Šiauliečius stebino neįprasto dydžio šachmatų figūros 
(11)
Šiaulių universiteto viešosios bibliotekos fojė papuošė įspūdingo dydžio šachmatų figūros. Šiaulietis tautodailininkas Vaclovas Onaitis jas kūrė net šešerius metus.
Kardais, ietimis ir kuokomis ginkluotus senovės lietuvių karius V. Onaitis skobė iš drebulių. Įspūdingosios figūros prieš kelias dienas buvo pristatytos per parodą, o po jos 70-metis menininkas ketino kūrinius išsivežti.
Planus sujaukė gautas pasiūlymas parodyti skulptūras daugiau žiūrovų.
V. Onaitis sutiko Šiaulių universiteto viešajai bibliotekai mėnesiui paskolinti savo kūrinius. Ta proga bibliotekoje buvo surengtas parodomasis mačas tarp docento Mindaugo Stakvilevičiaus ir profesoriaus Aloyzo Gudavičiaus.
Partiją per pusvalandį laimėjo 80-metis M. Stakvilevičius. Jis šachmatais pradėjo žaisti mokydamasis Pagėgių gimnazijoje. Nugalėtojas visą savaitę kasdien bibliotekoje galės mėgautis nemokamu puodeliu kavos ir trimis bandelėmis.
„Mano amžiaus žmonės paprastai nebežaidžia ir kavos nebegeria, todėl imsiu tik bandeles”, – šypsojosi buvęs politikas.
Linksmomis replikomis paįvairintą mokslininkų dvikovą smalsiai stebėjo ir šachmatų figūrų autorius V. Onaitis su žmona Aldona.
Žaidėjams teko kilnoti iki 1,2 metro aukščio ir iki 30 kilogramų sveriančias figūras.
Tautodailininkas V. Onaitis kuria jau pusšimtį metų, bet labiausiai mėgsta iš medžio skobti šachmatų figūras. Šiauliečio sukurtais įvairaus dydžio šachmatais žaidžiama ir užsienyje – menininko darbus graibsto kolekcininkai.
Universitete pristatytos skulptūros nėra pačios didžiausios, sukurtos per menininko karjerą. „Jaunystėje buvau išdrožęs žmogaus dydžio šachmatų figūras – senovės lietuvių ir kryžiuočių karius”, – sakė V. Onaitis.
Kur dabar saugomos šios ant ratukų stumdomos šachmatų figūros, Onaičiai nebežino. Šiauliuose kalbama, kad kažkas jas pardavė užsieniečiui.
Įspūdinga knyga
Šiaulių universiteto viešoji biblioteka į renginius, skirtus Lietuvos bibliotekų savaitei, kvietė visą praėjusią savaitę.
Šventinę savaitę biblioteka pasipuošė ir rekordinio dydžio knyga – 113 kilogramų sveriančiu almanachu „Aukuras Salduvei”, kurį su Šiaulių knygrišyklos meistrais sukūrė dizaineris Vilius Puronas.
(11)
Jaunieji fotografai – prieš miesto griuvenas
Jaunieji fotografai neabejingi Kauno skauduliams. Studentai įamžino griūvančius pastatus. Fotografijomis jaunimas siekia atkreipti visuomenės dėmesį į vis labiau griūvantį miestą.
Kauno menininkės prisiminimai atsispindi porceliane
Viena garsiausių Lietuvos kaulinio porceliano technologijų žinovių Aldona Keturakienė iš trapios medžiagos kuria originalius darbus. Menininkė nori, kad kūriniai kiekvieną panardintų į prisiminimus.
Metų muziejininkė įsitikinusi - ir vienas žmogus lauke yra karys
Metų muziejininkės vardą pelniusi Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė įsitikinusi, kad ir vienas žmogus lauke karys. Jis gali subarti besikeikiantį, surinkti kaimynų šiukšles ir sudominti aplinkinius. Praėjusią savaitę minint Tarptautinę muziejų dieną 2012 metų muziejininko vardas suteiktas kaunietei, Miko ir Kipro Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus darbuotojai K. Mikuličiūtei-Vaitkūnienei. Garbingas vardas skirtas už materialinių ir dvasinių vertybių eksponavimą bei populiarinimą.
