Atleidimas iš darbo: kokia išeitinė išmoka priklauso? 
(37)
Tam tikrais darbuotojo atleidimo iš darbo atvejais Lietuvos Respublikos įstatymai numato darbdavio pareigą išmokėti atleidžiamam darbuotojui išeitinę išmoką. Teisė į išeitinę išmoką iš esmės priklauso nuo darbuotojo atleidimo iš darbo priežasties, o priklausančios išeitinės išmokos dydis neretai turi būti nustatomas atsižvelgiant į darbuotojo darbo toje darbovietėje stažą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 140 straipsnio 1 dalyje numatomos darbuotojų, atleidžiamų LR DK 129 straipsnio (t. y. darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės) arba 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto (t. y. kai darbo sutartis nutraukiama dėl to, kad darbdavys (juridinis asmuo) yra likviduojamas, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo) pagrindu, teisės.
Abiem šiais atvejais (t. y. tiek atleidžiant darbuotoją LR DK 129 straipsnio, tiek ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu) darbuotojui priklauso išeitinė išmoka, kurios dydis nustatomas atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje.
Išeitinės išmokos dydžio priklausomumas nuo stažo toje darbovietėje (LR DK 140 str. 1 d.) nurodomas toliau pateikiamoje lentelėje.
Pavyzdys Nr. 1
Jonas Jonaitis, nepertraukiamai dirbęs įmonėje „X“ 3,5 metų (t. y. 42 mėnesius), atleidžiamas iš darbo darbdavio iniciatyva, nesant Jono Jonaičio kaltės (pagal LR DK 129 str.).
Remiantis LR DK 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Jonui Jonaičiui priklauso (t. y. darbdavys turi pareigą išmokėti) pastarojo 3 (trijų) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Pavyzdys Nr. 2
Ona Onaitienė dirbo įmonėje „X“, kuri 2009 m. vasario 1 d. bendrovės dalyvių sprendimu buvo likviduota, todėl Onos Onaitienės darbo sutartis su įmone „X“ buvo nutraukta LR DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
Iki darbo sutarties nutraukimo Ona Onaitienė įmonėje „X“ nepertraukiamai dirbo lygiai 21 metus (t. y. 252 mėnesius), todėl, remiantis LR DK 140 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Onai Onaitienei priklauso 6 (šešių) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
LR DK 140 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kokiais atvejais atleidžiamam darbuotojui priklauso fiksuoto dydžio, t. y. dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, išeitinė išmoka. Tokio dydžio išeitinė išmoka atleidžiamam darbuotojui mokama, nepriklausomai nuo šio darbuotojo nepertraukiamojo stažo toje darbovietėje trukmės.
Vadovaujantis minėta LR DK 140 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo kitais LR DK ketvirtajame skirsnyje (išskyrus LR DK 125 straipsnyje, 126 straipsnyje ir 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.
Darbdavys neturi pareigos mokėti darbuotojui jokios išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo LR DK 125 straipsnio (kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu), 126 straipsnio (kai darbo sutartis nutraukiama suėjus terminui (terminuotos darbo sutarties atveju)) arba 127 straipsnio 1 dalies (kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu, nesant svarbių priežasčių) pagrindu. Tačiau tai nereiškia, kad darbo sutarties šalys (darbuotojas ir darbdavys) negali susitarti kitaip. 2 psl. >>
(37)
Atsakomybė už vairavimą išgėrus
Vasarą žmonės važinėja daugiau, o dalis vairuotojų mano, kad gali tai daryti išgėrę. Bausmės už tokius veiksmus yra griežtos, tačiau nubaustųjų nemažėja. Per tris praėjusio savaitgalio dienas vykusias prevencines priemones policija išaiškino 178 neblaivius automobilių vairuotojus, taip pat sulaikyti 107 neblaivūs dviratininkai.
Informacijos šaltinio apsauga – fikcija ar realybė?
