Tvariais būdais sugautą žuvį Lietuvoje valgo tik katės 
(24)
88 proc. Europos komercinių žuvų rūšių yra išgaudomos viršijant nustatytą, tvarią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį. Trečdalis Europos žuvų rūšių išgaudytos tiek, kad vargu, ar jų ištekliai kada nors atsikurs. Kituose pasaulio vandenynuose ir jūrose situacija ne ką geresnė. Remiantis Pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 52 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti ir dar 28 proc. – pereikvoti arba ženkliai sumažėję.
Šiai problemai spręsti prieš dešimtmetį buvo įkurta Jūrų valdymo taryba („Marine Stewardship Council“ – MSC). Tai nepriklausoma, ne pelno siekianti organizacija, kuri sukūrė aplinkosauginius standartus tvariai žuvininkystei bei jos produktams. Visi gaminiai, atitinkantys šį gana sudėtingą standartą, gauna MSC sertifikatą, ant tokių produktų pakuočių naudojamas savitas mėlynas MSC logotipas. Pirkėjams tai suteikia galimybę paprastai atskirti tvariai sugautos žuvies ir jūros gėrybių produktus, kurie patenka į parduotuvių lentynas iš viso pasaulio.
Tvariais būdais sugautų jūros gėrybių paklausa gali veikti kaip itin galingas įrankis, užtikrinantis tvarią žvejybą ir racionalų išteklių valdymą. Tačiau ar mums yra suteikta galimybė atsakingai pasirinkti kasdien vartojamą žuvį ir jūros gėrybes?
Nors Lietuvoje šiuo metu yra 10 sertifikuotų žuvies perdirbimo įmonių, tačiau žmonėms skirtų, MSC logotipu pažymėtų produktų šalies parduotuvėse mes neišvysime. Visa ši produkcija iškeliauja į Vakarų Europos valstybes, daugiausia į Vokietiją, Skandinavijos šalis ir Jungtinę Didžiosios Britanijos Karalystę. Paradoksalu, kad vieninteliai produktai Lietuvos rinkoje paženklinti šiuo logotipu – tai bendrovės „Mars Lietuva“ katėms skirti gaminiai „Whiskas“ bei „Sheba“. Bent mūsų katės gali valgyti produktus, kurie negaminami iš nykstančių žuvų rūšių, o žvejyba vykdoma kruopščiai laikantis tvarios žuvininkystės standartų.
Kad ir kaip būtų apmaudu, tačiau vienintelė maitinimo įstaiga Lietuvoje, kurioje mes galime įsigyti tvarios žuvininkystės produktų – greito maisto restoranų tinklas „McDonald‘s“. Nuo 2011 m. Europoje visa šiame tinkle naudojama žuvis atitinka tvarios žuvininkystės standartus. Todėl norėdami valgyti tik tvariais būdais sugautas jūros gėrybes neturime kitos išeities, kaip maitintis greito maisto restoranuose.
Tiesa, yra ir kita medalio pusė, dėl sertifikavimo proceso galutinio produkto kaina padidėja nuo kelių iki dešimties procentų. Kadangi pagrindinis žuvies pasirinkimą lemiantis faktorius tarp Lietuvos pirkėjų – žuvies kaina, o ne kokybė ar tvarių žvejybos standartų laikymasis, sunku pasakyti, ar tokie produktai sudomintų paprastą pirkėją.
Ne paslaptis, kad dėl mažėjančių išteklių visos žuvies kaina vis kyla. Rinkdamiesi žuvį, kuri buvo sugauta kruopščiai laikantis tvarios žuvininkystės standartų mes už ją sumokėsime daugiau, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje neleisime žuvies kainai tiek padidėti, kad ji taptų prabangos preke. Kiekvienas žmogus renkasi pats, kokiu keliu eiti.
Lietuvos gamtos fondui svarbi jūsų nuomonė, ar pirktumėte MSC ženklu sertifikuotus žuvies ir jūros gėrybių produktus už juos mokėdami kiek brangiau nei už analogiškus nesertifikuotus? Savo nuomonę prašytume išsakyti komentaruose.
(24)
Chemikalų atsikratė miške
30 statinių po 200 litrų dvokiančių chemikalų - tokį radinį Svėdasų seniūnijoje prie Čiukų kaimo esančiame miške antradienio rytą aptiko miško darbininkai. Manoma, kad savaitgalį kažkas šaltakraujiškai atsikratė gamtai pavojingų teršalų. Apie neaiškios kilmės chemikalus išgirdę Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai ėmėsi ieškoti kaltininkų. Departamento direktoriaus pavaduotojas Pranas Kudaba sakė drauge su kolega apvažinėjęs ne vieną apleistą tarybinių laikų statinį.
