E. Žiobienė apie emigrantų paliktus vaikus: „Pinigais nesuformuosi žmogaus“ 
(241)
Kiek Lietuvoje yra emigrantų paliktų vaikų? Ką atspindi oficialūs skaičiai? Kodėl vykstant uždarbiauti į užsienį reikia susitvarkyti vaiko globos dokumentus ir kodėl tėvai vengia tai daryti? Apie tai naujasis projektas "Bendraukime" kalbasi su vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene. Tęsdami kampaniją "Mama, sugrįžk namo" kviečiame dalintis savo istorijomis ir kartu ieškoti išeities, kaip geriausiai pasirūpinti emigracijos paliestais vaikais. Jūsų istorijų laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt.
- Kiek, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos duomenimis, Lietuvoje yra emigrantų paliktų vaikų?
- Pagal oficialius dokumentus, 2011 metais dėl tėvų išvykimo jų pačių prašymu laikinoji globa buvo nustatyta 2134 vaikams. Šiuo atveju tai reiškia, kad yra išvykę abu tėvai, arba vaiko globa nustatyta su vienu iš tėvų.
Deja, šie skaičiai mažai atitinka realybę. Mat anksčiau niekas nematė problemos, kad tėvai išvyksta dirbti į užsienį ir nesusitvarko tam būtinų dokumentų. Problema išryškėjo, tik kai į viešumą pradėjo lįsti konkrečios istorijos ir, nagrinėjant skundus, pradėjo aiškėti, kad tėvai išvykdami į užsienį palieka vaikus be įstatymo numatyto atstovo – seneliams, kaimynams, draugams.
Problema ta, kai į užsienį nusprendžia išvykti asmuo, kuriam yra paskirta vaiko globa, o jis vaiką tiesiog be papildomų dokumentų perduoda kokiai tetai ar močiutei.
Vaikui visuomet turi atstovauti įstatymo numatytas atstovas – tėvai arba paskirtas globėjas. Jis vaikui būtinas daugelyje situacijų – pradedant mokykla ir baigiant medicinos paslaugomis, jeigu tai nėra būtinoji pagalba.
Šiuo atveju turime tikrai rimtą problemą. Viena, kai tėvai išvyksta į užsienį ir savo vaikus palieka Lietuvoje. Kita, kai tėvai į užsienį išvyksta su vaikais, tačiau nedeklaruoja savo išvykimo. Tuomet ir turime tokią situaciją, kai Lietuvos mokyklose trūksta keliolikos tūkstančių vaikų. Ir neaišku, ar taip atsitiko, nes jie kartu su tėvais išvyko į užsienį, ar dėl to kalta kita priežastis.
- Kodėl tėvai vengia susitvarkyti laikinos vaiko globos dokumentus – dėl nežinojimo? O gal baimės, kad tai ateityje turės kokių nors pasekmių, jiems bus uždėta kokia nors etiketė?
- Jokios etiketės tikrai nėra. Problema dažniausiai būna tuomet, kai tėvai yra išsiskyrę. Tuomet vienas iš tėvų dažniausiai linkęs paskųsti, jeigu tik išgirsta, kad kitas tėvas išvyksta į užsienį.
Jaunos mamos tokiu atveju paprastai bijo, kad gali būti persvarstytas klausimas, su kuo turi augti vaikas. Todėl jos ir pasirenka kelią nedeklaruoti savo išvykimo ir nespręsti vaiko globos klausimo. O dėl tėvų veiksmų kenčia vaikai.
- Ar į jus kreipiasi mokyklos, matydamos, kad mokinys gyvena be tėvų ar aiškiai paskirto globėjo? 2 psl. >>
(241)
Kas baisiau: Lietuvos kaimo šokiai ar britų orgijos?
Lenino portretais dekoruotos kaimo šokių salės, o jose – prisigerti, pasiglamžyti ir pasimušti susirinkę lietuviai, primenantys po miškus lakstančius laukinius pagonis. Tokią mūsų šalį parodė Didžiosios Britanijos laikraštis „Daily Mail“, savo rašinį iliustravęs lietuvių kilmės amerikiečio Andrew Mikšio nuotraukomis. Dienraščiui menka smulkmena pasirodė faktas, kad dauguma nuotraukų – 10 metų senumo.
