauniesiems ūkininkams - tik gyvulininkystės ūkiams įkurti mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse
Nuo šiol parama jauniesiems ūkininkams bus teikiama tik gyvulininkystės ūkiams įkurti mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Pareiškėjas, kuriantis gyvulininkystės ūkį, nuosavybės teise turės valdyti ne mažesnį kaip 8 ha žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) plotą.
Į netradicinį verslą pastūmėjo sliekai
Kai Berčiūnų kaimo (Panevėžio r.) gyventojas Antanas Kiaunė dėl sveikatos problemų buvo priverstas atsisakyti turėto darbo, jis ilgai nesitenkino valstybės mokama pašalpa, o pats ėmėsi verslo. Netradicinio verslo – biohumuso gamybos. Darbo birža neįgaliajam skyrė nedidelę paramą verslui pradėti. O viskas prasidėjo nuo Antano žmonos pedagogės Vilijos simpatijų žemės „kirminui“ – sliekui. Kiekvienas, gyvenantis nuosavame name, patiria, kiek daug susidaro organinių atliekų: nupjautos ir išravėtos žolės, medžių lapų, sugedusių daržovių ir vaisių, virtuvės atliekų.
Kodėl nuostolingas šiltnamių verslas?
„Palyginti su kaimyninėmis šalimis, didžiausias taikomas pridėtinės vertės mokestis, aukščiausios elektros ir dujų kainos, rinką iškreipianti nelegalių šiltnamių gausa žlugdo legalių Lietuvos šiltnamių veiklą, todėl jų kasmet mažėja. Be to, šalyje nėra vienijančios organizacijos, galinčios realiai atstovauti šį verslą plėtojančiųjų interesams Seime ir Vyriausybėje“, - tvirtina ŽŪB „Dembavos šiltnamiai“ valdybos pirmininkas ir direktorius Algimantas Staškus.
Kviečių kaina augo sparčiausiai nuo 2007 metų
Per praėjusią savaitę Čikagos biržoje kviečių kainos išaugo 16,5 proc. - tai didžiausias prieaugis nuo 2007 m. birželio. Gegužės 21 d. biržoje liepos mėnesio pristatymo kviečių bušelis toliau brango, jo kaina pasiekė 7,22 dolerio už bušelį (per 37,3 litro). Tokia didelė kviečių kaina nebuvo fiksuojama nuo 2011 m. rugsėjo.
Šiemet laikytojai už bulius gaus atsietąsias nuo gamybos specialiąsias išmokas
Keičiasi specialiųjų išmokų už bulius skyrimo principas - norintieji jas gauti, turės būti deklaravę žemės ūkio naudmenas ir 2010-1011 metais gavę specialiąsias išmokas už bulius. ES kryptingai siekia visiškai atsieti išmokas nuo einamųjų metų gamybos, pavyzdžiui, pieno, karvių žindenių, skerdimo papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos nuo gamybos atsietos jau 2006-2007 m.
Žemdirbiai gali įsigyti iki 15 proc. daugiau akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų
Žemdirbiai šiemet gali įsigyti iki 15 proc. daugiau akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų, atitinkamai mažinant ateinančiais ūkiniais metais įsigyjamų degalų kiekį.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|