Į premjerą Klaipėdoje atvyksta pjesės autorė iš Maskvos
Birželio 5 ir 6 d. Klaipėdos dramos teatras kviečia į paskutinę sezono premjerą. Senajame teatro pastate, Repeticijų salėje, žiūrovų lauks spektaklis pagal šiuolaikinės rusų dramaturgės Ksenijos Dragunskajos pjesę „Lunačiarskio lunaparkas“, režisuotas Dariaus Rabašausko. Scenoje išvysime Klaipėdos dramos teatro aktorius aktorius Arnoldą Eisimantą, Edvardą Brazį, Renatą Idzelytę, Tomą Gailiutę, Vaidą Jočį, Simoną Šakinytę, Jolantą Puodėnaitę, Liną Lukošių bei Donatą Švirėną. Sektaklio scenografiją sukūrė Anželika Šulcaitė, muziką parašė kompozitorius Jonas Jurkūnas, pjesę iš rusų kalbos išvertė Gintaras Grajauskas. Į spektaklio premjerą iš Maskvos atvyksta ir pjesės autorė Ksenija Dragunskaja.
R. Lipinaitytė: „Nebeprisimenu to meto, kai smuiko nebuvo šalia“
Gegužės 27 dieną sostin4s Šv. Kotrynos bažnyčioje karaliaus smuikas. Jo kerais gėrėtis kviečia Rūta Lipinaitytė su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, diriguojamu Donato Katkaus.
A. Žmuidzinavičiaus drobė trigubai viršijo Vilniaus aukciono rekordą
185 tūkst. litų – už tokią kainą penktadienį 28-ajame Vilniaus aukcione parduotas chrestomatinis Antano Žmuidzinavičiaus (1876-1966) peizažas „Dzūkų kaimelis“. Tai gerai žinomas lietuvių dailės kūrinys, įtraukiamas į visus reikšmingesnius dailės albumus. 1910 metais jis buvo eksponuojamas Lietuvių dailės parodoje Rygoje, kur jį įsigijo rašytojas Pranas Mašiotas. Šios drobės žavesys – švytinti spalvų gama su persiliejančiais melsvais, violetiniais ir švelniai alyviniais tonais. O joje vaizduojami viso labo ant kalno susispietę namukai, pušis ir koplytstulpis. Šio paveikslo kaina aukcione šoktelėjo net dvigubai (pradinė buvo 89 tūkst. litų), dėl jo nuožmiai varžėsi keli pirkėjai.
Publikos vertinimui - G. Kuprevičiaus baleto „Čiurlionis“ premjera
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre(LNOBT) penktadienį Giedriaus Kuprevičiaus dviejų veiksmų baleto „Čiurlionis“ premjera. Premjeriniai spektakliai bus rodomi ir šeštadienį bei sekmadienį. Baletą sukūrė lenkų choreografas ir režisierius Robertas Bondara kartu su lenkų kūrybine grupe. Premjeriniuose spektakliuose Čiurlionį įkūnys Genadijus Žukovskis, Martynas Rimeikis ir Marius Miliauskas, jo mylimąsias - Anastasija Čumakova, Olga Konošenko, Inga Cibulskytė, Margarita Verigaitė.
Jubiliejinėje žemaičių krikšto parodoje - reti eksponatai ir visi vyskupų portretai
Lietuvos nacionalinis muziejuje penktadienį atidaryta ilgalaikė paroda „Žemaičių vyskupijos istorija“, skirta žemaičių krikšto 600 metų sukakčiai paminėti. Ji veiks iki spalio 27 dienos. Parodoje pristatoma Žemaičių vyskupijos istorija nuo jos įkūrimo 1417 m. iki 1926 m., kai buvo įsteigta Lietuvos bažnytinė provincija ir didžiąją buvusios vyskupijos teritorijos dalį apėmė įkurta Telšių vyskupija.
Sostinės Gedimino prospekte festivalis „Skamba skamba kankliai“ pakvietė į mugę
Antra diena Vilnius skamba aidi - jo gatvėse, kiemuose, skveruose ir aikštėse muzikuoja, dainuoja, šoka folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ dalyviai. 41-ąjį kartą rengiamas festivalis truks iki sekmadienio, jo programoje - apie keturios dešimtys renginių. Penktadienį nuo ryto klega Gedimino prospektas - čia prasidėjo tautodailės, amatų ir kulinarinio paveldo mugė. Vilniečiams ir miesto svečiams pristatomas liaudies menas, senieji amatai.
Marijampoliečiai papuošė tiltą per Šešupę
Penktadienį marijampoliečiai ketvirtą kartą rinkosi į asociacijos „Sūduvos kultūros fondas“ organizuojamą akciją „Žydintis tiltas. Padovanok miestui gėlę“. Tilto per Šešupę turėklai pasipuošė ryškiaspalvėmis svyrančiomis pelargonijomis. Organizatoriai tikisi, jog šiemet marijampoliečių sukurto grožio neišdrįs niokoti vandalai, praėjusiais metais iš lovelių išrovę ir ant tilto išmėtę per šventę pasodintas gėles.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|