Britų visuomenės grimasos: vaikai nebežaidžia lauke (19)

Vytas Rudavičius :

Britų apynasris imigracijai – nauda šaliai ar populistams? (22)

---

Sulūžusios britų šeimos: kaip nugalėti potraukį pašalpoms? (42)

---

Į paskutinę kelionę - kuklia ar išskirtine transporto priemone? (atnaujinta) (2)

---

Septynios socialinės klasės: atgyvena ar britų realybė? (20)

---

Geležinės ledi palikimas – daug didesnis už pavyduolių pyktį (4)

28 procentai iš viso neleidžia savo vaikui absoliučiai jokio kontaktinio fizinio žaidimo su bendraamžiais – mat jo metu galima įsistatyti gumbą ar nusibrozdinti alkūnę.

Vos kas penktas britas sutinka, kad jo vaikas žaistų tradicinius žaidimus su kaštonais, pririštais ant virvutės ar gumos.

Technologijų prisotintoje šeimų buityje net nekalčiausi aktyvesni žaidimai yra nustumiami į šalį, o juos pakeičia kompiuterinės alternatyvos.

Tik 32 proc. motinų ir tėvų šalyje leidžia savo mažamečiams ikimokyklinio amžiaus vaikams virtuvėje žaisti su puodais, samčiais arba kartono dėžėmis. Juk „nesaugu”.

Tuo pat metu net 70 proc. tų mažylių reguliariai maigo žaidimų pultelį ir net 90 proc. žiūri filmukus per DVD grotuvą.

Tėvai jaučia spaudimą

„Ši mūsų vaikų karta yra bene pirmoji, kurią galima pavadinti „į vatą suvyniotais vaikais”.

Į vieną krūvą susidėję socialiniai, ekonominiai, demografiniai ir technologiniai veiksniai lėmė, kad naujoji XXI amžiaus tėvų karta jaučia be galo didelį spaudimą vaikus kišti į apsauginį burbulą ir apsaugoti juos nuo bet kokios rizikos”, – „Lietuvos rytui” teigė organizacijos „Play England” įkūrėjas ir vaikų elgsenos ekspertas Adrianas Voce.

Yra objektyvių priežasčių – vidutinis tėvų amžius vis kyla, vaikų gimstamumas krinta. Jokia paslaptis, kad vyresni tėvai, turintys vos vieną atžalą, mažiau linkę suteikti vaikui laisvę rizikuoti ir labiau jį spaudžia „naudingos” veiklos link.

„Žinoma, svarbu vaiką lenkti akademinių žinių – rašymo, skaitymo ir skaičiavimo link. Bet šie tėvai turi suvokti, kad jų mažamečiui žaidimo procesas yra dar svarbesnis, nes tai pats pagrindinis būdas, per kurį vaikas atranda pasaulį ir tampa sociumo dalimi”, – sakė A.Voce.

Žaisti nebėra kada?

Jokioje kitoje Vakarų Europos valstybėje suaugusieji nedirba taip ilgai kaip Jungtinėje Karalystėje.

Išsunkti po ilgų darbo valandų į namus grįžę tėvai dažnai nebeturi nei jėgų, nei noro žaisti su savo atžala. 17 proc. apklaustų britų prisipažino, jog videožaidimus ir žaislus perka tik tam, kad vaikai paliktų juos ramybėje.

Nors 9 iš 10 tėvų tvirtina suvokią, jog aktyvus žaidimas su sūnumi ar dukterimi labai svarbu, kas septintas britas atvirai sako, kad net nežino, kaip žaisti su vaikais.

Per savaitę net trys penktadaliai britų tėvų ir du penktadaliai motinų su mažamečiais vaikais praleidžia mažiau nei 5 valandas „kokybiško laiko”.

„Turime uždarą ratą – norėdami garantuoti saugią savo vaikų ateitį, tėvai daug valandų praleidžia darbe.

Tačiau spaudimas darbe ir su juo susijęs nuovargis apkartina tėvų ir vaikų santykius: suaugusieji nebeturi laiko žaisti ar skaityti su savo atžalomis”, – problemą „Lietuvos rytui” įvardijo nevyriausybinės organizacijos „Pre-School Alliance” vadovas Neilas Leitchas.

Esą nėra nieko bloga, jei kartais pavargę tėvai pasiūlo savo vaikams kartu įsitaisyti ant sofos ir pasižiūrėti filmą ar TV programą. 3 psl. >>