Jaunos verslios Lietuvos proveržis: kažkas atsitiko? 
(9)
Kaip laivas audringoje jūroje, šiandien Lietuvos visuomenė yra vėtoma mėtoma aistrų dėl teisingumo paieškų. Suprantama, nes teisingumas žmogui yra būtinas savigarbos tvirtinimo būdas. Ir visgi visuotinėje beteisių kovoje prieš galinguosius, atrodo, praslydo vienas išsamiai viešumoje neaptartas faktas.
Praėjusią savaitę paskelbtas Lietuvoje pirmą kartą atliktas angl. „Global Enterpreneurship Monitor“ („Globalaus verslumo stebėsenos“) tyrimas parodė, kad Lietuva pasaulyje gali pasigirti vienu iš didžiausiu jaunų verslininkų (18-24 m.) procentu. Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvoje yra ypač daug jaunų verslų (iki 3,5 m.).
Ką tai reiškia mums visiems? Tai reiškia, kad jaunoji lietuvių karta imasi verslo tėvynėje. Tai reiškia, kad netolimoje ateityje Lietuva gali būti vadinama viena versliausių valstybių Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad dalis Lietuvos jaunimo renkasi ne išlaikytinio ir ne emigranto, bet savistovaus kūrėjo kelią.
Tai reiškia iki šiol mūsų istorijoje neregėtą verslumo plėtrą, kad kažkada viešumoje po truputį įsivyraus dalykinis dialogas, aptariantis įvairias piliečių iniciatyvas; tuo tarpu garsus žliumbimas „viskas čia blogai“ taps tik prisiminimu apie anuomet keistą žmonių elgesį.
Ar ne per drąsu ateitį piešti štai tokiomis viltingomis spalvomis? Drąsa įkvepia drąsą ir viltį. Didėjantis jaunų žmonių ryžtas tapti savo gyvenimo šeimininkais deda pamatus veržlesnės ir protingesnės Lietuvos valstybės ateičiai. Kadangi pats dėstytojauju ir VU, ir ISM ekonomikos ir vadybos universitete galiu betarpiškai, ne tik virtualiai statistiškai, stebėti kūrybingą jaunų žmonių veržlumą.
Kyla klausimas: kas čia atsitiko, kad Lietuvai ima grėsti iš jaunimo kylantis verslumo proveržis?
Tyrime vertinami jauni verslai neabejotinai kyla iš Nepriklausomybės metu subrendusios kartos. Ši karta nebematė sovietmečio. O Lietuvoje vis dar gajus sovietmečio negatyvas nebuvo lemiantis šios kartos suformavimo veiksnys. Tai įrodo, kad tauta turi sveikos energijos, kuri ir pasireiškia jaunimo verslumo proveržyje.
Ir visgi stebėtina, kad viešojoje erdvėje šis faktas yra mažai pastebėtas. Aišku, ši žinia nėra jausmus ir aistras kaitinanti „aktualija“. Ji tik atskleidžia tam tikro kiekio jaunų žmonių apsisprendimą patiems kurti pridėtinę vertę. Ar ši iš esmės pozityvi ir, dar daugiau, viltinga žinia yra karšta mūsų visuomenės aktualija?
Ar jausmų audros lūkuriuojančiai daugumai tai, kas protinga yra aktuali žinia? Kol kas viešoji brandaus pozityvo sklaida informacinė erdvė toli gražu nepasižymi. Visgi pozityvas kyla iš sukurtos vertės, o ne iš jausminių patirčių.
Būtent verslas šioje šalyje ir kuria didžiausią bendrojo vidaus produkto dalį. Taigi verslininkai ir sukuria didžiausią pozityvą. Faktiškai vertingiausias viešasis gėris Lietuvos verslas viešojoje erdvėje nėra adekvačiai įvertinimas ir palaikomas.
Tuo tarpu viešojoje erdvėje vyrauja geidulingus ar įnirtingus instinktus skatinantys veiksniai. Tai sukuria iliuziją, kad „Lietuvoje yra blogai“ arba „Lietuva gyvena 9 danguje“. Ir visgi tai tėra iliuzija, nes tokie vertinimai nesiremia tvariai augančios ekonomikos realybe, kurioje žmonės priima tvarią vertę sukuriančius sprendimus. Atrodo, kad tokių žmonių, ypač jaunų, daugėja.
„Globalaus verslumo stebėsenos“ tyrimas mums patiems priminė apie gėrį generuojančią Lietuvą. Apie jauną, veržlią ir stiprėjančią Lietuvą. Toks būtų ne emocinis, bet statistika besiremiantis neabejotinai tikroviškas Lietuvos tikrovės vertinimas.