Jauna verslininkė Šiauliuose kuria norvegišką rojų
Daug istorijų apie tai, kaip Lietuvoje gyventi gera, skamba iš svečiose šalyse gyvenusių tautiečių lūpų. Tai suprantama, savo laimę daug geriau įvertiname, kai nuo jos nutolstame, įgyjame naujų patirčių ir požiūrio. Mano istorija šiek tiek kitokia.
30 priežasčių, kodėl Lietuva yra nuostabi šalis
Kokie reiškiniai, permainos, vietos ar žmonės Lietuvą daro šalimi, kurioje gera gyventi? Ką turime tokio, ko neturi didesni ir galbūt turtingesni mūsų kaimynai? Kodėl ne visuomet mokame pasidžiaugti teigiamais dalykais šalyje, kurioje gimėme ir užaugome. Apie tai tris mėnesius rašė ir diskutavo lrytas.lt sumanytos socialinės kampanijos „Lietuvoje gyventi gera“ dalyviai. Ką ji atskleidė? Džiaugiamės, kad kampanijos dalyvių straipsniai sukėlė pastebimą pozityvių naujienų pasiilgusių skaitytojų susidomėjimą. Tuo pat metu po publikacijomis virė skaitytojų diskusijos: ar tikrai galime girti teigiamus dalykus, ignoruodami tai, kas Lietuvoje smerktina ar atgrasu?
Nesuprantu vieno: kodėl lietuviai picą valgo su kečupu?
„Tėti, turiu tau kai ką pasakyti – vykstu semestrui į Lietuvą“, – tai buvo žodžiai, kuriais tėvui pranešiau naujieną, kad pagal „Erasmus“ programą vieną semestrą studijuosiu Vilniaus universitete. Jo atsakymas mane suglumino. „Tai aš esu ramus, aš jau galvojau apie blogesnį variantą, – Ekvadorą, pavyzdžiui.“
Gyventi į Lietuvą grįžusi vilnietė: „Mitas, kad tik Lietuvoje viską lemia pažintys“
Vieną žavingai snieguotą sekmadienį atėjau į šį žavingą pasaulį. Beje, gimti „išsirinkau“ pačią geriausią dieną metuose – Vasario 16-ąją. Taip, taip, pačią tikriausią Lietuvos nepriklausomybės dieną.
Žinau, ko reikia, kad lietuviai grįžtų dirbti Lietuvai
Po „LSE Baltic Forum“ konferencijos Londone aktualiausias klausimas Jungtinėje Karalystėje besimokantiems lietuviams buvo: kaip grąžinti mūsų gabiausius studentus į Lietuvą? Daug žadančio jaunimo emigracija gali turėti neigiamų ekonominių, socialinių ir politinių pasekmių mūsų valstybės raidai. Nors mano specializacija nėra migracijos ekonomika, sveika nuovoka diktuoja prisijungti prie diskusijos.
Lietuvį pabudino demonstracija Čikagoje: jo širdyje – jau kita šalis
Didžiuojuosi savo pasirinkimu gyventi šalyje, apie kurią man buvo tiek daug pasakota vaikystėje – didingoje, kilnioje Lietuvoje.
Urugvajietis Lietuvoje įsitikino: smagiam gyvenimui turtų nereikia
Jis neturi nė lašo lietuviško kraujo, tačiau nuo pat mažumės dirbo Urugvajaus lietuvių bendruomenėje ir jau gerai kalba lietuviškai. Jis dievina 40 laipsnių karštį, tačiau prisitaiko ir prie lietuviškų orų. Jam sunku suprasti lietuvių santūrumą, tačiau geriausius draugus galiausiai surado Lietuvoje. Lietuvoje šaknis leidžiantis urugvajietis Nicolas Velo su „Bendraukime“ kalbasi apie emigraciją, meilę Lietuvai ir tai, ko jam trūksta mūsų šalyje.
Londono bankams nugarą atsukęs vilnietis: „Darbas Lietuvoje prasmingesnis“
Mano draugai dažnai užduoda klausimą, kodėl aš, baigęs Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklą, po kurios atsiveria visos durys, nusprendžiau grįžti į Lietuvą. Tačiau mano atsakymas visuomet būna paprastas – grįžau, nes šiame gyvenimo etape darbas Lietuvoje atrodo prasmingesnis.
Atgal į Lietuvą - dirbti už 10 kartų mažesnį atlyginimą
Jaudinuosi, kai mane pristato sėkmingu pavyzdžiu jaunuolio, kuris baigė mokslus užsienyje ir grįžo dirbti į Lietuvą. Nes nežinau, ar rytoj, ar po metų nebūsiu tas, kuris emigravo.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|