Ką apie tave pasako kavos puodelis ir kokia turi būti asmeniška kava? 
(34)
Prieš keletą dienų vos „nenutrūkau“. „Koks skirtumas,“ – atrėžiau gana šiurkščiai, – „aš tik noriu savo kavos“. O situacija buvo banali: Lutono oro uostas, aštunta valanda ryto, po šeštos valandos skrydžio iš Vilniaus, „Starbucks“ kavinė, ir barista, su „Stasi“ tardytojo tvirtumu primygtinai ir piktokai antrąkart reikalaujanti, kad išduočiau savo vardą tam, jog galėtų jį riebiu juodu markeriu užrašyti ant kartoninio kavos puodelio.
Gretima „Café Nero“, prekiaujanti be tokių nesąmonių, buvo trumpam uždaryta, tad kraštutiniu atveju teko eiti į „Starbucks‘ą“; buvau visiškai nusikalusi, viskas, ko tenorėjau buvo griebti kavą ir šokti į jau laukiančią mašiną, ir neturėjau jokio noro žaisti kompanijos rinkodarininkų sumanytus debiliškus „užsakymo personalizavimo“ žaidimus, o juolab nenorėjau mojuoti kartoniniu puodeliu su savo vardu. Apskritai nekenčiu kavos kartoniniuose puodeliuose – tik iš bėdos, kai mirtinai reikia kofeino išsinešimui. Ir, vargšai kompanijos darbuotojai, „įasmeninant“ puodelius nuolatos supainiojantys kas kokią kavą užsisakė, žinoma, nekalti – jiems taip liepia. O jie už „Starbucks“ korporacinį durnumą, kuris daugeliui žmonių sukelia atvirkštinę reakciją, ir taip atsiima – žinau tokių, visai garbių, kurie, kantrybei trūkus, vietoje vardo jiems išskiemenuoja kokį keiksmažodį, su viena pakeista raide, arba net be jos… Girdėjau apie konfliktus, kai nuo kofeino abstinencijos irzlūs klientai puola vos ne isterijon – beveik kaip aš. Ir plačiai nuskambėjo incidentas Niujorke, kai viena profesorė iš principo atsisakė kalbėti „Starbucks“ slengu – teko įsikišti net policijai.
Dar teko skaityti „The Sunday Times Style“, kad visus londoniečius galima suskirstyti pagal tai, kas kokią kartoninę kavą geria. Supermamos – „Costa“, ekologiškieji – „AMT“; patys nežinantieji, kas esą – „Starbucks“ decaf skinny soya latte (latte be kofeino su liesu sojos pienu, t.y. tokią, kurioje geriausiai atsiskleidžia kartono puodelio skonis). Buvau suklasifikuota ir aš (kategorijoje „kavą tik namie geriantys puristai, dažniausiai laisvai samdomi kūrybinių profesijų atstovai, tik išimtiniais atvejais eina į „Cafe Nero“), ir mano vyras („Alpha male, vanago žvilgsniu stebintis baristą, kuris jam daro espresso, nirštantis dėl kiekvieno neteisingo judesio“). Ir visa tai kažkaip įstūmė mane į kultūrinius antropologinius apmąstymus – apie kavą, tapatybę ir asmeniškumus.
Prisiminiau, kaip prieš bene penkerius metus kalbėjausi su lietuvių kilmės vartojimo tendencijų tyrėja Kristina Dryža. „Prognozės tokios, kad vis didesnės vertės turės energija – technologijos, taupančios energiją ir su žmogaus kūnu susiję energiją didinantys produktai. Taip pat – ritualai, įnešantys pastovumo į chaotišką didmiesčio gyventojo kasdienybę. Ir – personalizuoti, asmeniškai vartotojui sukurti dalykai“. Pagalvojau, kad kavoje visa tai labai puikiai jungiasi – ir ritualas, ir energija, ir tai, kad kava turi būti asmeniška.
Tik asmeniška ne pagal „Starbucks“ – ačiū, nereikia. Vardas ant kartono puodelio, išrašytas užknisto baristos, kuriam tu nė velnio nerūpi – toks pat „asmeniškas“, kaip ir vištidės antspaudas ant kiaušinio lukšto. Asmeniškos kavos būna visai ne tokios. Asmeniška kava turi būti iš normalaus puodelio. Asmeniška kava negali būti iš kapsulės: na, čia mano asmeninis prietaras – kava, prieš patekdama į dozatorių turi būti vos supurenta, čiaukštelėjimai rankena yra būtina ritualo dalis. Kuo senesnis, mažiau plautas espresso aparatas – tuo kava geresnė. Šito išmokė Paulius Jurkevičius – jo straipsniui dėkinga už namie stovintį paprastutį genialų „Bialetti“ mocca aparačiuką pypsintį, kai kava išverda ir už priesaką nepiktnaudžiauti espresso, moteriai vienas per dieną – pats tas. 2 psl. >>
(34)
Pienių medus iš žydinčių laukų – blynams gardinti (receptas)
Pienės ne tik piktžolės, bet ir skanumynų šaltinis. Kol vieni žmonės piktindamiesi skuba pienes nupurkšti ar išrauti kartu su šaknimis, kad jos negadintų vejos, netoli Mažeikių, Žiogaičių kaime, gyvenančiai keramikei Ilonai Jonušienei (44 m.) norisi basai braidyti po žydinčius laukus. Keramikei I. Jonušienei nėra bjauru skinti pienių žiedus, nors nuo jų sulčių greitai pajuosta rankos. O jei šių sulčių užtykšta ant šviesių drabužių, lieka dėmė.