Viena pagrindinių žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų teisių ir pareigų, atliekant visuomenės informavimo funkciją, yra neatskleisti informacijos šaltinio. Visuomenės informavimo įstatymas numato žurnalisto ir viešosios informacijos rengėjo teisę neatskleisti informacijos šaltinio, o Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas netgi numato žurnalisto pareigą išlaikyti paslaptyje informacijos šaltinio vardą šiam to prašant.
Ką vertėtų žinoti apie būsto nuomininko ir jo vaikų teises?
Nuomos sutartis pasibaigė – išsikraustyk. Tokia visiems suprantama socialinio elgesio bendra taisyklė įtvirtinta būsto nuomos santykius reglamentuojančiame civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose. Tačiau ne viskas yra taip paprasta. Teisės aktuose taip pat yra įtvirtintas ir asmens būsto neliečiamybės principas. Tai reiškia, jog asmens būstu gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka užimta gyvenamoji patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas pakankamų ryšių su ja buvimas.
Mokesčių patikrinimai Jungtinėje Karalystėje
Daugeliui Didžiojoje Britanijoje gyvenančių ir verslą turinčių lietuvių iškyla klausimas, kaip tvarkyti kompanijos buhalteriją, kaip sutvarkyti mokesčius ir deklaruoti savo pajamas, bei ką daryti gavus laišką iš „HM Revenue & Customs“.
Ar gali darbuotojas reikalauti atlyginimo grynaisiais?
Darbdavys atlyginimui pervesti priverstinai siūlo atsidaryti sąskaitą banke. Aš nenoriu turėti jokių reikalų su privačiais bankais, todėl pageidauju atlyginimą gauti grynaisiais pinigais. Ar teisus darbdavys, atsisakydamas išmokėti atlyginimą grynaisiais? Toks klausimas kito lrytas.lt skaitytojui. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 201 straipsnio 2 dalis nustato, kad konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse. Taigi darbo kodeksas numato darbdaviui ir darbuotojui galimybę susitarti, kokiu būdu darbuotojui bus mokamas darbo užmokestis, tai nustatant darbo sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje.
Nėščiosios atleidimas: informacija darbdaviui ir darbuotojai
Griežtos įstatymo nuostatos, draudžiančios atleisti iš darbo nėščią moterį, paprastai vertinamos dvejopai. Vieni teigia, kad šios nuostatos lemia darbdavių nenorą priima į darbą jaunas moteris, nes žino, jog nėščios moters beveik neįmanoma atleisti iš darbo net kelerius metus. Kiti vertina šias nuostatas palankiai, nurodydami, kad jos išreiškia sveikintiną valstybės požiūrį į motinystę ir šeimą, kaip vieną didžiausių vertybių.
Ką daryti, jei nusipirkote nekokybišką prekę
Kartais įsigyjame nekokybiškų prekių, tačiau nežinome, ką tokiu atveju turime teisę daryti: pakeisti prekę į kokybišką, reikalauti prekę pataisyti, o gal atgauti išleistus pinigus. Tuo pardavėjai gali pradėti diktuoti savo sąlygas, kurios bus palankesnės ne pirkėjui, o pardavėjui.
Kas turi teisę į papildomas kasmetines atostogas?
Kiekvienas apsidžiaugtų galimybe prie savo kasmetinių minimaliųjų atostogų prisidėti bent keletą papildomų laisvų dienų. Tokią galimybę įtvirtina Darbo kodeksas, kurio 168 straipsnyje numatyti trys atvejai (pagrindai), kuriais suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos.
Kaip registruojamas prekės ženklas
Prekės ženklą įregistruoti naudinga. Įregistravę prekės ženklą, turėsite išimtines teises jį naudoti ir turėsite teisę drausti tapatų ar panašų ženklą naudoti kitiems. Tam, kad savo prekių ženklui suteiktumėte apsaugą jį įregistruodami, turite atlikti žemiau nurodytą procedūrą.
Pacientų sveikatai padaryta žala ir jos atlyginimas
Pastaruoju metu visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukė keletas skambių atvejų, kai dėl galimų grubių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų klaidų pacientams buvo padaryta didelė žala sveikatai, pasitaikė ir mirties atvejų.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|