Varėnos ir Ignalinos merai susirūpino kaimo mokyklų naikinimu (10)

„Nesuprantame, kodėl Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) užsimojo panaikinti kaimo mokyklas - be jokio pagrindo ir be jokio perspėjimo, be jokių diskusijų“, - BNS penktadienį sakė Ignalinos rajono meras valstietis liaudininkas Bronis Ropė.

„Liberalų sąjūdžio vykdoma švietimo politika yra labai neteisinga – veda mūsų rajoną į pražūtį“, - jam antrino Varėnos rajono meras socialdemokratas Elvinas Jankevičius.

Pasak B.Ropės, kaimo vidurinėms mokykloms itin nepalanku, kad siekiant sutaupyti mokinio krepšelio lėšų, nedidelių kaimo vidurinių mokyklų 9-12 klasėse mažiausias mokinių skaičius vietoj buvusių 15 keičiamas į 20. Tokio mokinių skaičiaus daugeliui kaimo ugdymo įstaigų Ignalinos rajone esą gali nepavykti surinkti. Anot Ignalinos mero, savivaldybė neturi pakankamai lėšų vežioti mokinių iki tų mokyklų, kuriose pagal naująją metodiką vyresniosios klasės liks.

„Neužtenka pinigų organizuoti ugdymo proceso. Jei nesikomplektuoja 20 vaikų 9-12 klasėje, reikėtų daryti aštuonmetę mokyklą ir vaikus išvežti, o išvežti pinigų niekas neduoda, savivaldybė turi savo pinigais vežti. Jei vežti vaiką 15-20 kilometrų, irgi absurdas, kai mokyklos įrengtos, sutvarkytos, renovuotos, ir mokytojams darbo yra“, - kalbėjo B.Ropė.

Varėnos rajono meras E.Jankevičius tvirtino, kad jei daugelyje rajono mokylų neliks vyresniųjų klasių, moksleiviams į mokymo įstaigą gali tekti keliauti po 40 kilometrų. Be to, perėjimas į vieną didelę mokyklą bus nepalankus tautinių mažumų moksleiviams.

„Nuo 2015 metų bus akredituotos tik tos vidurinio ugdymo mokyklos, kurios turės po dvi vienuoliktas klases. O mūsų rajonas didžiausias Lietuvoje pagal teritoriją, mes turime keturias vidurines mokyklas. Tos keturios vidurinės mokyklos turės galimybę egzistuoti tik kaip pagrindinės - neturės nei 11, nei 12 klasių. Mažės mokytojams krūvis ir kils grėsmė netekti darbo“, - BNS sakė E.Jankevičius.

„Mūsų rajone labai dideli atstumai, ir tuos mokinius, kurie norės toliau mokytis, privalėsime vežti į Varėną. Tai didžiulės išlaidos, blogėja ugdymo sąlygos. Viena mokykla yra pasienyje, ten yra tautinės mažumos - baltarusiai, lenkai, tad jiems tikrai bus labai sunku integruotis į didelę mokyklą“, - teigė Varėnos rajono vadovas.

Tuo metu švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys BNS sakė, kad ministerija šias problemas, ypač aktualias miškingiems ir rečiau gyvenamiems rajonams Alytaus bei Utenos apskrityse, žino ir svarsto, kaip jas spręsti. Ketinama krepšelyje numatyti lėšų ir mokiniams pavėžėti.

„Objektyvios priežastys tų dviejų rajonų - gyventojų skaičiaus tankumas, vaikų pirmiausiai. Atliekame statistinę analizę ir bandysime atsižvelgti į tų miškingų rajonų specifiškumą ir taikyti jiems šiek tiek kitokius kriterijus“, - aiškino V.Bacys.

„Galvojame suteikti savivaldybėms daugiau galimybių skirstant lėšas. (...) Svarstėme, kad pavėžėjimo lėšas reikėtų įtraukti į krepšelio metodiką ir leisti savivaldybei naudoti, jeigu ji priima sprendimus. Vieni priims sprendimą nevežioti ir turėti klasę, kiti priims sprendimą pavežioti - į tuos dalykus bus atsižvelgta“, - tikino jis.

Tačiau, anot viceministro, sakyti, kad keičiant vyresniųjų klasių komplektavimo tvarką, kaimo mokyklos naikinamos - netiesa.

„Mokyklos nėra naikinamos, yra koncentruojami 11-12 klasių mokinių skaičiai. 11-12 klasių mokiniai yra patys brangiausi. Siekiama, kad kaimuose atsirastų daugiafunkciai centrai, kad išliktų pradinės, pagrindinės mokyklos. Bet vis tiek vienuoliktokų ir dvyliktokų koncentracija turi būti tam tikra. Jeigu vaikas gali važiuoti į profesinę mokyklą mokytis, kodėl jis negali truputį pavažiuoti į 11 klasę mokytis į Ignaliną ar Varėną?“ - svarstė V.Bacys.