Vėžio aukoms viltį teikiantys lietuvio išradimai - ignoruojami 
(170)
Jonas Cicėnas dar studijuodamas doktorantūrą Šveicarijoje įsiliejo į mokslininkų komandą, kuri išrado būdą kaip nustatyti 64 vėžio agresyvumo raišką nulemiančius genus. Šis išradimas – svarbus medicinos proveržis ir nauja viltis vėžio kankinamiems žmonėms. Galima tik spėlioti, kodėl iki šiol farmacijos gigantai šios naujovės neįsileidžia. Iki šiol naudojamas senasis būdas, kuris nustato keliskart mažiau genų. Ir už dvigubą kainą.
Vieną atradimą vis dėlto teko pripažinti ir medikams, ir farmacininkams: 37 metų lietuvis dalyvavo sukuriant kraujo tyrimo būdą, kuriuo nustato krūties vėžio agresyvumą ir padeda įvertinti jo pasikartojimo riziką.
Mokslininkai šį tyrimą vadina biomarkeriais UPA ir PAI1. Eksperimento metu jie ištyrė aštuonis tūkstančius pacientų - tokių rezultatų niekas negalėjo nei paneigti, nei ignoruoti.
Išgydo chronišką leukemiją
Kinazių ekspertas J. Cicėnas dabar dirba Šveicarijos bioinformatikos institute, Ženevoje. Kinazės – tai fermentai. Jų pagalba ląstelėms galima perduoti informaciją, tačiau jei kinazės ląstelėse veikia neteisingai, jos gali sukelti vėžį ir kitas rimtas ligas.
Šie fermentai gali būti naudojami kaip gydymo taikinys - tuomet nereikia viso organizmo alinti vaistais, o galima priversti keistis, daugintis, gydyti ar sunaikinti tik pažeistas ląsteles. Mokslo kalba tai skamba kiek kitaip: Jonas tiria fermentus, katalizuojančius fosforo grupės pernešimą nuo ATP į baltymo aminorūgštį. MAP kinazės reguliuoja tokias funkcijas kaip proliferacija, diferenciacija, apoptozė ir imunoatsakas.
Jono ir kitų mokslininkų išradimai milijonams žmonių suteikia viltį išgyventi. Lietuvis tiria kinazes ir teigia, kad jos dalyvauja visuose organizmo procesuose. Medicinos konservatoriams Jonas sako: viešai atsiprašysiu, jei kas nors iš jūsų paskelbs bent vieną organizmo procesą, vykstantį be kinazių. Naudojant kinazes sukurtas inhibitorius, kuris išgydo chronišką leukemiją - kraujo vėžį. Šie inhibitoriai suteikia vilties ir kitų vėžio formų gydyme, o ypač plaučių, krūties ir žarnyno.
Sukūrė mokslinį žurnalą
J. Cicėnas sukūrė pirmą ir vienintelį mokslinį žurnalą pasaulyje mapkinase.org apie MAP kinazių (tam tikros rūšies fermentų) šeimą. Jis yra ir pirmas lietuvis, sukūręs mokslinį žurnalą už Lietuvos ribų. Čia jis skelbia mokslinius straipsnius ir apžvalgas. Jis subūrė net tris dešimtis garsių mokslininkų iš viso pasaulio (tarp jų yra ir vienas lietuvis). Pirmasis žurnalo numeris pasirodė šių metų kovo mėnesį. „Apie žurnalo pasiekimus kalbėti dar anksti, - sako Jonas. - Pasiekimas jau tai, kad jis yra“.
Žurnalo pradžia tapo taip pat MAP kinazėms skirtas interneto tinklapis mapkinases.eu, kurį Jonas sukūrė kartu su kitu lietuviu, informacinių technologijų specialistu Aleksandru Sorokinu. Tinklapį Jonas leidžia jau nuo 1998 metų. Tai jo pomėgis, kuriam jis skiria didelę dalį laisvalaikio. Interneto tinklapis yra itin populiarus tarp mokslininkų ir akademinio pasaulio atstovų.
