Energijos šaltinių ateities perspektyvos 
(7)
Energija, liaudiškai tariant, yra jėga, kuri gali būti naudojama objektui pajudinti iš vienos pozicijos į kitą. Jėgos poreikis žmonėms neginčytinas, tačiau jo augimas yra šokiruojantis: JAV Energetikos informacijos administracijos teigimu, 2035-aisiais metais pasaulyje parduodamos energijos suvartojimas, lyginant su 2008-aisiais metais, bus išaugęs 53 procentais.
Tai reiškia, kad bendras energijos suvartojimas išaugs nuo 505 kvadrilijonų britų terminių vienetų (1,20695*1014 kW) 2008 – aisiais iki 619 kvadrilijonų (1,47941*1014 kW) 2020 – aisiais bei 770 kvadrilijonų (1,8403*1014 kW) britų terminių vienetų 2035 – aisiais metais.
Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką pasauliniam energijos paklausos augimui yra akivaizdūs: industrializacija, turto augimas besivystančiose rinkose (ypač Kinijoje ir Indijoje), globalizacija bei susirūpinimas dėl energetinio saugumo.
Tačiau sugebėjimas patenkinti milžinišką paklausą nėra toks akivaizdus. Nors statistikos duomenų portalas „IndexMundi“ skelbia, kad vienos lanksčiausių ir populiariausių energetikos formų – elektros – suvartojimas 2011-aisiais metais buvo 17780 milijardų kW, o gamyba 19120 milijardų kW (elektros rinkoje perteklius), nerimas dėl ateityje galimo energijos stygiaus išlieka.
Jungtinių Tautų Naujienų centras prognozuoja, kad 2050–aisiais metais Žemės gyventojų skaičius sieks 9,1 milijardo – tai reiškia, kad energijos vartojimas augs dar labiau. Tokios prognozės skatina atidžiau pažvelgti į egzistuojančius energijos šaltinius (tiek atsinaujinančius, tiek ne) bei arba naujas jų galimybes, arba visišką jų atsisakymą.
Neatsinaujinanti (ir branduolinė!) energija – jau praeitis
Neatsinaujinanti energija yra tokia energija, kuri išgaunama iš neatsinaujinančių gamtinių išteklių, t.y. ištekliai negali būti pagaminami, išauginami, sukurti ar naudojami tokiu mastu, kad tolimoje ateityje nebūtų išeikvoti. Paprastai tokios energijos išgavimas daro žalą aplinkai ir žmogaus sveikatai, tačiau yra palyginti pigus. Pagrindinės dvi neatsinaujinančių energijos šaltinių grupės: iškastinis kuras (gamtinės dujos, nafta, anglis) bei branduolinė energija.
Gamtinės dujos, viena svarbiausių iškastinio kuro rūšių. Dažnai vadinamos tiesiog dujomis jos naudojamas kaip kuras, svarbios elektros energijos gamyboje (20 proc. visos elektros energijos yra išgaunama iš gamtinių dujų).
Palyginus su nafta ir akmens anglimi, dujos yra ekologiškesnės. Jas deginant išsiskiria 30 proc. mažiau anglies dvideginio nei deginant naftą bei 45 proc. mažiau nei deginant akmens anglį – tai mažiausiai žalos gamtai darantis iškastinis kuras jo deginimo metu (JAV vidutiniškai per metus deginant išskiriama 1,190 mln. metrinių tonų anglies dioksido). Gamtinių dujų išgavimas pakankamai saugus, o kad žmonės galėtų nuotėkio metu pajusti pavojų, perdirbant dujas jos įgyja specifinį kvapą.
Tačiau gamtinių dujų transportavimo kaštai yra palyginti dideli, kai kurie regionai šio ištekliaus negali pasiekti dėl infrastruktūros problemų, vamzdynai daro žalą ekosistemai, o gamtinėmis dujomis kūrenamų elektrinių efektyvumas tesiekia 45 proc. Pasaulio gamtinių dujų atsargų 2008–aisiais metais buvo apie 163,4 mlrd. tonų. 2 psl. >>
(7)
Kinijos taikonautė iš kosmoso vedė pirmąją pamoką
Kinijos antroji taikonautė moteris Wang Yaping iš kosmoso vedė pirmąją pamoką per visą šalies istoriją, skelbia BBC.
NASA įminė Mirties slėnyje judančių akmenų paslaptį
NASA geologai tvirtina įminę vieną sudėtingiausių gamtos mįslių - „judančių akmenų“ fenomeną JAV Mirties slėnyje, esančiame išdžiūvusio ežero dugne. Didžiuliai rieduliai, kai kurie sveriantys daugiau kaip 300 kg, kažkokiu paslaptingu būdu persikelia patys, daugiau kaip šimtą metų neduodami ramybės mokslininkų protams ir suteikdami pagrindą atsirasti daugybei mitų bei antgamtinių teorijų. Pažymėtina, kad paties akmenų judėjimo iki šiol niekam nėra tekę pamatyti.
