J. Brazaičio perlaidojimas kelia aistrų 
(24)
Lietuvai ruošiantis sutikti ir garbingai perlaidoti 1941 metų Laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) palaikus, vėl paaštrėjo diskusijos dėl šešias savaites veikusio ministrų kabineto prieštaringo palikimo.
Laikinoji Vyriausybė vertinama dėl pastangų atkurti sovietų okupacijos sunaikintą Lietuvos valstybingumą, tačiau kritikai sako, kad jos politika nebuvo palanki žydų atžvilgiu. Dabartinė Lietuvos Vyriausybė skyrė lėšų perlaidojimui, bet jos atstovai oficialiuose renginiuose nedalyvaus.
Pokario metais į JAV persikėlęs ir ten 1974 metais miręs J. Brazaitis, iki karo turėjęs Ambrazevičiaus pavardę, Lietuvoje įvertinimo sulaukė 2009 metais, kai prezidentas Valdas Adamkus po mirties jį apdovanojo aukščiausiu šalies apdovanojimu - Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju Kryžiumi.
Tuo metu keturiolikmečiu moksleiviu buvęs V. Adamkus prisimena, kad nepriklausomybės atkūrimą 1941 metais paskelbusi Laikinoji vyriausybė jam išliko idealu visam gyvenimui.
„Neužmiršiu tos minutės, kada Kauno radiofonas staiga prabilo valstybiniu himnu, vos nuaidėjus pirmiesiems sprogimams Kauno apylinkėse. Užėmus radiofoną, Lietuva paskelbė pasauliui, kad grįžta į laisvųjų tautų tarpą, paskelbė laikinąją savo Lietuvos vyriausybę. Tai žodžiais neapsakomi jausmai“, - interviu BNS sakė V. Adamkus.
„Vyriausybė, paskelbusi atsišaukimą į tautą, buvo tas idealas, kuris įkvėpė man patriotizmą, pasididžiavimą ir tikėjimą savo tauta. Ta diena, ta akimirka, atvirai pasakysiu, buvo mano pirmas sąmoningas psichologinis lūžis mano gyvenime, dėl kurio pasijutau, kas aš esu“, - kalbėjo prezidentas.
Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo deklaracija perskaityta per Kauno radiją 1941 metų birželio 23-osios rytą. Kai birželio 25 dieną į Kauną įžygiavo Vokietijos kariuomenė, miestas jau buvo visiškai valdomas sukilėlių.
J. Brazaitis už Laikinosios vyriausybės vairo stojo, kai priešintis sovietų režimui sukurto Lietuvių aktyvistų fronto ministru pirmininku numatytam Kaziui Škirpai Vokietijos valdžia neleido grįžti į Lietuvą.
Tačiau dėl Vokietijos karinės, vėliau civilinės administracijos veiksmų Laikinoji vyriausybė greitai prarado galimybę kontroliuoti atkurtą lietuvių administraciją. Atsisakiusi tapti vokiečių patikėtinių taryba, Laikinoji vyriausybė rugpjūčio 5 dieną savo veiklą sustabdė.
„Birželio sukilimu ir Lietuvos laikinosios vyriausybės sudarymu lietuvių tauta įrodė, kad siekia ir gali kovoti dėl nepriklausomybės“, - rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje.
Tačiau kritikai sako, kad šiuo atveju užmirštama ir tamsioji pusė - prieš žydus nukreipta politika.
Europarlamentaro Leonido Donskio nuomone, dabartinės Lietuvos Vyriausybės remiamas iškilmingas perlaidojimas iš esmės reiškia, kad „mes prisiimame faktiškai atsakomybę kaip valstybė už tą politiką, kurią vykdė tas kabinetas“.
„O ta politika, deja, yra liūdna, įskaitant Lietuvių aktyvistų fronto pirmąsias dienas, (Birželio sukilimo vado) Leono Prapuolenio kreipimąsi per radiofoną atšaukiant žydams Vytauto Didžiojo suteiktą privilegiją, žydus įvardijant kaip Lietuvos išdavikus... Ta yra pakankamai liūdni dalykai“, - kalbėjo jis. 2 psl. >>
(24)
Tremties prisiminimuose - ginčai dėl siuvimo mašinos, sprogimai ir šaltis
„Kelkitės, kelkitės greičiau, reikia važiuoti“, - ankstaus ryto prieblandoje verkdama šnopavo išsigandusi trijų vaikų motina. Ji puldinėjo nuo vieno kambario kampo prie kito ir vis purtė užsimiegojusius vaikus. 5 ir 6 metų berniukai bei 9-metė mergaitė nesuprato, kas vyksta. Jų akelės vėl merkėsi miegui. Jauniausiam iš trijų, Česlovui Kazakevičiui, miegai išgaravo, kai nepažįstami vyrai ėmė versti iš lentynų daiktus, krovė juos į vežimą. Vienam stribui užkliuvo „Zinger“ siuvimo mašina. Norėjo ją pasilikti sau, bet raudonarmietis neleido. „Biri, tam na chleb zarabotaješ“, - rusiškai paragino tėvą (liet. „Imk, ten duonai užsidirbsi“).
Klaipėdoje - jachtos „Lietuva“ žygio per pasaulio vandenynus paminėjimas
Pernai kukliai prisiminę legendinės jachtos „Lietuva“ palydų į pirmąją šalies jūrinio buriavimo istorijoje kelionę aplink Žemės rutulį 20-ąsias metines klaipėdiečiai nusprendė atsigriebti - šeštadienį uostamiestyje vyks šio daugiau kaip metus trukusio žygio pabaigai skirtos iškilmės.
