Vilniaus medinės architektūros perlai virsta malkų krūva 
(47)
Dėl žioplos valdininkų klaidos ES ir Norvegijos fondų lėšų, skirtų Vilniaus medinei architektūrai atgaivinti, gauti nepavyksta. Savivaldybė pinigų neturi, dalis į Kultūros paveldo registrą įtrauktų medinukų savininkų neišgali arba nenori sutvarkyti savo istorinio būsto, darko jį įstatydami plastikinius langus. Kultūros paveldo departamentas bejėgis – Vilniaus medinė architektūra, unikalus Rytų Europos urbanistikos reiškinys, nyksta nuo žemės paviršiaus.
Vilniaus Užupyje, Polocko gatvėje, 52 numeriu pažymėtas medinis namas, gausiai išpuoštas raižiniais, teoriškai pagerbtas paveldo sargų ir architektūros istorikų. Dar 2005 metais, parengus sostinės medinės architektūros išsaugojimo ir atnaujinimo programą, jis buvo įtrauktas į tvarkytinų vertingų Vilniaus medinių pastatų sąrašą pirmuoju numeriu.
Tačiau praktiškai šis unikalus statinys kasmet panašėja į sukiužusį raganų namelį ant gaidžio kojos, tik gerokai didesnį nei pasakose. Istorinį gyvenamąjį namą darko ir tarp XX a. pradžią menančių raižinių įspraustas plastikinis langas.
Paveldo įkaitai
Dar liūdnesnis Antakalnyje, Pavasario g. 19, esančios medinės paveldo vertybės likimas: iš jos greitai liks malkų krūva. Pastato savininkas numojo ranka į istorinę nuosavybę, leisdamas jai nykti iš paveldo saugomo sostinės urbanistinio kraštovaizdžio. Ir jokios valstybinės institucijos nieko jam padaryti negali.
Polocko g. 52 namo gyventoja Danutė Meškutavičienė anaiptol nesididžiuoja gyvenanti viename vertingiausių istoriniu požiūriu Vilniaus pastatų.
Nedideles pajamas gaunanti vilnietė teigė nesiryžusi išsipirkti buto dėl griežtų paveldosaugos reikalavimų.
„Aš ir mano kaimynai, vargingai gyvenantys žmonės, esame šio namo įkaitai. Neturime pinigų įstatyti naujus medinių rėmų langus, apskritai suvaržymai remontui dideli. Savivaldybė padarė namo remonto projektą, bet lėšų jam įgyvendinti nėra, o stogas baigia nugriūti“, – skundėsi D. Meškutavičienė.
Baigiantis griūti namo Polocko gatvėje stogas kaip tik ir yra vertingiausia statinio dalis, jo kraštai gausiai išpuošti raižiniais.
Nors paveldo taisyklės draudžia, čia įstatyti plastikiniai langai.
Lėšų remontuoti nėra
Paveldo sargai stveriasi už galvos: unikali Vilniaus medinė architektūra pasmerkta, jeigu skubiai nebus rasta lėšų jai gelbėti. Kiek galima spręsti iš portalo lrytas.lt pokalbių su Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovais, lėšų nebus rasta nei skubos, nei eiline tvarka.
„Buvome parengę sostinės medinės architektūros atnaujinimo planą. Pavyko sutvarkyti keletą namų bendromis savivaldybės ir savininkų lėšomis, bet užklupo krizė. Sostinės biudžetas šiais metais liesas, todėl nežinia kada bus pinigų medinukams atnaujinti. Tikimės geranoriškos savininkų iniciatyvos“, – sakė Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros programų vadovas Kęstutis Masaitis.
Sunku tikėtis, kad istoriškai vertingus medinukus tinkamai sutvarkys jų savininkai – tarp jų daugiau vargingai gyvenančių, probleminių šeimų, o ne pasiturinčių žmonių. 2 psl. >>
(47)
Šiaulių menininkų kalvė – ant nuodų ežero
Šiaulių menų fabriko skandalų puokštė pasipildė dar vienu. Paaiškėjo, kad šį projektą stumiantys veikėjai kažkodėl nutylėjo apie telkšančią milžinišką mirtinai pavojingų nuodų sankaupą. Šiaulių miesto savivaldybė buvusio „Elnio” fabriko teritorijoje nori įkurti ne tik Menų fabriką, bet ir Pramonės įdomybių parką. Bet prieš pustrečių metų padaryti tyrimai parodė, kad dirvožemis ir gruntiniai vandenys yra užteršti nuodais – sunkiaisiais metalais ir naftos produktais.