Koldūnai su kalakutiena (receptas)
Ar atsimenate senąsias koldūnines?.. Jos būtinai būdavo kiekviename mieste, ir nuolatos būdavo pilnos žmonių. Storos tetos papilkėjusiais, kadaise baltais buvusiais „žiurstais“ tampydavo didžiulius puodus, ir milžinišku kiaurasamčiu graibydavo drumzliname vandenyje plaukiojančius koldūnėlius… Visuomet būdavo kelių rūšių – su kiauliena, su jautiena, gal dar su kažkuo?… Į porciją įdėdavo 9.
Restoranas „Trattoria di Ravello”: turistai nenuskriausti, bet ir ne danguje
Ravelas yra fantastiška vieta netoli Neapolio. Ant kalvos įsikūrusį miestelį, pro kurio medžius matyti smaragdinė jūra, mielai lanko turistai. Italų restoranas „Trattoria di Ravello” yra vienoje turistų labiausiai lankomų Vilniaus vietų – Pilies gatvėje. Vilniuje italų virtuvei pasisekė labiau nei daugeliui kitų. Žinoma, autentiškiems valgiams pačioje Italijoje retai kas sugeba prilygti, bet atotrūkis tarp to, kaip turėtų būti, ir lietuviškos interpretacijos dažnai nėra pernelyg didelis.
Prasidėjus barbekiu sezonui, kepsninė – nepamainomas įrankis
Maisto ruošimo ant ugnies entuziastų traukinys pajudėjo į turą per pavasarėjančią Lietuvą. Gegužės mėnesiui įpusėjus prasidėjo tradicinis, jau 8-asis, Lietuvos barbekių kepėjų asociacijos organizuojamas sezonas. Savo Narių dieną paminėjo kepsninių „Big Green Egg“ aistruoliai.
Baltųjų šparagų „creme brulee“ su rabarbarų sirupu (receptas)
Gegužės viduryje visame pasaulyje prasideda šparagų sezonas, kuris kasmet vis daugiau dėmesio sulaukia ir Lietuvoje. Sveiko ir gurmaniško maisto šalininkai ima ieškoti originalių receptų, kaip pasigaminti gardžius patiekalus panaudojant daug maistingų medžiagų turinčia nekaloringą daržovę. Šparagų sezoną Vilniuje paskelbęs virtuvės šefas Gediminas Andriuškevičius pasidalino gardžiu baltųjų šparagų deserto receptu.
Lietuviai lieka ištikimi savo skoniui
Šalies pirkėjų skonis renkantis degtinę nesikeičia. Jau ketverius metus iš eilės populiariausia degtine šalyje tampa bendrovės „Stumbras“ gaminama „Lithuanian vodka“ Auksinė.
Šparagų mėgėjai stilingai paminėjo sezono atidarymą
Vokišką žodį „Spargelzeit“ žino turbūt kone kiekvienas skonio gurmanas. Gegužės mėnesio vidurys šioje šalyje – ypatingas. Būtent tuomet prasideda maždaug pusantro mėnesio trunkantis šparagų sezono atidarymas. Išplitęs Vokietijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje jis neaplenkė ir Lietuvos. Jau penkioliktus metus iš eilės viešbučio „Radisson Blu Astorija“ restorane vyksta šios šventės minėjimas, kuris kasmet sulaukia vis didesnio tautiečių susidomėjimo.
„Bacardi ir Martini“ mokykla subūrė geriausius Baltijos šalių barmenus
Praėjusį savaitgalį 100 geriausių Lietuvos, Latvijos ir Estijos barmenų patirties sėmėsi „Bacardi ir Martini“ barmenų mokykloje. Tai – viena prestižiškiausių barmenų mokymo programų visame pasaulyje. Rygoje vykę mokymai Baltijos šalių barmenams buvo surengti pirmą kartą.
Kaip mes renkamės maistą arba kodėl vieni nutukę, o kiti – liesi?
Kodėl juodieji pipirai vieniems yra atstumiančiai aštrūs, o kiti – neįsivaizduoja patiekalo be jų? Kodėl visuomenėje paplitęs posakis „dėl skonio nesiginčijama“? O atsakymas „tai skonio reikalas“ yra tinkamas daugeliui ginčų išspręsti? Kodėl egzistuoja įvairios pasaulio virtuvės su specifiniais patiekalais ir skonių deriniais, kurie vieniems yra delikatesas, o kiti to negali valgyti? Netgi populiarioji „Viduržemio jūros dieta“, kuri yra įvardijama, kaip sveikos mitybos etalonas ir yra itin populiari tame regione, taip sunkiai prigyja kitose pasaulio dalyse.
Itališkas riešutų skanėstas maloniai nustebins kiekvieną svečią (receptas)
Iš kartos į kartą perduodami įvairių patiekalų receptai, skaniausi desertai, švieži ir maistingi ingredientai, produktų ir prieskonių įvairovė – tokia yra visame pasaulyje garsi bei genialia vadinama italų virtuvė. Vienas tituluočiausių virtuvės šefų Lietuvoje – Liutauras Čeprackas – dalinasi tradiciniu itališku Sienos miesto riešutų bei džiovintų vaisių desertu, patiksiančiu visiems smaližiams.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|