Kurti vertę yra pats teisingiausias žmogaus, sukurto pagal Kūrėjo paveikslą, veiksmas. Štai dėl tokio teisingumo ir verta šiandien pergyventi ir stengtis.
(9)
Kuo nebuvo Sąjūdis?
Sąjūdis nebuvo KGB sumanytas darinys. Priešingą mintį piršo tie, kurie nekentė Sąjūdžio, bet neišmanė, kokiu kitokiu būdu jį pažeminti. Taip pat ir tie, kurie stovėjo po medžiu ir pavėlavo į Sąjūdžio traukinį.
Memel – Wilno (IV). „Už jūsų ir mūsų laisvę!“
Toks, jeigu ne visuotinį, tai tikrai masinį, apsėdimą liudijantis aklumas reikalauja paaiškinimo. Greičiausiai jį lemianti priežastis yra ne viena. Tačiau svarbiausia, ko gero, yra okupacijos laikotarpiu spėjusi įvykti tautinės ir valstybinės sąmonės atrofija. Lietuvą okupavusi imperija darė tai, ką tokiais atvejais daro visos imperijos – stengėsi okupuotos šalies gyventojus paversti ištikimais ir klusniais savo valdiniais.
Vaikų mušimas, kaip nacionalinis paveldas
Vadinti Seime sėdinčius žmones kvailiais Lietuvoje taip įprasta, kad kartais atrodo, jog juos rinko tik Naujosios Vilnios ligoninės teritorijoje įsteigta rinkimų apylinkė. Tačiau mane labiau stebina, kad kuo bukaprotiškesnę kvailystę siūlo koks nors P. Gražulis, tuo daugiau jis sulaukia palaikymo. O visai rimtai liūdina, kad niekaip nesutardami išmanią, darbingą ar laimingą kurti ateities Lietuvą, visi vieningai net suplukę darbuojasi kurdami Baimės Lietuvą. Nuo ko prasideda baimė? Aišku, nuo smurto prieš vaikus.
„Laiko ženklai“: ar premjeras bandys atsikratyti pajuokiamos ministrės?
Senokai buvo aišku, kad ši valdančioji koalicija nuo krizės iki krizės gyvens visą savo valdymo laikotarpį.
Teisėjams – gailestingumo priepuoliai
Neįtikėtina valstybė ta Lietuva, kai pagalvoji. Tiktai čia merginą nudaigojęs ir net jau 11 metų nuteistas galvažudys gali atsiimti ir savo dokumentus, ir 50 tūkstančių litų užstatą, o po to ramiai pranykti iš teisėsaugininkų akiračio.
Skrydžių privačiais lėktuvais ypatumai
Kelionės ir skrydžiai visuomet buvo slidžiausia valdininkų ir politikų gyvenimo dalis, savotiška banano žievė, ant kurios jie nuolat paslysta, kai pradeda mekenti ir negali atsakyti į elementarius klausimus. Ūkio ministrės kelionė, kurią dabar narsto visi po kaulelį, yra chrestomatinis pavyzdys. Žinoma, už eilinį skandalą Birutė Vėsaitė turi būti dėkinga premjerui. Juk jei ne jo atsakymas į konservatorių klausimą, kur jie slepia ministrę, greičiausiai niekas net nebūtų pagalvojęs aiškintis, kur yra ministrė ir kaip ji ten nuvyko. Paanalizuokime pačio skrydžio anatomiją.
Bjaurios socialdemokratų paslaptys, kraupūs konservatorių nutylėjimai
A. Kubilius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos suvažiavime (TS-LKP) koalicinės A. Butkevičiaus Vyriausybės delsimą apsispręsti dėl Visagino AE statybos prilygino balansavimui ant išdavystės ribos.
Muzikos karai purto Europos šalis
Trečiasis pasaulinis karas kils ne dėl to, kad savo požemiuose įtartinai krapštosi šiaurės korėjiečiai. Ne, jį sukels kasmetė gegužinė, kurios metu prie televizorių įsitaisę milijonai europiečių 15 minučių pamaigo telefonus.
„Laiko ženklai“: Švietimo sistemai stinga ne tik pinigų, bet ir pasitikėjimo
Šią savaitę prasidedanti brandos egzaminų sesija – rimtas išbandymas ne tik abiturientams, bet ir šalies gimnazijoms, vidurinėms mokykloms.
Žvaigždžių šviesa ir šešėliai
Šiais laikais lengvai bet kurį žmogų galime įvardyti gana įgrisusiu terminu „žvaigždė“ (kartu su kitais nuvalkiotais epitetais, tokiais kaip „legendinis“, „elitinis“ ar „prestižinis“), nors tą patį žmogų pavadinti talentingu liežuvis apsiverčia vis sunkiau ir rečiau.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|