Rojus – penkiolikoje kvadratinių metrų
Pirtis, svečių namelis, repeticijų patalpa ar netgi mažytė koplytėlė. 15 kv. metrų ploto ir ne aukštesnius kaip trijų metrų aukščio sodo namelius švedai vadina frigebudais. Norint sodo sklype pasistatyti mažytį namelį jokių leidimų nereikia. Palyginti su daugumos lietuvių sodo nameliais, švediški atrodo maži. Mūsų šalyje galima be specialaus leidimo statyti sodo namus, kurių bendrasis plotas gali siekti iki 80 kvadratinių metrų, o aukštis – iki 8,5 m. Tokiam namui reikia tik rašytinio vyriausiojo savivaldybės architekto pritarimo.
Perkantiems būstą lietuviams svarbiausia išlieka jo kaina
Beveik trečdaliui Lietuvos gyventojų svarbiausias kriterijus perkant būstą tebėra jo kaina, skelbia atsigaunančią nekilnojamojo turto rinką išanalizavęs „Swedbank“.
Beveik visi brangiausi rajonai Lietuvoje - Vilniaus mieste
Kauno ir Klaipėdos miestų senamiesčiuose parduodamų butų kainos mažesnės negu Vilniaus miegamuosiuose rajonuose – Karoliniškėse, Pilaitėje ar Lazdynėliuose. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt ekspertai išskyrė brangiausių Lietuvos rajonų dešimtuką. Jame net devyni Vilniaus ir tik vienas Klaipėdos rajonas – Mažasis kaimelis.
Pradedami Kauno logistikos centro intermodalinio terminalo rangos darbai
Gegužės 23 d. akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka ir viešąjį konkursą laimėjusios bendrovės „Fegda“ generalinis direktorius Žydrius Baublys pasirašė Kauno viešojo logistikos centro (toliau – Kauno VLC) intermodalinio terminalo rangos darbų sutartį. Darbus UAB „Fegda“ įsipareigojo atlikti per 14 mėnesių, jų vertė apie 81 mln. Lt. Projektas yra dalinai finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis.
Alytuje po dešimtmečio pertraukos atidarytas naujas biurų centras
Ketvirtadienį Alytuje atidarytas naujas 1 100 kv. m. biurų centras – tai pirmasis po dešimtmečio pertraukos Dzūkijos sostinėje iškilęs modernus administracinis stiklinis pastatas.
Pirmasis Vilniaus dangoraižis trisdešimtmetį šventė be krikštatėvių
Pateikdami pirmojo Lietuvoje dangoraižio projektą tuometės valdžios įvertinimui jo autoriai architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai buvo ramūs. Jie nebijojo audringos reakcijos, mat prie braižymo lentos stojo tik tada, kai buvo atlikta išsami statybvietės aukščio studija, kai buvo tiksliai paskaičiuota, kiek aukštų jie galintys projektuoti. Prieš tridešimt metų broliams buvo leista į dangų kilti 20 aukštų. Viešbučio istoria prasidėjo 1963 metais.
Dailininkas T. Gutauskas: „Užmiestyje gyventi smagu, kol neturi vaikų“
Ramybė. Gaivus oras. Išlakios pušys. Skandinaviško stiliaus jaukus namas. Taip Vilniaus priemiestyje buvo įsikūręs dailininkas Tadas Gutauskas su šeima, bet po kelerių metų supratęs, kad taip su vaikais gyventi nepatogu, grįžo į miesto šurmulį. „Nors ir Nemenčinės plento soduose, tačiau graži buvo ta mūsų namo vieta. Tik vienuolika kilometrų nuo miesto centro, aplinkui pušys, sklypo apačioje tekėjo Vebruvos upelis”, – bendro gyvenimo pradžią su žmona Erika su ilgesiu prisiminė žinomos menininkų Gutauskų šeimos atstovas 43 metų T. Gutauskas.
Prabangus G. Einikio namas Karklėje pirkėjų nedomina
Pastaruoju metu dažniausiai policijos suvestinėse figūruojančio buvusio krepšininko Gintaro Einikio namas Karklėje vis dar laukia naujų šeimininkų. Keliais milijonais atpigusio, bet vis dar 3 mln. 5 tūkst. litų kainuojančio namo nepavyksta parduoti jau šešerius metus. Teigiama, kad namo parduoti nenori pati jo savininkė, buvusi krepšininko žmona. Ant kopos, šalia vadinamosios Olando kepurės stovintis prabangus namas iš tolo traukia smalsuolių akis. Tačiau pirkėjų negundo.
PAR statys didžiausią pasaulyje vėjo jėgainę
Pietų Afrikos Respublika (PAR) pradeda statyti didžiausią pasaulyje vėjo jėgainę, kurios galia sieks 100 MW. Apie tai pirmadienį pranešė įmonė „Eskom“ po to, kai gavo licenciją iš Nacionalinės energetikos reguliavimo tarnybos (NERSA).
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|