A. Zabulis: „Jaunimo pergalės teikia viltį, kad laimės ir Lietuva“ 
(42)
Neseniai kartu su Vadybos ir ekonomikos universiteto (ISM) studentais aptarėme XXI amžiaus lyderio bruožus. Studentams apie kūrybiškumą kaip lemiantį konkurencinio pranašumo veiksnį versle pasakojo bendrovės „Omnitel“ vadovas Antanas Zabulis.
Auditorijai itin didelį įspūdį paliko kompanijų „Samsung“ ir „Apple“ mobiliųjų telefonų produktų linijų palyginimas. „Samsung“ turėjo šimtinę įvairioms vartotojų grupėms skirtų modelių, tuo tarpu „Apple“ neturėjo nieko – tik vieną, tačiau tobulą idėją. „Apple“ rizikavo - atmetė produktų diversifikacija paremtą verslo modelį.
Tuo metu „Samsung“ vadovas manė, kad „Apple“ vadovas Steve'as Jobsas yra tiesiog beprotis. Visi žinome, kas nutiko vėliau. Pokalbis su A. Zabuliu – apie lyderystę, naują epochą ir Lietuvos vietą sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
- Galbūt versle išties išaušo nauja bepročių epocha?
- Kiekvienas industrinis laikotarpis turi savo pradžią ir pabaigą. Pradžioje buvo staklės, vėliau - dvejos staklės, dar vėliau - trejos. Mechanizmų skaičiaus didinimas nebūtinai yra neriboto efektyvumo auginimo priežastis. Ir tai nebepatenkina žmogui būdingo neriboto augimo lūkesčių. Žmogus instinktyviai siekia peržengti augimo riboklius. Būtent tai ir žymi vienos industrinės epochos pabaigą ir naujos pradžią.
Dabar daug šnekama apie pasaulį be sienų kaip apie neribotą verslų auginimo resursą. Kad ir 7 mlrd. planetos gyventojų – šis skaičius vis tiek yra riboklis!
Žmonių kiekybė nebūtinai garantuoja efektyvumą. Pažvelkime į našiausias ir turtingiausias šalis, pavyzdžiui, Singapūrą, Švediją, Daniją, Suomiją ir kitas. Visos jos neturi gausių gamtinių išteklių. Tačiau jų pagrindinis išteklis - kūrybiškumas ir nuolat tobulinama vadyba - yra neribotas.
- O kaip vystyti kūrybiškumo išteklį?
- Kaip atsiranda multimilijardinė kompanija? Kad atsirastų viena tokia įmonė, reikia 400 tūkstančių bankrotų. Kitaip tariant, vienos kompanijos sukuriamą masto ekonomiją lemia čia susitelkusi kūrybos energija ir išgryninta patirtis. Tai įmanoma tik kūrybingoje ir dinamiškoje aplinkoje, kur klystama, eksperimentuojama, ieškoma - kur nuolat gaminama pridėtinė vertė ir gryninama „kažką tokio“ sukurianti idėja, ugdomi gebėjimai ją realizuoti.
Tas pats principas galioja ne tik verslo, bet ir valstybės kūrimui. Lietuvai tai yra itin aktualu. Puikus pavyzdys Izraelis. Ši valstybė yra nuolatinėje „startup nation“ (valstybę vystanti nacija) būsenoje. Izraelis be atvangos tvirtina savo suverenitetą jį supančių priešų apsuptyje. Kuo labiau Izraelį apšaudo raketomis, tuo įnirtingiau jis kūrybingai tvirtina savo nepriklausomybę visais frontais. Kalbame ne tik apie karinį frontą. Izraelyje patentuojama bene daugiausiai išradimų pasaulyje. Ten jau sugalvojo koloidinius (nanotechnologija) arbūzus!
- Ar ir Lietuva gali tapti sėkminga „startup nation“?