Dirbdamas Šveicarijos bioinformatikos institute Jonas surenka mokslinius straipsnius apie kinazes, analizuoja klinikinius bandymus, vaistus, susistemintą informaciją deda į duomenų bazes. Ieško ir telkia bendram darbui šios srities mokslininkus iš viso pasaulio. O dar visai neseniai jis penkiolika metų dirbo tikroje laboratorijoje, tarp mėgintuvėlių, buteliukų ir keisčiausių aparatų. 2 psl. >>
(170)
Ūkininkai fermoje įdarbino sliekus iš Kalifornijos
Ekologijos reikšmę suvokiantys ūkininkai imasi kol kas neįprasto, bet vis labiau Lietuvoje populiarėjančio verslo - sliekų auginimo bei biohumuso gamybos. Vilkaviškio rajone šios veiklos rimčiau ėmėsi du ūkininkai. Viena sliekų ferma įsikūrusi Serdokų kaime. Jos savininkas Kęstutis Lenkauskas ir Jonas Krušinskas sliekininkystės verslą pradėjo prieš metus. Anot ūkininkų, lietuviški sliekai dirba daug lėčiau nei specialiai išvesta kompostinių sliekų veislė iš JAV. Šis verslas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nesudėtingas. Biohumuso - natūraliai švarios organinės ir mikrobiologinės trąšos - gamybos procesas yra lėtas, o sliekai mėgsta komfortą.
Pietų Korėjoje lietuvis atrado darbą, žmoną ir tėvynės ilgesį
Prieš 9 metus pirmąkart išvažiavęs iš Lietuvos 29-erių Vaidas Būdvytis nė neįtarė, kad taip ilgai klajos po pasaulį. Šiuo metu vilnietis gyvena Pietų Korėjoje. Į tolimą šalį iš JAV jį paviliojo kompanija „Samsung“. Joje Vaidas dirba sporto marketingo grupėje. Pietų Korėjoje vyras rado ne tik darbą, bet ir sutuoktinę. Indų kilmės 26-erių Laurelle jau ketino išvykti namo į Pietų Afrikos Respubliką (PAR), bet sutikusi Vaidą liko su juo. Pernai gruodį per prognozuotą pasaulio pabaigą pora susituokė. Vaidas su žmona svajoja grįžti į Lietuvą ir vaikus auginti lietuviškos gamtos apsuptyje.
Aukščiausią pasaulyje kalną įveikusi lietuvė baimę paliko papėdėje
„Būna, kad nesiseka, būna apima neviltis. Tačiau jeigu labai norėsi ir stengsiesi - pasieksi net slapčiausią savo svajonę“, - išskirtiniame interviu portalui lrytas.lt pasakoja Edita Nichols – pirmoji lietuvė moteris įkopusi į Everestą. Ji prisipažįsta, jog prieš ketverius metus net nedrįso pagalvoti apie aukščiausio pasaulyje kalno šturmavimą. Ir, štai, šių metų gegužės 22 dieną ji jau laikė Lietuvos trispalvę aukščiausio pasaulyje kalno viršūnėje. „Iš tiesų, prieš ketverius metus net nebūčiau pagalvojusi, kad užkopsiu į Everestą“, - pripažįsta lietuvė.
Verslininkui litus neš sraigės
„Sraigių auginimas yra ramus darbas. Tai - tylūs ir ramūs padarai. Čia nėra triukšmo, nėra jokios įtampos. Dirbdamas šį darbą ne pavargsti, o pailsi ir atsipalaiduoji“, - portalui lrytas.lt sakė Šeduvoje sraigių auginimo fermą „Sraigių rojus“ įkūręs 32 metų Kazimieras Račkauskis. Aleksandro Stulginskio universitete maisto perdirbimo technologijų inžinieriaus specialybę įgijęs, o po to kurį laiką mėsos perdirbimo įmonėje dirbęs K. Račkauskis galiausiai nusprendė imtis savo verslo.