Dieną daug kur trumpai palis, prognozuojamas škvalas
Naktį ir ankstų antradienio rytą protarpiais lijo vakarinėje šalies dalyje bei Kauno ir Utenos apskrityse. Valstybinės reikšmės kelių dangos šlapios arba drėgnos. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną daug kur trumpi lietūs, vietomis smarkūs su perkūnija. Vėjas pietinių krypčių, nuo 6 iki 11 m/s, perkūnijos metu vietomis škvalas nuo 15 iki 20 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo 18 iki 23 laipsnių šilumos.
Atnaujintas eismas Ignalinos rajono kelyje, kurį buvo suardžiusi upė
Ignalinos rajono kelyje, kurio dalį buvo suardžiusi upė, eismas vėl leidžiamas, nurodo kelininkai. Automobilių kelių direkcijos teigimu, patvinusi upė dalį žvyro su danga nuardė kelio Ceikiniai–Velykamiškis–Šventa 6-ame kilometre. Nuo sekmadienio eismas čia buvo draudžiamas, pirmadienį jis atnaujintas.
Vizito į Lietuvą atvyksta klimato kaitos klausimus kuruojanti eurokomisarė
Trečiadienį Lietuvoje lankysis klimato kaitos klausimus kuruojanti Europos Komisijos narė Connie Hedegaard, kuri su šalies politikais aptars Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai klausimus.
Aplinkosaugininkai krėtė turgavietes ir parduotuves
Savaitgalį aplinkos apsaugos pareigūnai vykdė reidus turgavietėse ir specializuotose parduotuvėse dėl prekybos mėgėjų žvejybos įrankiais.
Šią savaitę orai bus tvankūs, žadamas lietus
2|
Praėjusį savaitgalį džiugino vasariška šiluma. Ypač šia šiluma buvo galima pasidžiaugti prie jūros. Klaipėdoje dienomis oras įkaisdavo net iki 31 laipsnio karščio. Todėl nenuostabu, kad buvo pasiekti nauji aukščiausios temperatūros rekordai.
Uodų sezonas prasideda. Koks jis bus ir kaip gintis?
Ko gero, nekenčiamiausias garsas šiltą vėlyvo pavasario ar vasaros naktį yra plonytis „zyyyy“ prie ausies. Uodai apkartina poilsį gamtoje, neduoda ramybės kaime bei sode, nekviesti įskrenda ir pro atlapotus miesto daugiabučių langus. Kiek kartų per naktį gali įkąsti vienas tamsiame kambario kampe pasislėpęs niekadėjas? Ką daryti, kad uodo įkandimų neniežėtų? Kur uodų daugiausia? Kokias ligas jie perneša?
Ignalinos rajone patvinusi upė suardė dalį rajoninio kelio
Ignalinos rajone patvinusi upė suardė dalį rajoninio kelio žvyro su danga. Eismas kelyje Ceikiniai–Velykamiškis–Šventa draudžiamas. Apie tai pranešė Lietuvos automobilių kelų direkcija. Upė kelią suardė apie 6-ame jo kilometre.
Utenos ir Radviliškio rajonus kapojo kruša, Vilnių nuplovė liūtis (papildyta)
Šeštadienį smogęs karštis po pietų virto gamtos stichija. Utenos rajone įsisiautėjęs lietus ties Narkūnų kaimu (6 km nuo Utenos centro) pažėrė ledų krušą. Jos antplūdis išdaužė kaimo gyventojų gėlynus bei žaliuojančius daržus. Ilgas lietus kuriam laikui aprimo, bet tyla buvo prieš dar vieną audrą — žaibas kirto į ūkinį pastatą, esantį netoli Utenos vaikų lopšelio — darželio „Šaltinėlis“. Sinoptikai praneša, kad trumpas lietus po šalį plačiausiai pasklis šeštadienio popiečio valandomis, daug kur trankysis perkūnija. Kur susidarys palankiausios sąlygos debesims augti, gali nušniokšti ir labai stiprios liūtys, iškristi kruša ar kilti škvalas.
VDU botanikos sode pražydo tulpių kilimas
Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodą užliejo tulpių jūra. Lankytojai vienoje vietoje turi galimybę išvysti per 5 tūkst. įvairių veislių žiedų. Tikimasi, kad šios gėlės džiugins iki birželio vidurio.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|