- Iš tiesų, šie dalykai labai gražiai sukrenta į vieną mums brangią teritoriją, vadinamą „Lietuva“. Privalu savęs paklausti: ar turime neriboto augimo išteklių? Ko gero, mums trūksta sugebėjimo susitarti; mes neturime pasidalijimo lyderyste tradicijos, mentorystės lyderių tarpe įgūdžių. 2 psl. >>
(42)
Kanklininkė A. Bružaitė keičia visuomenės požiūrį į lietuvių liaudies instrumentus
Dažnas mūsų, išgirdęs žodį „kanklės“, pagalvoja apie kaimo kapelą ar gryčioje prie žibalinės lempos šviesos kankliuojančią moteriškę. Šio teksto herojei, profesionaliai kanklininkei Aistei Bružaitei (30 m.), aplinkiniai kartais paniekinamai drėbteli: „Kanklininkė...“ Tik retas suvokia, kad kanklėmis galima atlikti ne tik „Du gaidelius“, bet ir klasikinius kūrinius ar grupių „Queen“ ir „The Beatles“ dainas. Nepaisant aplinkinių skeptiškumo jau 21 metus kankliuojanti Aistė neįsivaizduoja savo gyvenimo be šio liaudiško instrumento.
Sėkmės paukštė nuskraidino lietuvę į dvarą Prancūzijoje
Šeimos dvaras Prancūzijos provincijoje, darbo užsakymai – Paryžiuje ir Vilniuje. Vitražistė Laura Karčiauskaitė-Potet (33 m.) gimtojoje Klaipėdoje – reta viešnia. Kas privertė ją prieš dvejus metus palikti Lietuvą ir apsigyventi svečioje šalyje kartu su anyta? Ir kodėl su vyru prancūzu Laurent’u Potet (44 m.) laimingai sūnaus Jorio Francois (10 m.) susilaukusi lietuvė dar įsivaikino mergaitę Ameliją (7 m.)? Laura dėl darbo reikalų vis atidėlioja keliones į Lietuvą: keičia lėktuvų bilietus ir išvykas nukelia vis tolesniam laikui. Prancūzijoje, Bretanės regione, Ploermelio miestelyje, gyvenanti lietuvė savo darbo kelionių planus nuolat derina su sutuoktiniu.
Kaip lentpjūvė pakaunėje įtiko išrankiems užsieniečiams
Kauno pakraštyje, Noreikiškių kaime veikiančios bendrovės „Fornestas“ istorija gali tapti chrestomatiniu pavyzdžiu apie sėkmingą plėtrą gana specifinėse bei nišinėse užsienio rinkose mąstantiems smulkiesiems verslininkams. Pradžioje gaminusi tik primityvius ruošinius baldų pramonei, ilgainiui bendrovė pati užsiėmė gamyba bei iš karto orientavosi į aukščiausius kokybinius reikalavimus atitinkančią produkciją. Šiuo metu beveik visus pagaminamus baldus bendrovė eksportuoja į užsienį - Vokietiją bei Skandinavijos šalis.
Psichologas iš Latvijos verslą susikūrė Lietuvoje
Vilniuje gyvenantis latvis psichologas Juris Belte savo pavyzdžiu paneigė mitus, kad verslo neįmanoma sukurti be savų pinigų ir be pažinčių. Jau dešimtmetį Lietuvoje veikia jo įkurta konsultacinė įmonė „Medicinos verslo akademija“, padedanti medicinos įstaigoms vykdyti personalo paiešką, atranką, nuomą ir mokymus. Be to, drauge su broliu J. Belte įsteigė analogiškas dukterines įmones Latvijoje ir Estijoje. J. Belte Lietuvoje gyvena jau daugiau kaip du dešimtmečius, tad lietuviškai kalba sklandžiai. Tačiau tik atvykęs čia studijuoti sako lietuviškai nemokėjęs nė žodžio.
Jauno verslininko pasirinktas kelias – tarsi rizikinga loterija
„Ką veikiu? Nieko, guliu po stalu prispaustas ir fotografuojuosi“, - juokais leipo mano pašnekovas šnekėdamas mobiliuoju telefonu. Po stikliniu staliuku jį įspraudė portalo lrytas.lt fotografas, norėjęs išgauti kuo įdomesnį kadrą. Edmundas-Eddy Balčikonis (26 m.) humorą ir entuziazmą pasitelkia ne tik gyvenime, bet ir savo darbe, kurį jis pats apibūdina kaip „rizikingiausią pasaulyje loteriją“.