Atrasta nauja žmogaus akies dalis
Žmogaus akyje buvo atrastas iki šiol nežinomas ragenos sluoksnis. Ekspertai sako, kad dėl šio atradimo gali reikėti „perrašyti oftalmologijos vadovėlius“. Notingamo universiteto mokslininkai neseniai atrado šį vos 0,001 mm storio sluoksnį ragenoje, skaidrioje dalyje akies priekyje, praneša „Daily Mail“. Jie sako, kad tai chirurgams gali padėti itin pagerinti ragenos transplantantų operacijų rezultatus. Šio sluoksnio problemos taip pat galėtų paaiškinti daug akių susirgimų, kurių priežastis iki šiol nebuvo aiški. Naujasis sluoksnis buvo pavadintas Dua sluoksniu, jo atradėjo profesoriaus Harminderio Dua garbei.
Mėnulio šešėlio Saulėje nuotrauka įkvėpė NASA mokslininkus
NASA orbitinė Saulės observatorija „Solar Dynamics Observatory“ du ar tris kartus per metus stebi, kaip Mėnulis keliauja prieš Saulę ir užstoja jos vaizdą. Nors tai trumpam Saulės stebėjimus padaro neaiškius, dėl šio proceso gaunamas šansas pamatyti įdomų Mėnulio šešėlio vaizdą. Prieš Saulę galima pamatyti ryškių kontūrų Mėnulio horizontą, nes palydovas neturi atmosferos. Kitu metų laiku, kai Saulės vaizdą observatorijai užstoja Žemė, planetos horizontas dėl atmosferos atrodo išsiliejęs.
Marso kopose intriguojančias griovas suformavo slystantis ledas
NASA mokslininkus sudomino Marse esančios griovos. Jie mano, kad kai kurios Marso griovos galėjo atsirasti dėl sušalusio anglies dioksido slinkimo Marso smėlio kopomis, rašo „Daily Mail“. Planetos paviršiaus nuotraukose matomų linijinių griovų ilgis siekia iki 2,4 km. NASA mano, kad šios griovos galėjo susiformuoti, kai sauso ledo blokai slydo žemyn smėlio kopomis kartu su dujomis – panašiai kaip laivas su oro pagalve. Mokslininkai ištyrė Marso dirbtinio palydovo padarytas nuotraukas ir savo versijas išbandė Jutos ir Kalifornijos valstijų smėlio kopose.
Kinų erdvėlaivis orbitoje sėkmingai susijungė su kosminiu moduliu
Kinijos erdvėlaivis, kuris prieš dvi dienas pakilo ilgiausiai kinų astronautų misijai, ketvirtadienį orbitoje sėkmingai susijungė su kosminiu moduliu, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Buvęs kosmonautas atskleidė tikrąją J. Gagarino žūties priežastį
6|
Legendinis kosmonautas Aleksejus Leonovas, prabėgus 45 metams nuo Jurijaus Gagrino žūties, atskleidė tikrąsias nelaimės aplinkybes. Oficiali žūties versija teigia, kad J. Gagarino lėktuvas atliko staigų manevrą, todėl pradėjo kristi suktuku ir trenkėsi į žemę. Su slaptais dokumentais susipažinęs A. Leonovas teigia, kad tai nesąmonė.
Joninių naktį ieškoti paparčio žiedo padės neregėto dydžio mėnulis
Joninių naktį užuot dairiusis pažemiais ir ieškojus paparčio žiedo, patartina akis pakelti į dangų. Būtent per šias Jonines danguje spindintis Mėnulis bus ypatingas – tai vadinamasis supermėnulis. Birželio 23 d. stojusi Mėnulio pilnatis atrodys kiek didesnė ir ryškesnė, nei įprastai – tuomet palydovas bus arčiausiai priartėjęs prie Žemės. Kitas panašus priartėjimas įvyks tik 2014 m. rugpjūtį. Astronomai reiškinį, kuomet pilnas Mėnulis priartėja arčiausiai Žemės, vadina pilnaties perigėjumi.
Kaip atrodys žmonės po 100 tūkst. metų?
Kol tapome tokie, kokie esame dabar, teko nueiti ilgą kelią. Šiuolaikinis žmogus išvaizda gerokai skiriasi nuo homo sapiens protėvių. Prie 800-200 tūkst. metų spartūs Žemės klimato pokyčiai lėmė žmogaus smegenų dydžio ir kaukolės patrigubėjimą, dėl to veidas tapo plokštesnis. Tačiau procesas niekada nesustoja. Galime tik spėti, kaip žmogaus veidas pasikeis ateityje, ypač dėl naujų ant veido nešiojamų technologijų, tokių, kaip „Google Glass“, poveikio. Menininkas ir mokslininkas Nickolay Lammas kartu su kompiuterinės genomikos ekspertu Alanu Kwanu pabandė atsakyti, kaip mes atrodysime po 20 tūkst., 60 tūkst. ir 100 tūkst. metų.
Kinija pasiųs į kosmosą savo antrą astronautę
Kinija, kuri siekia pasistatyti kosmoso stotį, pasiųs į orbitą savo antrą astronautę, į kol kas ilgiausią šios šalies kosminę misiją, pirmadienį pranešė pareigūnai.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|