Lrytas.lt biblioteka: 684. V. Merežko. „Sonia Auksinė Rankelė“ 
(2)
Viktor Merežko. „Sonia Auksinė Rankelė“. „Gimtasis žodis“, Vilnius, 2012.
Skaitant kriminalinį romaną, kuriame apstu neįtikėtinų nuotykių, net nekyla minties, kad susipažįsti su tikrų tikriausia istorija. Autoriui beveik nereikėjo pasitelkti vaizduotės. Šeindlia Sura Leibovna Solomoniak-Bliuvštein-Šteindel tikrai gimė 1846 m. Varšuvos gubernijoje, Povonzkų gyvenvietėje.
Realiame gyvenime, deja, ji nebuvo gražuolė. Rastuose policijos dokumentuose štai kaip apibūdinta jos išvaizda: „Ūgis 153 cm, liesa, veidas šlakuotas, plaukai rusvi, rudos guvios akys, smakras ovalus, dešiniame skruoste karpa.“
Nuo mažų dienų gyvendama tarp įvairaus plauko nusikaltėlių – vagių, kontrabandininkų, degtindarių – ji netruko suvokti, kad skurdžiai žydaitei kito kelio į prabangesnį gyvenimą nėra, tik gudrauti ir apgaudinėti. Visų įspūdingiausių nusikaltimų aprašymus, nukentėjusiųjų pavardes išsaugojo Rusijos policijos archyvai. Jie ir pateikti šiame romane.
Du to meto liudininkai papildė Sonios portretą, vaizdžiai aprašydami savo įspūdžius apie Sachaline kalinamą garsiąją Rusijos „vagių karalienę“.
1890 m. kelionės po Tolimuosius Rytus metu rusų rašytojas Antonas Čechovas, panoręs pasimatyti su legendine nusikaltėle, rado ją vienutėje, surakintą sunkiais geležiniais antrankiais. „Tai mažytė, liesutė jau žylanti senutė raukšlėtu nuvargusiu veidu. Rankos sukaustytos, ant gultų pilko avikailio skrandutė, kuri jai ir šiltas drabužis, ir patalynė. Ji be perstogės žingsniuoja iš kampo į kampą, ir susidaro įspūdis, kad visą laiką uosto orą lyg pelė pelėkautuose, veido išraiška irgi tarsi pelės. Žvelgiant į ją nesitiki, kad dar neseniai buvo tokia graži, jog sugundydavo visus kalėjimo prižiūrėtojus…“
Žinomas spaudos reporteris Vlasas Doroševičius su Sonia pasimatė 1905 m., kai jai buvo suteikta malonė gyventi Sachaline neįkalintai. Jis išvydo nedidukę menkutę senutę su praėjusios jaunystės pėdsakais. Raukšlėtą veidą buvo pasirausvinusi, įsisiautusi į chalatą. Tik švelnios išraiškingos akys liudijo, kaip sumaniai mokėjo meluoti. Ji priminė paprastą odesietę krautuvininkę, mokančią žydų ir vokiečių kalbas. Vietinis fotografas pelnėsi iš jos, pardavinėdamas Auksinės Rankelės nuotraukas, kuriose ji įamžinta su antrankiais šalia prižiūrėtojo ir kalvio. Jas mielai pirkdavo atplaukę jūreiviai ir turistai.
Ko tik ji neprasimanydavo, kad išgyventų! Virė skanią girą, pastatė karuselę, iš vietinių tremtinių subūrė orkestrą, rengė vaidinimus ir šokius. Vieša paslaptis, kad pelnydavosi ir nelegaliai prekiaudama degtine, griežtai uždrausta Sachaline.
Po Sonios mirties 1912 metais radosi naujų legendų apie jos gyvenimą. Ar tikrai ji buvo rasta mirtinai sušalusi, kai paskutinį kartą bėgo iš tremties, ar ramiai baigė dienas Peterburge, globojama dukterų, ar draugų perlaidota į Maskvos Vagankovo kapines, kur dėkingi Odesos vagys pastatė jai paminklą, sukurtą Milano skulptorių? Tai balto marmuro moters statula tarp trijų palmių. Prie jos kartą per metus susirinkdavo garsiausi Rusijos vagys ir melsdavo savo „karalienės“ globos. Bet kuri šių istorijų tinka Soniai Auksinei Rankelei, kurios pravardė virto tarsi bendriniu visų moterų nusikaltėlių vardu.
(2)
Lrytas.lt biblioteka: 1030. J. Borgas. „Įtikinimo menas“
James Borg (Džeimsas Borgas) – rašytojas, verslo konsultantas, psichologas, tarpusavio santykių, vadybos ir verslo pradžiamokslio bei plėtros specialistas. Jis dirba reklamos, vadybos, žurnalistikos srityse, rengia pozityviosios psichologijos seminarus.
