Bankrutavę lietuviai: kur skolininkų rojus? 
(26)
Ketvirtadienį paaiškės, ar Seimas įteisins fizinių asmenų bankrotą. Pagal planuojamą įstatymą siūloma leisti bankrutuoti tiems asmenims, kurių skoliniai įsipareigojimai viršys viršys 25 mėnesio minimalias algas (MMA) arba 20 tūkst. litų. Dabar MMA siekia 800 litų.
Užsienio šalyse bankrutavę lietuviai džiaugiasi atsikratę skolų, kurios juos slėgė tėvynėje. Bet bankai ir paskolų draudikai su tuo nesutinka – siekia išieškoti pinigus.
Bankroto procedūra galės trukti penkerius metus. Tačiau ne nuo visų skolų žmogus bus paleidžiamas. Nebus nurašomos skolos, susidariusios dėl žalos, padarytos kitam asmeniui. Taip pat nebus „nuskaičiuojamos“ skolos dėl alimentų nemokėjimo.
Bankroto procedūrą siūloma leisti kelti tik pačiam žmogui.
Kas yra asmens bankrotas ir kaip tokiam žingsniui užsienyje ryžosi lietuviai - apie tai „Lietuvos ryto“ žurnalisto Mariaus Jokubaičio straipsnyje „Bankrutavę lietuviai: kur skolininkų rojus?“
***
Milda Špakauskaitė ir Gytis Januška – pirmieji lietuviai, savo kailiu patyrę asmeninį bankrotą.
Skolų jie bando atsikratyti skirtingose valstybėse.
M. Špakauskaitei bankrotas paskelbtas Anglijoje, o G. Januškai – Latvijoje.
Bet Lietuvoje veikiantys bankai ir draudikai jiems nelinkę taip lengvai nurašyti skolų.
Kol mūsų šalyje delsiama priimti Fizinių asmenų bankroto įstatymą, iš svetur bankrutavusių tautiečių vis tiek žadama išieškoti turtą.
Populiariausia skolų atsikratymo vieta lietuviams – Latvija.
Šioje šalyje jie registruojasi, formaliai įsidarbina, nors iš tiesų gyvena Lietuvoje. Bet tokiu būdu jie gali bankrutuoti kaimyninėje valstybėje.
Tuo tarpu Anglijoje bankrutuoja ten realiai gyvenantys lietuviai.
Viena jų – Lietuvos pramogų pasaulyje besisukusi M. Špakauskaitė tvirtina tokiu būdu atsikračiusi 122 tūkstančių eurų (420 tūkst. litų) paskolos.
Už šią sumą 2008 metais moteris buvo įsigijusi sklypą su namu netoli Vilniaus. Kai ekonomikos krizė supurtė Lietuvą, buvusi interjero dizainerės darbovietė bankrutavo. Be to, M. Špakauskaitė išsiskyrė su vyru.
Su penkiamete dukra likusi moteris negalėjo kas mėnesį mokėti po 2 tūkstančius litų siekiančių įmokų. Negana to, perpus krito namo vertė.
„Prašiau banko atidėti paskolos mokėjimą, tačiau derybos nepavyko. Neliko nieko kita kaip tik emigruoti į Angliją”, – pasakojo M. Špakauskaitė.
Ten lietuvė įsidarbino padavėja, ten gimė antra dukra. Jai teko verstis iš tos valstybės paramos, padėjo ir mažosios dukros tėvas.
Paskelbė lietuvei bankrotą
„Pinigų užteko tik pragyventi, o mokėti dar ir paskolą negalėjau”, – tikino emigrantė.
Šių metų pradžioje moteris Anglijoje nusprendė siekti asmeninio bankroto. Ši šalis garsėja liberalia tvarka norintiems bankrutuoti. Bet teismas tik iš antro karto nusprendė skelbti lietuvei bankrotą.
M. Špakauskaitės teigimu, jau rugpjūtį bankroto procedūra buvo baigta, o 122 tūkstančių eurų skola esą buvo nurašyta; „Šis sprendimas man suteikė galimybę pradėti gyvenimą iš naujo, nes skola būtų slėgusi visą laiką.” 2 psl. >>
(26)
Areštuotas 8 mlrd. eurų vertės Italijos plieno liejybos įmonės turtas
Italijos policija areštavo 8,1 mlrd. eurų vertės plieno liejyklos ILVA aktyvus. Bendrovė yra įtariama pažeidusi aplinkos apsaugos įstatymus. Apie tai praneša „Reuters“.
