Linksmos gruziniško brendžio istorijos 
(2)
Gruzinai turi gilias brendžio gamybos tradicijas, siekiančias net 1884 m., kai po studijų Prancūzijoje į gimtinę sugrįžo Davidas Saraišvilis (jo vardu vėliau buvo pavadinta brendžio gamykla) ir parvežė brendžio technologiją.
Po trejų metų buvo pagamintas pirmasis brendžio butelis ne tik Gruzijos, bet ir tuometinės Rusijos imperijos teritorijoje. Senos, vertingos brendžio atsargos galėjo gerokai nukentėti per Antrąjį pasaulinį karą. Aukščiausia Sovietų Sąjungos valdžia davė nurodymą visas spirito atsargas gabenti į frontą. Gėrimų kūrėjams tai buvo žinia, prilygstanti tėvo ir motinos mirčiai. Tuomet gamykloje dirbęs technologas Cicišvilis pasiūlė vadovui išeiti atostogų, o pats ėmėsi atsakomybės ir iš gamyklos buvo išvežtas tik 1939–1940 metų derliaus brendis. Dabar brangiausi „Sarajishvili“ kupažai daromi iš atsargų, sukauptų nuo 1930-ųjų, tačiau jau niekada juose nebus minėtų trejų derliaus metų brendžio. Brangiausiame gėrime „David Sarajishvili“ (nuotraukoje), sukurtame įkūrėjo 155 metų gimtadienio proga, tėra 1893 ir 1905 metų derliaus spirito. Butelis kainuoja apie porą tūkstančių eurų.
Į gruziniško brendžio istoriją yra įsipainiojęs net Winstonas Churchillis. „Papasakosiu vieną nutikimą. Tai vyko Jaltos konferencijoje, 1945-ųjų vasarį, kai Didžiosios Britanijos, Amerikos ir Sovietų Sąjungos vadovai dalinosi Europą. Stalinas sužinojo, kad Churchillis labai mėgsta konjaką, todėl pasiūlė surengti akląją degustaciją. Istorija byloja, kad tarp keleto konjako rūšių buvo ir mūsų bei armėnų brendžio. Churchillis geriausiu išrinko gruzinišką brendį. Kai tą istoriją pasakojau svečiams iš Ispanijos, jie į mane žiūrėjo labai įtariai, o galiausiai prisipažino, kad tą patį jiems jau pasakojo armėnai. Tik jų versijoje britų ministras pirmininkas savo favoritu išsirinko armėnišką brendį. Sukti tie armėnai“, – sukikena vyriausiasi įmonės technologas, technikos mokslų daktaras Davidas Abzianidzė.
Buvusioje postsovietinėje erdvėje „Sarajishvili“ žinoma kaip konjako gamykla, o Europos Sąjungoje – gruziniško brendžio. Vietiniai iki šiol išgyvena, kad negali savo produkcijos etiketėse rašyti „cognac“. Net iš Konjako regiono jie kvietėsi specialistus, kad tie įvertintų gruziniško vynuogių spirito kokybę. Davė ragauti 1893, 1905 m. brendžio, prancūzams, žinoma, patiko. „Jie nustebo, kad turime tokias geras sąlygas, dideles saugyklas, puikias, kokybiškas atsargas, patikino, kad kokybe jos nė kiek nenusileidžia prancūziškam konjakui, bet konjako vardo su mumis dalintis nesutiko. Už tai mes naudojame daug pasakančias raides VS, VSOP ir XO. Šito konjakiečiai mums uždrausti negali“, – pusiau juokais, pusiau rimtai ekskursiją po brendžio daryklą tęsia kalbusis technologas. Per metus gamykla pagamina 1,5 milijono butelių brendžio.
Koks gi tas gruziniškas brendis? Jeigu pažymėtas VS ir VSOP – aitrokas, turintis daug alkoholio, burnoje juodą darbą atlieka ir spiritas, ir taninai. Jeigu taurėje teliūskuoja XO ar kitomis raidėmis pažymėti kūriniai – visai kitas pojūtis, lyg uostytum gerus kvepalus. Šokoladas, kava, džiovintos slyvos, razinos, persikai, spanguolės, riešutai. Aromatai keičia vieni kitus ir vėl išnyra, bet ne po vieną, o poromis, lyg sudarydami skirtingai skambančius akordus. Burnoje jie švelnūs, šildantys. Kaip jautriai ir gražiai apie savo kūrinius kalbėjo Davidas, Lietuvos spaudoje rašyti negalima. Gruzijoje nėra jokių alkoholio reklamos apribojimų. Kai apie tai prie vakarienės stalo paklausiau kažkokios svarbios įstaigos atstovo, jis garsiai nusikvatojo: „Jeigu kokiam politikui šautų į galvą pasiūlyti tokią nesąmonę, jis tikrai atsidurtų pirmuose laikraščių puslapiuose, jį pasikviestų visos pramoginės laidos, o tėvai greičiausiai jį atiduotų... Kaip jūs ten Lietuvoje sakote? gyvybės langelis? Va, ten jam ir būtų vieta.“
(2)
5 faktai, kurių nežinojote apie itališkus desertus
Itališki desertai sparčiai randa kelią į lietuvių skrandžius ir širdis. Dar ne taip seniai italų virtuvė mūsų šalies gyventojams siejosi tik su picomis ir makaronais, tačiau dabar jau ne vienas mūsų žino, kad tai – tik maža dalelė to, ką mums gali pasiūlyti Italijos kulinarinė patirtis. Itališki desertai dėl ypatingų savo skonio savybių populiarūs visame pasaulyje.
