Piratai yra vagys 
(631)
Kiek galima kalbėti apie piratavimą ir apie nelemtąją sutartį ACTA, skirtą kovai su piratavimu ir klastotėmis? Apie tai dabar rašo visi, kas dar moka rašyti (net ir aš pats), ir nuomonės labai aiškios.
Vienoje pusėje - dinozaurai (leidėjai, muzikos ir kino pramonė), godūs ir trumparegiai pasenusio modelio gynėjai, o kitoje - tie, kas už laisvę internetui, mintims ir nevaržomą sklaidą, be baudų, sienų ir pinigų. Dinozaurai turi mirti, nes jie stabdo pažangą, o gėris su gėlėmis plaukuose triumfuos.
Taip? Ne taip. Dar pažiūrėsim. Nes piratai yra vagys, intelektinė nuosavybė yra visų pirma nuosavybė, o ne bendras kolūkio turtas, ir vagystė yra nusikaltimas, o už nusikaltimus yra baudžiama. Net jei sutartis ACTA buvo kurta netobulai, nušviesta nemokšiškai ir joje pilna miglotų vietų, ji yra tik vienas iš žingsnių kovoje su blogiu. Kare irgi būna tankai ir pabūklai, ir ne visi visada tobulai važiuoja ir šaudo.
Tačiau tai nereiškia, kad kovoje su priešu reikia atsisakyti tankų ir pabūklų vien todėl, kad esti galimybė, kad tas tankas puolimo metu nugriaus bičių avilį. Arba kad yra galimybė iš jo pataikyti ir į civilių pastatą.
Pradėsiu nuo to, kad aš tikrai esu suinteresuotas asmuo. Taip, aš išleidau tris knygas, kiekviena jų buvo perkamiausių knygų sąrašuose, kiekviena jų perleista keletą kartų ir jų parduota keliasdešimt tūkstančių, ir vis dar parduodamos, ir man norisi jų parduoti kuo daugiau.
Aš asmeniškai vargu ar nukentėjau nuo piratų, ir vargu ar jie atėmė iš manęs pajamas: tie, kas mano knygas nuskenavo, suskaitmenino ir dalinasi vogtomis per piratų tinklus, vis tiek nė velnio nebūtų iš manęs pirkę, nes jie niekada nieko neperka, jei tai galima pavogti. Bent jau dauguma jų.
Pirma, jie turi per mažai pinigų, kad galėtų daug visko pirkti. Kai kurie pinigų turi, bet jiems vis tiek labiau patinka vogti, kaip Holivudo žvaigždėms, kurios uždirba 20 mln. dolerių už filmą ir vis tiek bando parduotuvėje nukniaukti džinsus.
Antra, jie yra vagys iš prigimties ir pagal išauklėjimą. Jie kitaip negali ir net nenori, nes jų aplinkoje imti tai, kas jiems nepriklauso, yra normalu. Jiems niekas nepaaiškino ir nedavė per nagus, ir vagystės nenormalumo sąvoka jų smegenų nepasiekė.
Kai kurie jų vis dėlto yra girdėję, kad vogti yra nusikaltimas, jiems nemalonu būti tapatinamiems su nusikaltėliais, ir bando paaiškinti, kad jie nevagia. „Laikai pasikeitė“, „žmonės dalinosi ir dalinsis“, sako jie, ir mezga sudėtingas teorijas, girdi, kai pavagi bulvių maišą, tai savininkas jo nebeturi, o štai kai nukopijuoji knygą ar filmą, tai originalas vis dar savo vietoje. Na taip, žinoma, ir žaginimas nėra nusikaltimas, juk po jo moteris irgi lieka savo vietoje, nei rankos nei kojos niekas nenupjauna, be to, gal jai net ir pačiai taip geriau, ji norėjo, tik nedrįso paprašyti. Spygaujančiais balsais spirgantys studentiško amžiaus Če Gevaros ir panašūs kilnieji plėšikai ir revoliucionieriai dar turi visokių išvedžiojimų: girdi, kodėl bibliotekoje dalintis knygomis legalu, o kopijuoti ir siųstis internetu – ne? 2 psl. >>
(631)
Kaip lietuviai atomo nekentė, bet staiga pamilo
Jeigu mūsų planetą ir vieną konkrečią valstybę prie Baltijos jūros įdėmiai stebėtų ateiviai, jiems susidarytų mįslingas vaizdas. Net ir toli pažengusios civilizacijos žvalgai, tikėtina, būtų suklaidinti vienas kitam prieštaraujančių signalų, kuriuos į eterį nuolat siunčia ši maža, bet drąsi tauta.