Naujam uostui Baltijos jūroje Rusija skirs 18 mlrd. rublių
Giliavandeniam uostui Kaliningrado srityje pagal vyriausybės regiono plėtros programą statyti iki 2020 metų bus skirta 18 mlrd. rublių. Apie tai pranešė Rusijos transporto ministro pavaduotojas Viktoras Orlevskis.
Studentai iš bankų pasiskolino 2,9 mln. litų
Studentai šį pavasario semestrą su bankais pasirašė sutartis dėl 2,9 mln. litų valstybės remiamų paskolų. Iš viso pasirašytos 997 valstybės remiamų paskolų sutartys, pranešė Valstybinis studijų fondas. Paskolos sumokėti už studijas šiemet pirmą kartą teikiamos ne tik rudens, bet ir pavasario semestro metu. Paskolų studijoms pasirašyta už 1,58 mln. litų, o gyvenimo išlaidoms – už 1,22 mln. litų.
„Verslios Lietuvos“ veikla - paralyžiuota
„Verslios Lietuvos“ vadovui Pauliui Lukauskui gegužės pradžioje pasitraukus iš pareigų ir Ūkio ministerijai iki šiol nepaskyrus laikinojo vadovo, įstaigos darbas yra paralyžiuotas. Ūkio ministerija tvirtina, jog norint paskirti laikinąjį vadovą, reikia gauti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadą. Tačiau teisininkai teigia, kad įstaiga be vadovo yra neveikianti, o toks ministerijos žingsnis paremtas ne teisiniais argumentais, o yra bandymas laimėti laiko.
Gydytojai priversti drebėti dėl algų
Net ir Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) priklausančios gydymo įstaigos sulaukė niukso: pinigų mažiau, tad teks kirpti atlyginimus. Vienoje sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio rankoje – Konstitucinio teismo išvados, kitoje – ministerijai pavaldžias gydymo įstaigas veržianti kilpa. Pagaliau paaiškėjo, kad joms už dalį pernai suteiktų paslaugų niekas nesirengia sumokėti. O šių metų biudžetas – smarkiai apkarpytas.
Besivystančios šalys imasi priemonių prieš tarptautines kompanijas, vengiančias mokesčių
Besivystančios šalys imasi veiksmų, mėgindamos pažaboti mokesčių vengiančias tarptautines bendroves, informuoja BBC.
Čilė, Kolumbija, Meksika ir Peru sutarė atsisakyti muitų
Keturios sparčiausiai augančios Lotynų Amerikos ekonomikos ketvirtadienį susitarė atsisakyti tarpusavyje didžiosios dalies muitų, praneša BBC.
Nuo pasaulio atsitvėrusi Venesuela pristigo muilo ir tualetinio popieriaus
Venesuelos nacionalinė asamblėja šią savaitę sutiko skirti 79 milijonus dolerių, kad užsienyje valstybė galėtų nusipirkti higienos reikmenų. Ir ne šiaip sau kokių: 39 milijonus pakuočių tualetinio popieriaus, 10 milijonų gabaliukų muilo, tris milijonus tūbelių dantų pastos ir dar šio bei to. Mat 28,5 milijono gyventojų turinčioje šalyje šių prekių paprasčiausiai stinga. Anot Venesueloje dirbančių užsienio žurnalistų, padėtis sostinėje Karakase normali. Tačiau provincijoje kasdienių prekių galima įsigyti labai retai, žmonėms tenka kelias valandas stovėti eilėse.
Bankui „JP Morgan“ skirta 3 mln. svarų bauda už netinkamus patarimus klientams
Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų priežiūros institucija (FSA) nubaudė „JP Morgan“ banko tarptautinį skyrių 3 mln. svarų bauda. Ji skirta dėl netinkamų investicinių patarimų turtingiausiems klientams ir netinkamai tvarkomų 2010-2012 metų registrų. FSA teigia, kad klientai nepatyrė finansinių nuostolių, tačiau kilo grėsmė, kad jiems buvo suteikti klaidinantys patarimai dėl investicijų. Apie tai praneša BBC.
ECB ieško naujų priemonių ūkiui gaivinti, o JAV centrinis bankas pagalbą ketina nutraukti
Europos centrinis bankas (ECB) ketina imtis papildomų monetarinės politikos priemonių regiono ekonomikai remti, o JAV federalinis atsargų bankas ketina nutraukti ūkio skatinimo programą. Tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonominių sąjungų susidaro didžiulis kontrastas.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|