Kaip ištraukti po spinta gyvenančią raganą? 
(1)
Nakties tamsoje gyvenantys baubai, raganos, juodosios rankos gulinčios juodoje dėžutėje, daktarai su didžiuliais švirkštais, vandens pabaisos ir pikti burtininkai, grobiantys „blogus“ vaikus – tai tik kelios baimės iš mūsų mažųjų sąrašo. Taip jau yra, kad mažiukai vis kažko bijo. Pasak Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologės psichoterapeutės Vitos Čioraitienės, mažyliai iki šešerių metų turi ypač daug baimių ir tai – visiškai natūralu, juk mažojo pasaulis keičiasi ir vaikas jame dažnai jaučiasi nesaugus.
3m. – 6m. vaiko kasdieninis „darbas“ – žaidimas, kuriame mažiukas vaidina įvairius suaugusiųjų vaidmenis. Tokio amžiaus vaikai tapatina save su suaugusiais, ir jiems atrodo, kad jie gali tiek pat, kiek tėtis ar mama. Tačiau pabandę būti suaugusiais, mažyliai nusivilia, (juk jie tam dar per maži) ima jaustis nesaugiai, jaučia nerimą.
Vaikų pasaulis kitoks, nei mūsų. Mes apskritai viską matome kitaip, nes vaikų fantazija neišsijungia nė sekundei, tad už tamsos ar eskalatoriaus jie mato kažką dar. Tai, ko nebemato suaugusieji. Dėl padidėjusio nesaugumo jausmo, kintančio pasaulio suvokimo ir fantazijų atsiranda baimė. Šiaip, baimė natūralus jausmas, pranešantis apie grėsmę, juk kitaip nežinotume, ko saugotis. Tačiau vaikų iki šešerių metų baimės dažniausiai yra iracionalios. Pavyzdžiui, - keturmetis pyplys bijo važiuoti eskalatoriumi. Kokia dažniausia tėvų reakcija? Jie piktinasi ir sako vaikui, kad bijoti nėra ko, klausia, „na kodėl tu bijai, juk čia nieko baisaus, visi važiuoja, o tu bijai!“ ir t.t. Pasąmoningai vaikas gauna iš tėvų žinią, kad jis ne toks kaip visi, kvailas ir nenormalus, mat kiti nebijo to, ko bijo jis. Maža to, vaikas gali pasijusti kliuviniu tėvams ir imti jausti kaltę – „mamai reikia skubėti, o aš bijau važiuoti eskalatoriumi“. Beje, tokie tėvų įkalbinėjimai, neva bijoti nėra ko, ne tik nepadeda vaikui, nes jam yra nesuvokiami (jis mato pasaulį kitaip), bet ir pagilina jo baimes.
Geriausias būdas padėti vaikui nugalėti baimę – pripažinti ją ir duoti vaikui laiko pačiam su ta baime susitvarkyti. Galima pasakyti mažyliui: „taip, tavo amžiuje normalu yra bijoti, taip, daugelis vaikų bijo. Galbūt yra tokių, kurie nebijo, bet yra ir tokių, kurie bijo“. Pripažindami, kad taip jaustis galima, leidžiame vaikui suprasti, kad jis normalus. Pavyzdžiui, kai vaikui pasakai, kad natūralu verkti pas daktarą, tuo momentu jis gali paverkti labiau, bet po to daug greičiau nurimsta. Taip yra dėl to, kad vaikas įgauna energijos susitvarkyti su savo baime, jis nukreipia dėmesį ne į savęs kaltinimą, nuvertinimą, o į susidorojimą su baime.
Dar vienas būdas „nugalėtim baubus“ – nukreipti mažylio dėmesį. Tačiau prieš tai darant, vis tiek būtina pripažinti vaiko baimę. Kartais padeda mažajam papasakota istorija, kaip kiti vaikai tvarkosi su savo baimėmis.
Labai gali padėti žaisliukai – jei mama ar tėtis padovanos vaikučiui pliušinį meškiną ar liūtą ir pasakys, kad jis saugos, mažasis veikiausiai tuo patikės. Tad toks žaislas apsaugos ne nuo vienos baimės, - suteiks vaikui saugumo, nes įsijungusi fantazija paprastą meškiuką pavers stebuklingu saugumo simbolio. Juk talismanų turi ir suaugę. 2 psl. >>
(1)
Žymės veide - kūną kamuojančios ligos atspindys
Ištyrinėkite savo veidą: raukšlė arba dėmelė, paraudimas ar tam tikrų vietų odos lupimasis byloja apie organizmo ligas. Į tai atkreipę dėmesį, galėsite nustatyti ankstyvos stadijos negalavimus, laiku pradėti gydymą ir užkirsite kelią rimtoms pasekmėms. Veidą atidžiai apžiūrėkite kartą per savaitę, vidurdienį, kai dar nesate pavargusios. Atsistokite prie veidrodžio 30 centimetrų atstumu ir dienos šviesoje atidžiai apžiūrėkite savo veidą. Pastebėjote pasikeitimų? Stebėkite juos. Jei šie ženklai nedingo po trijų dienų, kreipkitės į gydytoją.