Lrytas.lt biblioteka: 1029. A. Karosaitė. „Kaip išnešti uodegytę?“
Tėvai, užsukę į vaikiškos literatūros skyrių knygyne, neturėtų skųstis. Knygos vaikams stebina įvairove ir siūlo rinktis iš daugybės skirtingų leidinių. Lentynoje pirkėjai randa lietuvių ir užsienio autorių kurtas istorijas, knygas su įvairiais garsais, papildomai pridedamais žaisliukais ar kitokiomis smulkmenomis.
Lrytas.lt biblioteka: 1028. J. Evans. „Filosofija kasdienai ir kitiems pavojingiems gyvenimo atvejams“
Lietuvos knygynus pasiekė knyga, kurią literatūros kritikai liaupsina už dviejų nesuderinamų pasaulių – Antikos ir šiandienos – sujungimą. Jules Evans kūrinys „Filosofija kasdienai ir kitiems pavojingiems gyvenimo atvejams“ – taikomosios filosofijos vadovas, suteikiantis galimybę sudalyvauti dvylikos garsiausių Antikos filosofų paskaitose.
Lrytas.lt biblioteka: 1027. D. Junevičius. „Antalis Rohrbachas 1861 m. fotografijos“
Knygoje pirmą kartą ištisai publikuojamos unikalios daugiau kaip prieš 150 metų darytos vengrų fotografo A. Rohrbacho nuotraukos, kurių atradimas yra Lietuvos fotografijos istorijos sensacija. Skaitytojus nustebins ir pradžiugins seniausios Kauno nuotraukos, anksčiau nematyti Vilniaus, Daugpilio, Gardino ir kitų vietovių, jau išnykusių geležinkelio tiltų vaizdai.
Lrytas.lt biblioteka: 1026. C. McCullough. „Giesmė apie Troją“
Garsiojo romano “Erškėčių paukščiai” autorei pavaldus kiekvienas žanras. “Giesmė apie Troją” – C. McCullough sukurta istoriškai ir meniškai įtaigi žymiojo Trojos karo ir Trojos žlugimo versija. Šiai istorijai – trys tūkstančiai metų. Tai pasakojimas apie Trojos karą, apie kovą dėl grožio ir meilės.
„Naberijus“: blogis dažnai atrodo gražesnis už gėrį (romano ištrauka, 7 dalis)
Platonui tai atrodytų nesusipratimas – gėris ir grožis, jo nuomone, turėtų sutapti. Bet patirtis rodo, kad blogis gana dažnai atrodo gražesnis, patrauklesnis už gėrį. Kodėl? Naberijus paaiškina: „Juk turi būti kažkas, dėl ko vertėtų rinktis jį, o ne gėrį“. Viliojančiai tviskančios uogos toli gražu ne visada tinka maistui. Kai kurių paragavus, galima net atsidurti ligoninėje. Kuo vadovautis, kad pasirinktum teisingai ir nenudegtum? Tokį klausimą sprendžia ir Almina, žurnalistės Jurgitos Noreikienės romano „Naberijus“ herojė. Ką tik iš spaustuvės atkeliavusią, dar dažais kvepiančią knygą jau galima rasti leidykloje „Charibdė“.
Lrytas.lt biblioteka: 1025. J. Kazickas „Vilties kelias“
Pasaulinio verslo vandenyse sėkmingai plaukiojusio garsaus išeivijos verslininko, mecenato dr. Juozo Kazicko (g. 1918) atsiminimų knyga aprėpia visą jo gyvenimo kelią: nuo pirmųjų vaikystės metų tremtyje pilietinio karo krečiamos Rusijos platybėse – Čiornaja Padinos kaime – iki grįžimo į Lietuvą.
Lrytas.lt biblioteka: 1024. J. L. Scott. „Madam elegancijos pamokos“
Amerikietė Jennifer, studentų mainų programos dalyvė, atvyksta į Prancūziją. Ji apsigyvena Paryžiaus Šešioliktajame rajone, madam Elegancijos šeimoje. Ši moteris priima merginą iš Kalifornijos savo namuose ir tampa jos įkvėpimo šaltiniu, atskleidžia prancūzų gebėjimą kasdienes smulkmenas paversti gyvenimo menu.
Lrytas.lt biblioteka: 1023. M. Komorowska. „Sugrįžimas į Žemaitiją“
Magdalena Komorowska z Nalęcz-Gorskich (1900–1989 m.) – lenkų bajoraitė, vaikystę ir jaunystę praleidusi Žemaitijoje, vėliau Peterburge ir Vilniuje. Po II pasaulinio karo Komorowskių šeima buvo perkelta į Lenkiją, kur iki savo mirties ir gyveno autorė. Maria Magdalena Komorowska turėjo dešimt anūkų, vienas jų – dabartinis Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis.
Lrytas.lt biblioteka: 1022. E. Čekuolienė. „Psichologijos žiupsnis ant kasdienybės“
Daugiau kaip 30-ies metų darbo patirtį psichologė, dėstytoja Edita Čekuolienė sudėjo į naujausią savo knygą „Psichologijos žiupsnis ant kasdienybės“. Knygoje autorė pateikia taikomosios psichologijos patarimus apie tai, kaip elgtis įvairiose kebliose situacijose ir pagelbėti sau ar į bėdą pakliuvusiam artimajam.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|