Klubinėtojus Vilniuje pasitiko kubietiška muzika ir kokteiliai
Sostinės Šermukšnių gatvė ketvirtadienio vakarą buvo kiek kitokia nei visada. Kiekvienas čia apsilankęs jautėsi lyg būtų ne Vilniuje, o pačioje Kuboje. Šokbario „Mojito Embassy“ vasaros sezono atidarymo šventėje buvo išties karšta.
Barmenas R. Janovskis: „Lietuva jau nebe juoda dėmė pasaulio barų industrijoje“
Profesionalaus barmeno (35 m.) Roberto Janovskio kurtas kokteilis sulaukė ypač daug dėmesio Puerto Rike vykusiame pasauliniame kokteilių čempionate. Net jei prizo Lietuvai neparvežė, barmenas papildė savo žinių bagažą ir dar geriau pažino geografinius gėrimų kultūros panašumus ir skirtumus.
„Vyno dienų“ lankytojams organizatoriai ruošua staigmenas
Tarptautinė vyno paroda „Vyno dienos“ – didžiausias vyno renginys Baltijos šalyse. Joje ne tik apsilanko daugiausia lankytojų, kaimynus ji lenkia ir dalyvių skaičiumi. Šiemet jų - net 38. „Vyno klubas“ – ne tik parodos organizatorius, bet ir dalyvis nuo 2005–ųjų.
Ėriukas su žaliaisiais šparagais (receptas)
Virtuvėje džiaugiantis šparagų derliumi, sezoninių produktų vartojimą skatinanti kulinarijos lofto „Čiop Čiop“ komanda dalinasi naudingais patarimais apie šią turtingą, tačiau paprastą daržovę. Yra skaičiuojama keli šimtai šparagų rūšių, tačiau gaminant labiausiai paplitęs žalių šparagų naudojimas. Verta žinoti, kad balti šparagai turi mažiau kartumo ir yra švelnesnio skonio, nei jau pribrendę žalieji šparagai.
7 patarimai pusryčiaujantiems
Mitybos specialistai nuolat pabrėžia – pusryčius būtina valgyti kasdien. Jų nuomone, net ir vėlavimas į lėktuvą negali būti priežastis nepusryčiauti, mat pusryčiai yra svarbiausias energijos šaltinis visai dienai. Tačiau tik tokie, kuriuose gausu baltymų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų turinčių maisto produktų. Juk ne veltui mūsų liaudies išmintis byloja – pusryčius pavalgyk kaip karalius, pietus – kaip princas, vakarienę – kaip skurdžius.
Vyno dienose – gurmaniški alaus ir desertų deriniai
Tarptautinėje parodoje „Vyno dienos“ šiemet bus degustuojami ne tik vynai, bet ir alus bei desertai. Šiuolaikinio meno centre Vilniuje rengiamoje parodoje veiks „Švyturio alaus ir desertų baras“. Jame bus rengiamos alaus ir desertų degustacijos su alaus someljė Donatu Dabrovolsku.
Kaip turėtų atrodyti viena patiekalo porcija?
Ne paslaptis, kad vienos traškučių ar saldainių pakuotės turinys nėra skirtas vienam asmeniui. Gamintojai dažnai nurodo, kaip turėtų atrodyti vieno ar kito patiekalo porcija vienam asmeniui. „BuzzFeed“ komanda nusprendė tai parodyti trumpu filmuku. Taigi, vienas asmuo nesunkiai gali įveikti pusę ar net visą pakelį doritų, tačiau jų gamintojai siūlo suvalgyti vos vienuolika traškučių. Klystate ir tuomet, jei manote, kad viena pica – viena porcija.
Vilniaus pramogų ir maitinimo įstaigų kokybę vertina krokodilas Gena
Sostinėje vis daugėja laisvalaikio praleidimo ir maitinimo įstaigų, kurias jungia neseniai prasidėjęs krokodilo Genos judėjimas. Vilniaus barų, restoranų, klubų, koldūninių, bandelinių ir kitokių panašaus pobūdžio vietų duris papuošė apvalus lipdukas su stilizuotu legendinio sovietinio filmuko personažu krokodilu Gena. Rodydamas „Liuks!“ ženklą jis klientams tarsi informuoja, kad būtent šiose vietose galima šauniai praleisti laiką ir nenusivilti aptarnavimo kokybe.
Aštuoni iš dešimties renkasi greituosius užkandžius
Įvairius greituosius užkandžius 16-55 metų amžiaus Lietuvos gyventojų perka kartą per mėnesį ar rečiau. Iš viso juos vartoja beveik aštuoni iš dešimties minėtos amžiaus grupės gyventojų (77 proc.), o jų neperka – penktadalis. Renkantis greitus užkandžius dažniausiai atkreipiamas dėmesys į galiojimo datą (60 proc.), o beveik kas antras (45 proc.) skaito gaminio sudėtį. Tai paaiškėjo „Mantingos“ užsakymu atlikto tyrimo metu.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|