„Skanaus“ aiškinosi: kuo skiriasi varškės sūrelis nuo varškės deserto? 
(46)
Parduotuvėse apstu gaminių, kurie iš pažiūros panašūs į varškės sūrelius, tik pavadinti kitaip. Glaistytas varškės desertas – kas tai? Kuo jis skiriasi nuo varškės sūrelio? Ar gali glaistytame deserte nebūti varškės? Ar gali sūrelyje būti konservantų?
Į šiuos „lrytas.lt” projekto „Skanaus!” kūrėjų klausimus atsakė Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai.
Jie šįkart vertino „Iki” prekybos centre perkamiausius saldžiuosius produktus. Tai – kakavos glaistu padengti vaniliniai varškės sūreliai „Pasaka” (bendrovė „Pieno žvaigždės”) ir „Magija” („Žemaitijos pienas”). Taip pat du vaniliniai varškės desertai – Estijoje gaminami „Jeppi” ir „Rokiškio pieno” desertas „Visiems”.
Šių 4 produktų „Skanaus!” kūrybinė grupė pirmiausia pasiūlė paragauti pirkėjams „Iki” parduotuvėje. Rinkome skaniausią gaminį ir domėjomės, ar ragautojai vien iš skonio sugebės atskirti glaistytus sūrelius nuo glaistytų varškės desertų.
Nors dauguma ragautojų projekto „Skanaus!” rengėjams tvirtino, jog labiau vertina varškės sūrelius, o ne desertus, skaniausias pirkėjams pasirodė estų „Jeppi” vanilinis varškės desertas.
Tiksliai atspėti, kuriose lėkštėse sūreliai, o kur – varškės desertai, pavyko tiktai vienam jaunuoliui.
Apklausos parduotuvėje metu paaiškėjo, jog apie desertų kokybę ir desertų bei sūrelių skirtumus vartotojai žino nedaug.
Ne vienam buvo naujiena, kad vietoj glaistyto sūrelio, atidžiai neperskaičius užrašo ant pakuotės, lengva įsigyti glaistu aplietą desertą.
Deserte varškės gali ir nebūti
Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotojos Snieguolės Ščeponavičienės, glaistyti sūreliai nuo glaistytų desertų pirmiausia skiriasi jų sudėtyje esančios varškės kiekiu.
„Sūreliai gaminami iš slėgtos, pertrintos ar kitaip susmulkintos varškės, sumaišytos su pieno gaminiais, taip pat juose gali būti įvairių priedų. Taigi, pirkdami sūrelius, renkamės varškės produktą.
Nors teisės aktai nereglamentuoja varškės kiekio sūreliuose, juose varškė turi sudaryti pagrindinę gaminio dalį.
Rinkdamiesi desertus gauname produktą, kurio sudėtis nėra griežtai reglamentuota, išskyrus higienos normų ribojimus maisto priedams. Taigi deserte galime rasti ir pyragėlio, ir želės, ir kitokių įdarų.
Jei neparašyta, kad tai – varškės desertas, jame gali varškės ir nebūti”, – skirtumus vardijo S. Ščeponavičienė.
Naudoja ir sviestą
Pasirinktų gaminių, tiek sūrelių, tiek varškės desertų, sudėtyje varškės kiekis buvo skirtingas.
Sūrelyje „Pasaka” varškės yra daugiau nei sūrelyje „Magija”. O deserto „Jeppi” gamintojai varškės dėjo daugiau nei lietuviško deserto „Visiems” gamintojai. Šio produkto pavadinime nėra žodžio „varškė”. Kiek jos čia yra, vartotojas gali tik spėlioti, nes sudėties apraše, kur varškė įrašyta pirmoji, jos kiekis procentais nenurodytas.
Pasak NMVRVI direktoriaus pavaduotojos, visų vertintų gaminių sudėtis labai panaši, nes visų sudėtyje yra varškės. Bet yra ir svarbių skirtumų. 2 psl. >>
(46)
„Skanaus!“: iš džiovintų vaisių sulfitų neišplausime
39|
Džiovinti vaisiai ir uogos ypač vertinami dėl juose esančių įvairių vitaminų bei mikroelementų. O jų taip trūksta žiemą, kai sumažėja šviežių vaisių, uogų bei daržovių. Ekspertai šįkart vertino penkis šios kategorijos produktai. Tai - dviejų rūšių džiovinti abrikosai: turkiški „Alvo“ ir itališki „Noberasco“; Amerikoje užaugintos džiovintos spanguolės „Arimex“ ir to paties pavadinimo džiovintos razinos iš Uzbekistano. Taip pat vertintos „Alvo“ juodosios džiovintos slyvos be kauliukų, įvežtos iš Čilės.
„Skanaus!“ klausia: kiek mėsos yra pigiausioje dešroje?
Šįkart smalsavome, iš ko gaminamos pigiausios virtos dešros. Jas dažniausiai perka vos iš pensijos išgyvenantys senjorai ar kiti sunkiai besiverčiantys asmenys. Specialistai vertino keturių skirtingų gamintojų antros rūšies virtas dešras. Iš jų trys - lietuviškos: „Klaipėdos mėsinėje“ pagaminta „Nidos“ virta dešra, prekės ženklu „Utenos mėsa“ pažymėta „Populiarioji“ virta dešra, pagaminta „Bioveloje“, ir „Mano“ virta dešra iš bendrovės „Nematekas“. Ketvirtoji - „Arbatinė“ virta dešra, pagaminta Lenkijoje. Lietuvoje šią dešrą platina bendrovė „Soltera“.
