Kaip gyvena nuskurusios Graikijos žmonės: kainos, skolos, algos (263)

Indrė Jonušytė:

Belgijoje būtina paragauti „kunigo kepurės“ (2)

---

Nuostabiausios pasaulyje - „Facebook“ kapinės (195)

---

Kovo mėnuo Belgijoje - šalčiausias per 167 metus (9)

---

Kokias gėles tinka dovanoti šv. Valentino dieną? (12)

---

Šv. Valentinui - „Šviesoforo vakarėlis“

Mainais į daugybę politinių, finansinių ir ekonominių sankcijų bei sąlygų Graikijai suteikta dar viena, šįkart – 130 milijardų eurų paskolą. Kuriam laikui nuvytas šalies bankroto, tuo pačiu visos ES krizės šešėlis. Nepaisant naujos drastiško taupymo bangos ir vis labiau veržiamos skurdo kilpos, Graikijoje saulė vis dar žada šviesti 320 dienų per metus, gyvenimo ritmas išlieka lėtesnis nei kitur, žmonės vis dar tokie pat vaišingi ir draugiški, miestų gatvės saugios, paplūdimiai švarūs, o maistas – puikus.

Bendruomenė

Praėjusių metų vasaros sezoną bent jau didžiųjų Graikijos salų, tokių kaip Kreta, Rodas, Paros, verslininkai nesiskundė turistų stygiumi ir susitaupė sunkiai, šaltai žiemai. Dabar graikai vėl kupini vilties. Mažesnių salų bei kaimų bendruomenės stengėsi pagelbėti vieni kitiems – ūkininkai rengė ir rengia akcijas, kurių metu miestelių skveruose pigiai pardavinėja didesnius kiekius daržovių (pvz., 6 eurai už 20 kilogramų bulvių).

Vietinės savivaldybės dalina žemę norintiems ją dirbti. Graikai puikiai supranta, kad niekas, išskyrus pačius, jiems nebepadės, o priešintis vyriausybės nutarimams, leidžiantiems skolintis iki begalybės, piliečiai jau pavargo. Mažesnės bendruomenės, šeimos, kaimynai šiomis dienomis stengiasi pamiršti nesutarimus ir padėti tiems, kuriems sunkiausia. Tiek labdaros akcijų kaip Graikijoje jokioje kitoje Europos šalyje pastaruoju metu tikrai nevyksta.

Kasdienybė

Sunku būti doram, kai esi vargšas – taip šiandiena kalba graikai. Valstybinio sektoriaus darbuotojams buvo garantuotas ilgalaikis darbas. Dabar 60 procentų šio sektoriaus žmonių tapo bedarbiais.

Trečdalis privataus sektoriaus darbuotojų vis dar laukia praeitų metų lapkričio mėnesio atlyginimų. Niekas už juos nesumoka nuomos ar mokesčių. Dažnas graikas šiandien tetrokšta kasdienio maisto ir geresnio rytojaus savo vaikas. Tačiau pastariesiems – nieko paguodžiančio nenusimato. Jie ilgai turės mokėti šiandienines savo šalies skolas.

Šeima

Nuo senų senovės sūnūs, tėvai ir seneliai dirbo panašius darbus arba turėjo šeimos verslą. Vaikai buvo auginami moterų. Vaikų darželis ar senelių prieglauda daugumai buvo nesuvokiami dalykai. Ir šiandien šeima – pats didžiausias Graikijos turtas. Galbūt dėl to statistiškai sunku apskaičiuoti tikrą namus praradusių individų skaičių. Daugybė jaunų žmonių sugrįžo gyventi pas tėvus arba glaudžiasi pas gimines. Po bedarbystės ir benamystės, emigracijos grėsmė – viena didžiausių socialinių traumų šaliai, kurios vienybė nuo amžių siejama su šeima.

Vakarų Europos jaunimas daug savarankiškesnis ir liberalesnis nei graikų ar italų. Pastarieji dažnai su tėvais gyvena iki gana vėlyvų šiose šalyse vedybų. Įkyrūs, landūs, savo nuomonę peršantys giminaičiai – tai ir graikų prakeiksmas, ir palaima. Rezultatas – vaikai be galo saugomi ir mylimi, senoliai – gerbiami ir globojami iki jų dienų galo.

Miestas 2 psl. >>