Osakos meras: „JAV kariai per okupaciją išnaudojo japones“
Osakos meras penktadienį atsikirto savo kritikams Jungtinėse Valstijose dėl jo pastabų apie sekso vergiją karo metais ir pareiškė, kad amerikiečių kariai per septynerius metus trukusią okupaciją išnaudojo japonų moteris.
Po R. Kalantos susideginimo kilusi represijų banga griovė ir patį režimą
Prieš 41 metus Kaune, Muzikinio teatro sodelyje susideginus prieš sovietų režimą protestavusiam 19-mečiui R. Kalantai, kilo ne tik stichiška jaunimo pasipriešinimo banga, bet ir sulaukta drastiško atsako iš režimo pusės. Vytauto Didžiojo universiteto politologas, dr. Rytis Bulota mano, jog kaip atsakas pasipylusios represijos, roko muzikos bei jaunimo kultūros draudimas prisidėjo prie sovietų režimo žlugimo.
Istorija apie karių sekso verges nepatiko ir Pekinui, ir Tokijui
Japonijos vyriausybė antradienį stengėsi atsiriboti nuo vieno iškilaus politiko pareiškimo, kad vadinamosios paguodos moterys per Antrąjį pasaulinį karą atliko „būtiną“ vaidmenį, palaikant japonų karių parengtį.
Sovietinės katastrofos, kurias valdžia bandė nuslėpti
Visi puikiai žino, kaip sovietinė valdžia rūpinosi žmonėmis tais laikais, kai visi turėjo darbą, ėdė apsirydami bulkutėmis po tris kapeikas, užsikąsdami jas natūraliomis dešromis (nes dabar tokių nėra, o vien tik chemikalai), ir visas maistas buvo švarus, be jokių priedų ar chemijos, gamtos tais laikais niekas neteršė. Tačiau Sovietų sąjungos istorija turi daug bjaurių žaizdų, kurios buvo slepiamos nuo visuomenės. Tai Černobylio sprogimui prilygstančios katastrofos, kuriose žuvo, apsinuodijo arba radiacijos buvo paveikti šimtai tūkstančių žmonių.
Cenzūros slėgį palengvindavo statinaitė alaus
Sovietinės virtuvės dydžio kambarėlyje kelią pradėjo Lietuvos televizija. Bet iš ekrano išgirsti lietuvišką žodį anuomet jau atrodė stebuklas, kaip ir pats televizijos aparatas. Nors buvo daug kalbama apie primilžius fermose, rodomi akmeniniai komunistų vadų veidai, bet televizija ir radijas okupacijos metais išlaikė tautinę savastį. Apie tai ketvirtadienį prisiminė Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veteranai, techninio skurdo ir politinės cenzūros sąlygomis pakloję kelią dabartinėms Lietuvos televizijos, kino, estrados žvaigždėms.
Lietuvoje - unikali rašytojos Žemaitės nuotrauka
Lietuvos ypatingajame archyve saugoma unikali lietuvių rašytojos Žemaitės nuotrauka su originaliu jos parašu. 1917 metais Čikagoje padaryta Žemaitės, Aleksandros Bulotienės ir Andriaus Bulotos nuotrauka yra saugoma Lietuvos ypatingajame archyve. Nuotrauka kartu su kitais JAV kairiųjų lietuvių organizacijų veiklos dokumentais buvo saugoma Lietuvių literatūros centraliniame archyve Niujorke. Šiam archyvui stokojant lėšų, dokumentai buvo perduoti Sovietų Sąjungos atstovybės Niujorke antrajam sekretoriui Laurynui Kapočiui.
Kodėl pusė Rusijos vis dar myli J. Staliną?
Kasmet, kai Rusija švenčia Pergalės dieną, kyla diskusijos ir dėl požiūrio į Josifą Staliną. Adolfo Hitlerio darbus vokiečiai ir toliau smerkia, o sovietų diktatorių vis daugiau žmonių Rusijoje vertina teigiamai. Šiais metais Jakutske, tolimose Sibiro platybėse, artėjant Pergalės dienai buvo atidengtas paminklas J. Stalinui. Beje, tai jau trečias paminklas šiam buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui šioje autonominėje respublikoje. Stalinui paminklų, dažnai tik biustų, yra jau ne viename Rusijos ir Gruzijos mieste. Tik po to, kai visas pasaulis per Rusijos ir Gruzijos karą apstulbęs savo televizorių ekranuose pamatė Stalino paminklą, stovintį visu ūgiu gimtajame jo mieste Goryje, Tbilisis pašalino jį iš šio miesto centrinės aikštės.
Valdovų rūmų lankytojai eis dviem maršrutais
„Valdovų rūmai bandys nutiesti tiltus tarp kunigaikščio Vytauto ir Jono Basanavičiaus”, – kalba Valdovų rūmų muziejaus vadovas Vydas Dolinskas. Pasak V. Dolinsko, Valdovų rūmų muziejus savo veikla bandys parodyti, kad visa Lietuvos istorija yra ir lietuvių istorija. Gegužės viduryje statybininkai baigs darbus pagrindinėje Valdovų rūmų dalyje – ten jau pradedamos įrengti istorinė-archeologinė ir atkurtų interjerų ekspozicijos.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|