„Skanaus!“: stalo vandens butelyje – geriamasis vanduo (papildyta „Vichy“ komentaru)
28|
Įvairaus dydžio fasuoto vandens buteliai parduotuvės lentynose panašūs vienas į kitą tik iš pirmo žvilgsnio. Jei atidžiau skaitote etiketes, pastebėjote: vandens buteliukus vieną nuo kito skiria ne tik etikečių spalvos ar angliarūgštės kiekis, bet ir vandens rūšis. Lietuvos rinkoje galima įsigyti keturių rūšių fasuoto vandens: geriamojo, stalo, šaltinio ir natūralaus mineralinio vandens. Specialistai vertinimui šįkart parinko keturių skirtingų gamintojų išpilstytus skirtingų rūšių vandenis. Visi jie – negazuoti.
„Skanaus!“: ką privalu žinoti apie druską?
160|
Valgomąją druską žmonija vartoja jau dešimt tūkstančių metų. Sūrūs druskos kristalai suteikia kasdieniam maistui skonį ir jau tapo beveik nepastebimu produktu. Juk druskos dažniausiai pasigendame tik tuomet, kai jos trūksta... Tačiau negalvokite, kad visa valgomoji druska yra vienoda. Yra tiek įvairiausių druskų, kad reikia žinoti, kaip ir kokią išsirinkti. Šįkart Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo vertinama 5 rūšių valgomoji druska.
„Skanaus!“: kruopos – sveikatos ir energijos šaltinis
33|
Sveikos mitybos ekspertai tvirtina: kruopų, kaip ir visų kitų grūdinių produktų, privalu valgyti po kelis kartus per dieną. Tai – natūralu, paprasta, maistinga ir be galo vertinga, kruopos - sveikos mitybos pagrindas. Deja, Lietuvoje kruopos nepelnytai primirštos, jų suvalgome per mažai. Todėl mums trūksta tų vertingų medžiagų, vitaminų, mikroelementų, kurių kruopose yra tikrai daug. Šįkart specialistai vertinimui parinko keturių rūšių kruopas.
„Skanaus!“: kokie riešutai – vertingiausi organizmui?
80|
Kokie riešutai patys vertingiausi? Parduotuvėse riešutų galima įsigyti pagal kiekvieno skonį ir kišenę: gliaudytų ar su kevalais, natūralių ar skrudintų, sūdytų, kitaip pagardintų. Vegetarai juos mėgsta dėl didelio baltymų kiekio. Specialistai irgi pritaria: riešutai yra labai vertingi maisto produktai. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) lrytas.lt projekto „Skanaus!” metu buvo vertinami keturių rūšių riešutai. Tai – gliaudyti lazdynų riešutai iš Turkijos ir migdolai iš JAV (abiejų fasuotoja – lietuvių bendrovė „Arimex”), gliaudyti žemės riešutai „Alvo” iš Kinijos (pakuotoja – „Pajuva”) ir skrudintos sūdytos „Boso” pistacijos iš Irano („Daisena”).
„Skanaus!“: kurie koldūnai su mėsa – geriausi?
80|
Šiandien „Skanaus!“ – apie šaldytus koldūnus su mėsa. Iš „Iki“ parduotuvės šaldiklių laboratoriniams tyrimams į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą iškeliavo keturių skirtingų gamintojų koldūnai, visi - su mėsos įdaru. Trys gaminiai – lietuviški: bendrovės „Liūtukas ir Ko“ „Karališkieji“ koldūnai, „Sibiro“ koldūnai iš įmonės „Kogus“ ir „Studentų“ koldūnai, pagaminti bendrovėje „Judex“. Ketvirtieji vertinimui pasirinkti koldūnai – „Mini Russkie“, pagaminti Latvijoje.
„Skanaus!“: batonuose „su natūraliu raugu“ – tik mielės
Šią savaitę Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje buvo tiriami batonai, pagaminti keturių Lietuvos gamintojų. Bent jau iš pirmo žvilgsnio visi pasirinkti vertinimui batonai - skirtingi. Maisto kokybės vertinimo specialistų klausėme, ar pasirinkti batonai atitinka kokybės reikalavimus, ar tikrai yra du - su natūraliu raugu, taip pat – kiek visuose batonuose konservantų?
„Skanaus!“: kiek konservantų šaltai rūkytose dešrose?
42|
Šiandien „Skanaus!“ - apie šaltai rūkytas dešras. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo tiriama keturių, perkamiausių „Iki“ parduotuvėje, šaltai rūkytų dešrų kokybė. Tai - „Pagaminta be konservantų“ šaltai rūkyta dešra iš „Krekenavos agrofirmos“, „Mažeikių mėsinėje“ pagamintas šaltai rūkytas „Delikatesinis saliamis“, bendrovės „Samsonas“ šaltai rūkyta dešra „Smetoniška, laikinosios sostinės“ ir „Jubiliejaus“ šaltai rūkyta dešra iš „Tauragės maisto“.
„Skanaus!“: jogurte be priedų - krakmolas
Šią savaitę vertinome jogurtų sudėtį. Pramoniniu būdu gaminamų jogurtų pasirinkimas itin didelis. Vartotojų patogumui vieni jogurtai – skystesni, geriamieji, kiti, tirštesni, valgomieji jogurtai - dažniausiai parduodami plastiko indeliuose. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje buvo vertinama keturių skirtingų gamintojų pagamintų jogurtų sudėtis.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|