10 įdomiausių faktų apie žmogaus plaučius
Žmogaus plaučių paviršių sudaro 100 kv. m. Kasdien per žmogaus plaučius praeina 10 tūkst. litrų oro. Dešinysis plautis talpina daugiau oro nei kairysis.
Vėžio užkluptas vyras jo atsikratė per mėnesį
1|
Žinia apie prostatos vėžį žurnalistui Albertui Vaidilai buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Medikai vyrui rekomendavo operaciją. Kol pacientas laukė operacijos, pradėjo vartoti kiniškus preparatus, kurie vyrui padėjo išgyti. Be vėžio vyras gyvenimu džiaugiasi jau ketverius metus.
Vyrai, kurie dažniau skutasi, gyvena ilgiau
Vyrai, kuriems greičiau želia barzda, turi dažniau ir skustis. Tačiau yra ir teigiamų šio reikalo pusių. Mat britų mokslininkai išsiaiškino, kad tokie vyrai rečiau serga širdies kraujotakos ligomis ir, suprantama, ilgiau gyvena nei vyrai, kurie užsiaugina barzdas.
Dažniausios veido ir kaukolės vystymosi ydų korekcijos galimybės
Veidas – santykinai nedidelė, bet, be abejonės, viena svarbiausių žmogaus kūno dalių. Esant veido defektų, deformacijų ar ydų nukenčia ne tik veido funkcijos. Toks žmogus neretai turi psichologinių problemų, su juo kartais būna sunku bendrauti ir aplinkiniams. Priskaičiuojama beveik 500 įvairių įgimtų sindromų, pasireiškiančių veido formos ir struktūros pakitimais.
Kraujo vėžį įveiks 95 proc. ligonių, turinčių kamieninių ląstelių atsargas
Dar tik prieš 50 metų baisi diagnozė – leukemija arba tiesiog kraujo vėžys – vaikams reikšdavo mirtiną nuosprendį. Tuo metu ligą diagnozavus pakankamai anksti, išsikapstydavo nebent 20 proc. suaugusių pacientų. Dabar šis rodiklis net ir vaikams jau padidėjo iki 75 proc., o jau netolimoje ateityje mirtys nuo šios ligos tebus pavieniai atvejai. JAV mokslininkė dr. Donna Wall, dirbanti su kraujo vėžiu sergančiais vaikais, puikiai prisimena tiesiog stulbinančius pokyčius, kurie įvyko leukemijos gydyme pradėjus taikyti kamieninių ląstelių transplantaciją.
Tyrimas atskleidė: aukštesnė socialinė padėtis - sveikesni mitybos įpročiai
Širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas, cukrinis diabetas, piktybiniai navikai, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos - šios lėtinės neužkrečiamosios ligos lemia net tris ketvirtadalius mirčių Lietuvoje. „Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja Neringa Burokienė pastebi, kad šios ligos vienose šeimose pasitaiko dažniau nei kitose, tai yra, polinkis jomis sirgti yra paveldimas. Tačiau jų vystymuisi yra svarbūs ne tik genai, bet ir įpročiai bei aplinkos veiksniai: netinkama mityba, riebus, daug cholesterolio turintis maistas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, rūkymas, nuolatinė nervinė įtampa.
Apie hepatito grėsmę skelbs beždžionėlės
Trys marškinėliais pasipuošusios beždžionėlės, kurių viena užsidengusi akis, kita – ausis, trečia – burną, keliaus po Lietuvą ir skleis žinią apie klastingą kepenų ligą - hepatitą, dar vadinamą „tyliuoju žudiku“.
Magnis siejamas su sveikais vaikų kaulais
Magnis, kaip ir kalcis, gali būti itin svarbus, kad vaikų kaulai būtų sveiki, rodo JAV atliktas tyrimas. Nors žinoma, kad magnis yra svarbus suaugusiųjų kaulų sveikatai, labai nedaug tyrimų bandė nustatyti šios veikliosios medžiagos reikšmę vaikams. Naujausias tyrimas nustatė reikšmingą magnio vartojimo ir vaikų kaulų tankio ryšį.
Medikė: „Didžioji dalis mitų apie kraujospūdį – laužti iš piršto“
Medicininė praktika rodo, jog Lietuvos gyventojai nėra linkę atlikti profilaktinių tyrimų, neseka savo kraujo spaudimo rodmenų. „Profilaktiškai nesitikrinant širdies ir kraujagyslių ligos užklumpa netikėtai – lyg perkūnas iš giedro dangaus. Apie tai byloja ir dažnai girdimos greitosios pagalbos mašinų sirenos“, – nuogąstauja Lietuvos širdies asociacijos prezidentė profesorė Žaneta Petrulionienė.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|