Svajonių darbas Australijoje būsimą aviatorę vilioja labiau nei Marsas
Aviaciją studijuojanti 24 metų vilnietė Egidija Deveikytė pateko tarp 150 kandidatų, kurie nurungė 600 tūkst. asmenų, troškusių užimti vieną iš šešių siūlomų svajonių darbo vietų Australijoje. Dabartiniai 150 kandidatų iš viso pasaulio dalyvaus atskiroje atrankoje, o komisija išrinks 18 finalo dalyvių. Iš jų tik šešiems bus pasiūlytas geriausias darbas pasaulyje. Nugalėtojai bus paskelbti birželį, o darbą turės pradėti rugpjūčio 1 dieną. Už tai jiems bus sumokėtas 270 tūkst. litų atlygis.
Labdaros organizacijos vadovė: „Ir pačiai yra tekę prašyti paramos“
„Ar tu nori su tais alkoholikais visą gyvenimą tampytis?“ - tokie tėvų žodžiai „Maisto banko“ vadovę Deimantę Žebrauskaitę kadaise atbaidė nuo ketinimų rinktis socialinio darbo studijas. Pasirinkusi sociologiją, ilgainiui ji, mokyklos metais buvusi entuziastinga pagalbą teikiančių organizacijų savanorė, vis tiek grįžo į tą pačią – socialinės paramos – sritį. Juolab jai pačiai kadaise yra tekę remtis į finansinę pagalbą ištiesusią ranką. Už šią paramą teko duoti žodį ateityje dirbti Lietuvoje. Deimantė dar mokydamasi vidurinėje mokykloje žinojo, kad norėtų dirbti socialinėje srityje.
Krizės smūgiai klaipėdiečio gyvenimui atnešė tik naudos
„Anksčiau gyvendavome nuo atlyginimo iki atlyginimo, dabar – nuo krizės iki krizės. Mes, Žemės gyventojai, patyrę krizę, puolame ieškoti kaltų, o radę atpirkimo ožį, nusiraminame ir gyvename toliau iki kitos, dar gilesnės krizės“, - teigė 33 metų klaipėdietis verslininkas, rašytojas, sveikos gyvensenos propaguotojas Dalius Viršilas. Jis patyrė ne vieną krizę, bet sugebėdavo iš jų gauti naudos.
Italus sužavėjęs Ž. Lukšytės šviestuvas jai turtų nesukraus
Živilė Lukšytė dar net nespėjo baigti Vilniaus dailės akademijos, tačiau jau gali pasigirti tuo, kad jos sukurtas stalo šviestuvas „Light Stick“ sulaukė tarptautinio pripažinimo. Italų kompanija „Status“ ketina pradėti serijinę šviestuvo, kurio dizainą sukūrė ši 22 metų studentė, gamybą. Planuojama šviestuvo kaina – 182 eurai (apie 630 Lt). Kokia parduotų vienetų sumos dalis atiteks jo autorei, Ž. Lukšytė nenorėjo sakyti, bet užsiminė, kad tai nebus labai dideli pinigai.
Dubajuje arabų šeichai superautomobilius patiki taisyti lietuviui
Savaitgalio pramogas lietuviams teko atidėti, nes už lango siautė smėlio audra. Dubajuje kartais taip nutinka, nes šis miestas laikosi įsitvėręs už dykumos krašto, žvelgia į jūrą iš aukštų savo bokštų ir tarsi žaisdamas vandenyje iš smėlio supila palmės formos salas. Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) gyvenantis Aurimas Kriauza sako, kad Dubajaus valdžia siekia, jog gyvenimas emyrate atrodytų lyg pasaka – vietinė žiniasklaida praneša tik geras naujienas, o juodojo aukso telkiniai leidžia dykumoje kurti stebuklus.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|