Čečėnijos aikštėje Kaune bręsta konfliktas 
(102)
Orai statyboms itin palankūs, tačiau Čečėnijos aikštėje jau ilgokai nematyti darbininkų. Virš rangovo galvos telkiasi debesys. Dėl vilkinamų darbų Kauno savivaldybė graso baudomis.
Čečėnijos aikštės pritaikymo kultūros ir poilsio reikmėms darbai užsitęsė.
3 mln. litų iš Vyriausybės investicijų programos ir savivaldybės lėšų kainavusi aikštė – lyg užkeikta. Praėjusių metų pabaigoje turėjusi baigti darbus „Žilinskio ir Ko“ bendrovė aikštės vis dar nėra atidavusi naudoti.
Padėtis pamažu kaista. Kauno miesto savivaldybės atstovai, ilgą laiką tenkinęsi paraginimais ir pabarimais, jau užsimena apie sankcijas: svarstoma galimybė kreiptis į banką dėl sutarties vykdymo garanto užtikrinimo, nutraukti sutartį su bendrove, o darbus patikėti kitai įmonei.
Tokiu atveju „Žilinskio ir ko“ bendrovė patirtų apie 300 tūkst. litų nuostolių. Tuo tarpu įmonė žada artimiausiu metu sumontuoti fontano siurblinės įrangą, o likusius darbus baigti per gegužę.
Pusiau skusta, pusiau lupta
Nelaukdami darbų pabaigos ir valstybinių komisijų, aikšte jau senokai naudojasi šimtai žmonių: sėdiniuoja ant suolų, vaikštinėja takais.
Tačiau aplinka čia nėra iki galo saugi. Ypač – prie nepabaigto baseino, turėjusio tapti pagrindiniu atnaujintos aikštės akcentu.
Nebaigta įrengti ir pati aikštė: sustatyti ne visi suoleliai, trūksta šiukšlių dėžių, ne visur pasėtos vejos. Dėl netinkamai įrengtų žaliųjų vejų liūtys paplovė gruntą, įlūžo asfaltas, yra sueižėjusių plytelių.
Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis sakė, kad šiuos darbus įmonei teks atlikti vien savomis lėšomis.
„Šiemet rangovui jokių lėšų nebus daugiau mokama, bendrovė privalo baigti darbus ir objektą perduoti savivaldybei. Už nekokybiškai atliktus darbus nemokėjome, pareikalavome, kad bendrovė ištaisytų defektus iš savo kišenės“, – sakė A.Pakalniškis.
Siūlo nutraukti sutartį
Formaliai laiko darbams pabaigti lyg ir yra. Sutartis su savivaldybe galioja iki rugpjūčio 18 dienos. Tačiau vienas techninių prižiūrėtojų – Laboratorinių tyrimų centro specialistas Modestas Kalvaitis nerimavo, kad, puolus strimgalviais dirbti tik paskutiniąją minutę, vėl bus pridaryta broko.
Taip jau buvo praėjusių metų pabaigoje.
Visą praėjusią vasarą aikštėje dirbta vangiai, o darbininkai rankoves pasiraitojo tik vėlų rudenį.
Dirbta netgi pasišviečiant laužais, bet paskui paaiškėjo, kad dalies skubos darbų kokybė nepakankama, ir M.Kalvaitis kategoriškai nesutiko priimti nebaigto objekto.
„Finansavimo sutartis baigėsi pernai. Bendrovė dar turi atlikti darbų, kurių vertė 200 tūkst. litų.
Baseino įranga nesumontuota, nebaigti tvarkyti dokumentai. Dalis projekto padaryta, o visumos – nėra“, – konstatavo specialistas.
„Laikinosios sostinės“ pašnekovai neslėpė, kad jau ne kartą suabejota, ar „Žilinskio ir ko“ bendrovė apskritai pajėgi atlikti tokio masto pertvarkymo darbus.
M.Kalvaitis įsitikinęs, kad darbų rangovą aikštėje jau reikėjo pakeisti.
„Per trejus rekonstrukcijos metus bendrovė samdo jau trečią darbų vadovą. Kiek piešėme darbų grafikų, derėjomės, ginčijomės – viskas veltui. Tai sunkiai suvokiama, juolab kad objektas nėra iš sudėtingųjų“, – gūžčiojo pečiais specialistas.