Amoralioje Lietuvoje galia tapo moralės pakaitalu
Atrodo, kad „teisingumas“ tapo plačiai vartojama preke. Vieni ją parduoda, kiti ją perka. Bet yra ir treti, kurie mano, kad teisę valdančių žmonių grupės parduodamas „teisingumas“ tėra tikrojo teisingumo pakaitalas, o „teisingumo“ pardavinėtojai yra nusikaltėliai, legalūs vagys ar kažkas panašaus. Savo ruožtu, teisėtvarka šauniai rūpinasi teisės įgyvendinimu, o teisei nepaklūstančius sodina bei, žiniasklaidos ruporus pasitelkdama, įvardija įvairiausių atspalvių purvo vonia.
Tegyvuoja chitosanas ir melatoninas!
Kad ramunėlių arbata gydo uždegimą, o pelynų nuoviras – virškinimo sutrikimus, mūsų krašte žinoma nuo seno. Tačiau dabar teks visa tai pamiršti ar bent jau patylėti: Briuselis tokių teiginių neįtraukė į sąrašą, kuriame išvardyta, kuo maisto gamintojai gali pasigirti, o kuo – ne.
Seimo perėjūnai laksto ne tuščiomis
Migracijos prieš rinkimus procesai žaižaruoja vis naujomis spalvomis. Antai paaiškėjo, kad buvęs mirusių „prisikėlėlių”, o vėliau anapilin keliaujančių liberalcentristų atstovas D. Budrys į kairiųjų stovyklą perbėgo ne vien su Ekonomikos komiteto pirmininko kėde. Savo karjeros ir, be abejo, tėvynės labui D. Budrys socialdemokratams dovanojo tą sėkmės receptą, pagal kurį prieš ketverius metus į valdžią liuoktelėjo ir A. Valinskas su kompanija – šokius ir dainas.
Provokacija dėl gėjų vedybų skatina nestandartinį mąstymą
Ar ateityje Palangoje gali įvykti gėjų paradai? Ar teisus Palangos meras Šarūnas Vaitkus, kategoriškai pareiškęs, kad seksualinėms mažumoms oficialių renginių kurorte nebus? Ar miesto vadovas nepasirodė, kaip provincialus homofobas, kuris bijo visko, kas netradiciška? Tokia žmonių diskusija šią savaitę virė internetinėje erdvėje, po to kai„Lietuvos rytas“ paskelbė apie Palangoje viešėjusio amerikiečio pasiūlymus kurortui. Iš įvairiausių svečio pastebėjimų labiausiai šokiravo siūlymas Palangai pasaulyje išgarsėti registruojant simbolines gėjų vedybas.
NATO susitikimas – vinis į homo sovieticus karstą
Čikagoje pasibaigęs NATO viršūnių susitikimas Lietuvai svarbus ne tik simboline, bet ir strategine prasme. Jame užtvirtintas Aljanso narių įsipareigojimas realiai, ne vien tik žodžiais ar raštu saugoti Baltijos šalis.
A. Kubiliaus įpėdiniui bus nesaldu
Jei kelyje į išsvajotąją viršūnę koją pradeda kaišioti saviškiai – dar pusė bėdos. Blogiau, jeigu intrigas ima regzti pati prezidentė.
Lietuvoje iki 2030 metų turėtų išnykti žurnalistai
Su vienu kolega iš užsienio diskutuodami apie Vyriausybės pateiktą viziją „Lietuva 2030“, pastebėjome keistą dalyką: ten nė žodžiu nepaminėta žiniasklaida, jos vaidmuo ir iššūkiai.
Jubiliejus, sudrebinęs visą Kauną
Gal reikėtų atsisakyti tradicijos Kauno dienas minėti gegužės mėnesį – mat šis renginys sutampa su garsios teisininkės, miesto tarybos narės „tvarkietės” A. Ručienės gimtadieniu.
Kodėl „Google“ neleista reklamuoti Lietuvos?
Lietuva uždraudė „Google Maps Street View“ kurti virtualias keliones po gražiausius mūsų šalies kampelius. Didžiuokimės – štai kaip mūsų valstybė saugo žmonių teisę į asmeninio gyvenimo neliečiamybę. Tik apsidairius aplinkui nesimato nei to gyvenimo slaptumo, nei užsienyje mus reklamuojančių miestų ir gamtos vaizdų.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|