Kodėl gražiems žmonės sekasi labiau? (23)

Susiję straipsniai

J. Statkevičius: „Dabar net apie dietas nebereikia kalbėti, nes nėra laiko pavalgyti“

---

Garsių moterų grožio ir jaunystės vaikymasis perkopus 25-erius metus

---

Graži auklėtoja – grėsmė?

---

Kokia grožio karūnos kaina?

Pažvelgus į dėsningumus darosi net šiek tiek baugoka – tai, ką darome, dažnai prieštarauja racionalumui ar net giliai įsišaknijusioms vertybėms. Norite konkrečių faktų? Prašom. Susipažinkite su kvailąja racionalaus žmogaus puse.

Tikriausiai pastebėjote, kad gražiems žmonėms daugelyje sričių sekasi geriau nei ne tokiems patraukliems asmenims. Kodėl? Juk, sutikite, ne visi gražuoliai yra protingi, draugiški ar kompetentingi. Atrodo elementaru, tačiau daugiausia laurų vis dėlto nuskina patraukliausi asmenys. Ir ne dėl to, kad jie yra pranašesni.

Tai galima paaiškinti vadinamuoju Halo efektu – išvadas apie žmogų esame linkę daryti pagal vieną kurią nors jo ypatybę (pvz., išvaizdą). Tarkime, matydami patrauklius Holivudo aktorius, manome, kad jie yra ir protingi, draugiški ir pan. (nors tokios išvados nėra pagrįstos). O iš kalėjimo išėjusį kalinį iš anksto pasmerkiame („kad ir ką darytų. bus blogai – juk jis nusikaltėlis!“). Jei nežinotume apie kalėjimą, tą patį jo elgesį vertintume kitaip.

Halo efektu naudojasi ir politikai rinkimų kampanijos metu. Jie stengiasi sudaryti kuo geresnį įspūdį apie save kaip asmenį, tikėdamiesi, kad žmonės ir jų programas palaikys tokiomis pat „akinančiomis“, kaip ir jų šypsena.

Psichologai Nisbett ir Wilson, norėdami išsiaiškinti, nuo ko priklauso studentų nuomonė apie dėstytojus, atliko eksperimentą. Tiriamieji buvo padalyti į dvi grupes. Vieniems dalyviams buvo rodomas filmukas, kuriame su akcentu šnekantis dėstytojas maloniai ir draugiškai bendravo su studentais. Kitiems parodytas tas pats dėstytojas, tačiau šį kartą jis elgėsi šaltai, buvo nemalonus ir griežtas.

Po filmo peržiūros studentai turėjo įvertinti dėstytojo patrauklumą, manieras ir akcentą. Kaip parodė rezultatai, maloniai bendraujančiojo įrašą regėję dalyviai dėstytoją įvertino gerokai geriau – jis jiems pasirodė patrauklesnis, jo manieros buvo priimtinesnės, į akis mažiau krito ir jo akcentas.

Įdomiausia, kad patys studentai nesuprato, kas lemia jų vertinimą, – jie buvo įsitikinę savo objektyvumu ir teigė, kad dėstytojo bendravimo būdas neturėjo jokios įtakos jo patrauklumo vertinimui. Tai rodo, kad žmonės dažniausiai nesuvokia Halo efekto. Nuomonė apie kitą asmenį dažnai būna nulemta kurios nors vienos jo ypatybės, nors esame įsitikinę savo sprendimo objektyvumu. Išvada? Kitą kartą pamatę akinančią gražuolę ar patrauklų vyriškį, nepulkite į jo glėbį. Graži šypsena dar nereiškia kilnios širdies.