Įžvelgia politikavimą
„Žilinskio ir Ko“ rinkodaros vadovas Aurelijus Daškevičius užtikrino, kad likusius darbus, kurie nėra didelio masto, bendrovė pajėgi atlikti ir atliks per gegužę.
Nemaloniu netikėtumu tapo liūtis, nuplovusi dalį vejų ir užnešusi baseiną, tačiau jau po savaitės padėtis bus ištaisyta.
A.Daškevičiaus vertinimu, ažiotažas dėl neva vilkinamų darbų gali turėti politinį pamušalą, ypač artėjant Seimo rinkimams.
Skverą garsino fontanas
Skveras, dabar vadinamas Čečėnijos aikšte, įrengtas buvusios pelkės vietoje 1985 m. Jį projektavo architektas Virginijus Juozaitis.
Anuomet ši vieta garsėjo vieninteliu Lietuvoje ir Baltijos šalyse spalvotu banguojančiu fontanu.
Ekonominės blokados metais fontanas buvo išjungtas ir sunyko.
Daugiau nei dešimtmetį merdėjusią aikštę Kauno miesto savivaldybė nusprendė atgaivinti 2007 m. Architekto Šarūno Kiaunės parengtame projekte numatytas ir baseinas su fontanu, turintis tapti pagrindiniu aikštės akcentu.
(102)
Su rusiško verslo realybe susidūręs lietuvis: „Tai akibrokštas verslo visuomenei“
Kas teisus: didžiausias Rusijos bankas ar dėl banko darbuotojo kaltės nukentėjęs lietuvis verslininkas? Kol Maskvos arbitražo teismas nuspręs, ar bankas „Sberbank“ turi atlyginti savo darbuotojo padarytą žalą, Lietuvos verslo bendruomenė tik spėlioja, kas bus, jeigu palankaus sprendimo sulauks Rusijos bankininkystės milžinas. Esą tai ne tik sumažintų verslininkų pasitikėjimą Rusijos bankais, bet ir sukurtų tarptautinį precedentą – bankas išvengtų prievolės pripažinti savo išduotą garantiją.
N. Cooperio talentas – muilinti akis Lietuvai
„Snoro” bankroto administratorius Neilas Cooperis ir jo komanda nuolat platina skambius pranešimus apie sėkmingą jų darbą. Tik aiškėja, kad jų raportai dažnai primena muilo burbulus. Naujausias abejonių keliančio pasigyrimo pavyzdys – apie sėkmingai pastaraisiais metais veikiančio „Snoro lizingo” pardavimą. Pirkėjai – Estijos bankas LHV bei verslininkų Rakauskų šeimos ir įmonės „Zabolis Partners” specialiai tam įkurta įmonė „RAZFin”. Nieko nuostabaus. Anksčiau ar vėliau bus išparduotos ir kitos bankrutuojančiam „Snoro” bankui tebepriklausančios antrinės bendrovės. Nustebino tiktai sandorio vertė, kurią paskelbė bankroto administratoriaus N. Cooperio komanda.
Godumas griauna „Apple“ reputaciją
Elektroninės ir programinės įrangos gamintojai „Apple“ mesti kaltinimai dėl mokesčių slėpimo turėtų smogti įmonės reputacijai. „Nors ši veikla nepažeidžia įstatymų, ji prieštarauja įstatymo dvasiai, – sakė už tyrimo eigą atsakingas JAV senatorius Carlas Levinas, – Tai tas pats kaip sakyti, kad iš šalies neišvežei auksinių kiaušinių po to, kai išvežei jas dedančią žąsį.“ „Apple“ iš už JAV ribų įkurtų antrinių įmonių sugebėjo gauti 30 milijardų dolerių pelno, tačiau nesumokėjo nė skatiko pelno mokesčio JAV vyriausybei.
Išsivysčiusių šalių ekonomika vėl auga
Per pirmuosius tris šių metų mėnesius išsivysčiusių šalių ekonomikos vėl ėmė augti, nors euro zona atsilieka nuo JAV ir Japonijos, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) antradienį pateikti duomenys. Apie tai praneša „Dow Jones“.