Milijardieriaus R. Bransono gyvybė buvo patikėta vilniečiui
Vienas labiausiai patyrusių šalies oreivių vilnietis 49 metų Romanas Mikelevičius ant oro baliono gondolos gali užrašyti „Čia skrido Richardas Bransonas” arba ant savo įmonės durų užsikabinti lentelę „Manimi pasitikėjo ir pats R.Bransonas”. R.Mikelevičius – vienintelis oreivis Lietuvoje, kuriam prieš savaitę teko į orą kartu kilti su vienu garsiausių pasaulio verslininkų ir žinomu filantropu iš Didžiosios Britanijos seru R. Bransonu. Nusileidimas karvių ganykloje, netikėta akistata su vietine kaimo moteriške tik dar kartą patvirtino, kad skrydžiai oro balionu yra ne tik žavinga, romantiška, graži, bet ir nenuspėjama pramoga.
Tėvynės ilgesys juvelyrą A. Markevičių parginė iš Kalifornijos
Arvydas Markevičius prisipažįsta, kad į juvelyriką atėjo šioje srityje nieko neišmanydamas. Jis tikina negalėjęs įsivaizduoti, kad dienas naktis leis pasilenkęs prie tauriųjų metalų, brangakmenių ar mamuto ilties ir šias gamtos dovanas gebės paversti vienetiniais rankų darbo kūriniais. Tačiau prie meno Arvydas, garsaus ano meto rašytojo Aneliaus Markevičiaus sūnus, priartėjo dar būdamas moksleiviu. „Teko kurį laiką padirbėti skulptoriaus Kazimiero Valaičio padėjėju.
Scenos chuliganai nebijo laužyti humoro standartų
Jie jauni, drąsūs, kandūs, nebijantys pasišaipyti iš savęs, sarkastiškai atsiliepiantys apie Lietuvos anekdotų karalius. „Humoro klubo“ pradžia – daug alkoholio „ant drąsos“, mažai pasiruošimo ir didžiulė scenos baimė. Ant scenos jie žengė su kitokia humoro samprata, nei iki tol anekdotus pasakoję komikai. Lietuviams jis vis priimtinesnis, todėl salės – sausakimšos, o tą pačią programą didžiuosiuose miestuose jie rodė po kelis kartus. Lietuviško „stand-up“ komedijos žanro pradininkai baigė penktąjį sezoną.
Šiauliečio fotografo kelias į sėkmę prasidėjo nuo širdžiai mielos veiklos paieškų
33 metų šiaulietis Eugenijus Barzdžius, draugų vadinamas Giena, išvyko į Niujorką, kur antradienį dalyvaus fotokonkurso „PDN Photo Annual 2013“ nugalėtojų apdovanojimo ceremonijoje. Šiauliečio foto dokumentalistikos ciklas „Pelkės derlius“ buvo pripažintas geriausiu šio prestižinio konkurso studentų kategorijos darbu.
Kovoti dėl savo svajonės medikę pastūmėjo likimo smūgis - vyras susirgo vėžiu
Privačią savo vardo šeimos kliniką Klaipėdoje įkūrusi gydytoja Birutė Jankuvienė iki šiol stebisi, kaip jai tai pavyko. „Neturėjau jokio verslo plano. Aš lyg ta našlaitė iš pasakos, kurią žiemą išvarė žibučių parnešti“, - šyptelėjo prisiminusi sunkius pirmuosius žingsnius. Šeimos gydytoja prisipažino – verslo ėmėsi dėl to, kad reikėjo rasti būdą, kaip išgyventi. Prieš devynerius metus šeimą užklupo nelaimė – sunkiai susirgo vyras.
Dviračiu Didžiąją Britaniją apvažiavęs klaipėdietis apsigyveno pas milijonierių
„Vakar 22 val. Lietuvos laiku pasiekiau Londoną“, - penktadienį el. pašto dėžutėje radau trumpą Remigijaus Balandžio žinutę. 23 metų klaipėdietis prieš du mėnesius Londone pradėjo 7 tūkst. kilometrų kelionę aplink Didžiąją Britaniją retro dviračiu. Pradėjęs kelionę aplink emigrantų pamėgtą šalį, jaunuolis sulaužė savo dviratį. Naują jam davė viena įmonė Londone. Ji norėjo išbandyti, ar dviračio ratai atlaikys 5 tūkst. kilometrų kelią. Visgi labiausiai R. Balandį sujaudino ne įmonės dosnumas. Didžiausia šios kelionės dovana jam – pažintis su Johnu Hardy - verslininku, kuris Didžiojoje Britanijoje perka ir parduoda namus.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|