Mokyklinio amžiaus vaikų sveikata – apgailėtina (36)

Projekte dalyvavo daugiau kaip šimtas 10-17 metų moksleivių, būtent šiame amžiaus tarpsnyje, anot specialistų, formuojasi žmogaus kaulinė ir raumeninė sistema, tad, negavus tinkamo fizinio aktyvumo šiuo gyvenimo laikotarpiu, didesnės ar mažesnės sveikatos problemos lydi visą likusį gyvenimą.

„Siekiant išvengti sveikatos problemų ateityje, mokykliniame amžiuje kiekvienas vaikas turėtų aktyviai judėti ne mažiau kaip po valandą per dieną – tokius normatyvus numato nacionalinė sveikatos taryba.

Tuo tarpu tyrimas rodo, jog beveik 90 proc. apklaustų vaikų nesilaiko šios normos. Tai lemia ne tik netaisyklingą jų kūno formavimąsi, bet ir neugdo teisingos sveikos gyvensenos sampratos,,“ – teigė gydytojas Aurimas Mačiukas.

Rezultatai atskleidė: nugaros skausmais skundžiasi 62,4 proc. ištirtų vaikų. Mergaitės su šia problema susiduria dažniau (53,4 proc.). Net 63 proc. apklaustų vaikų tėvai taip pat skundžiasi nugaros skausmais. Tai verčia susimąstyti apie vaikų nugaros skausmų sąryšį su jų tėvų diktuojamu nejudriu gyvenimo būdu.

„Kineziterapijos apžiūrų vaikams projektą įgyvendinti ėmėmės žinodami, jog nepakankamo vaikų fizinio aktyvumo problema Lietuvoje egzistuoja, tačiau jo rezultatai mus šokiravo. Situacija yra išties rimta, laikas imtis konkrečių neatidėliotinų veiksmų“, – teigė mėnesį vaikų duomenis rinkusio „Impuls“ sporto ir pramogų kompleksų tinklo vadovė Rasa Ališauskienė.

Didžiausios sveikatos problemos, su kuriomis susiduria tyrime dalyvavę nepakankamai aktyviai judantys vaikai, yra menka nugaros, juosmens bei pilvo ištvermė: su šiomis problemomis jau dabar susiduria 62 proc. apžiūrose dalyvavusių vaikų, dar 15-27 proc. vaikų tokio tipo problemos laukia ateityje.

„Nors vaikų sveikatos problemos daugiausia susijusios su fiziniu pasyvumu, tačiau yra daugybė sportinių veiklų, skatinančių, tarkime, nugaros skausmų atsiradimą dėl netinkamo krūvio pasirinkimo, todėl labai svarbu, kad vaikų fizinis aktyvumas būtų kontroliuojamas bei vertinamas individualiai kiekvieno vaiko pajėgumas prieš įgyvendinant sveikatos skatinimo programas“, - teigė kineziterapeutė Lina Varnienė.

Dėl atmestinai vedamų užsiėmimų pastaruoju metu mokyklose itin išpopuliarėjo įvairūs fizinio lavinimo pamokų vengimo būdai.

Kaip niekad daug vaikų nelanko kūno kultūros pamokų pasiteisindami gydytojų atleidimo rašteliais, o šiuose – visa puokštė įvairiausių sveikatos sutrikimų. Susidaro tarsi užburtas ratas: nesportuojančių vaikų sveikata silpsta, o dėl atsiradusių sutrikimų jie ima vengti bet kokio fizinio aktyvumo.

Netinkamų sąlygų užsiimti norimu sportu problema aktuali ne tik mokykloms – šį klausimą pastaruoju metu kelia ir Lietuvos studentų sąjunga, reikalaudama galimybės studentams savarankiškai pasirinkti, ar studijų metu lankyti fizinio lavinimo užsiėmimus.  2 psl. >>