Seimas nusiteikęs prašyti Vyriausybės pratęsti draudimą parduoti žemę užsieniečiams
Seimas antradienį po svarstymo pritarė buvusio žemės ūkio ministro konservatoriaus Kazimiero Starkevičiaus parengtam Seimo nutarimo projektui. K. Starkevičiaus teigimu, leisti užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje negalima, nes žemės reforma nebaigta, ne visa valstybinė žemė privatizuota, ūkininkai kol kas neturi lėšų šios žemės įsigijimui. Pasak jo, dabar Lietuvoje tik 30 proc. ūkininkų turi nuosavą žemę, o likę nuomoja.
Lietuvos banko akiratyje - dar trys kredito unijos
Dar trys kredito unijos „Žemaitijos iždas“ (Telšiai), „Naftininkų investicijos“ (Klaipėda) ir Verslo kredito unija (Kaunas) sulaukė Lietuvos banko kirčių. Pastarajai unijai uždrausta teikti paskolas. Kitos dvi įspėtos už tai, kad veiklą vykdė pernelyg rizikingai - finansinių ataskaitų duomenimis, paskolos suma vienam skolininkui viršijo 25 proc. perskaičiuoto unijos kapitalo. Kredito unijos „Žemaitijos iždas“ ir „Naftininkų investicijos“ ėmėsi ir ateityje numato imtis veiksmų didinti kapitalą ir mažinti paskolų koncentraciją.
„Apple“ įtariama norėjusi išvengti milijardų dolerių mokesčių
JAV korporacija „Apple“ naudojosi grupe antrinių įmonių, veikiančių už JAV ribų, norėdama išvengti milijardų dolerių pajamų mokesčio, informuoja „Associated Press“. JAV Senato nuolatinio tyrimų pakomitečio ataskaitoje teigiama, kad „Apple“ užsienyje pinigais laiko apie 102 mlrd. dolerių iš jos turimo 145 mlrd. dolerių piniginio kapitalo. Pavyzdžiui, viena iš antrinių „Apple“ įmonių, užregistruotų Airijoje, 2011 metais uždirbo 22 mlrd. dolerių, bet mokesčių sumokėjo tik už 10 mln. dolerių.
Lenkai kyla ginti savo pensijų
Varšuvos politikai kėsinasi perimti lėšas iš privačių pensijų fondų. Todėl jau susikūrė net jų gynimo komitetas. Panašiai kaip ir Lietuvoje, Lenkijoje sunkmečiu buvo apkarpyti pervedimai į privačius pensijų fondus. 2011 metais jie buvo sumažinti nuo 7,3 iki 2,3 proc. asmens atlyginimo. Kitąmet šie fondai turėtų pradėti mokėti pensijas pirmiesiems savo klientams. Tačiau vyriausybė pradėjo gąsdinti, kad ji to nepajėgs padaryti.
„Goldman Sachs“ parduos Kinijos banko ICBC akcijų už 1 mlrd. JAV dolerių
Vienas didžiausių JAV bankų „Goldman Sachs“ už turėtas Kinijos banko „Industrial & Commercial Bank of China“ (ICBC) akcijas prašys apie 1,1 mlrd. JAV dolerių, praneša „Reuters“.
Išsipūtęs Šiaulių bankas tapo penktu pagal dydį Lietuvoje
Gerąją Ūkio banko dalį „prarijęs“ Šiaulių bankas aplenkė „Danske Bank“ ir pateko į didžiausių šalies bankų penketuką. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per tris mėnesius nuo praėjusių metų gruodžio pabaigos iki šių metų kovo pabaigos Šiaulių banko turtas padidėjo nuo 2,9 iki 5,4 mlrd. litų. Anksčiau penktoje vietoje buvusio „Danske Bank“ turtas – 4,7 mlrd. litų. Šiais metais pastebimai pagerėjo ir kiti Šiaulių banko rodikliai. Banke laikomų indėlių padaugėjo nuo 2,2 iki 4,7 mlrd. litų. Iš jų keturis milijardus litų laiko fiziniai asmenys.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|