Kaune perlaidoti 1941-ųjų Laikinosios vyriausybės vadovo J. Brazaičio palaikai (29)

Šią savaitę iš Jungtinių Valstijų į Tėvynę parskraidinta urna su velionio palaikais buvo nuleista į kapo duobę Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje. Ceremonijoje dalyvavo buvę šalies vadovai Valdas Adamkus ir Vytautas Landsbergis, Kauno meras Andrius Kupčinskas, ji iškilmingai baigta Lietuvos himnu, kurį grojo kariuomenės orkestras.

Laikinoji Vyriausybė vertinama dėl pastangų atkurti sovietų okupacijos sunaikintą Lietuvos valstybingumą. Oficialaus pagerbimo kritikai sako, kad J. Brazaičio ministrų kabineto politika nebuvo palanki žydų atžvilgiu.

Dabartinė Lietuvos Vyriausybė skyrė 30 tūkst. litų perlaidojimui, bet dabartiniai šalies vadovai oficialiuose pagerbimo renginiuose nedalyvavo.

Andriaus Kubiliaus Vyriausybė pripažįsta, kad laidotuvės sukėlė diskusijas dėl prieštaringai vertinamos Laikinosios vyriausybės veiklos, tačiau atkreipia dėmesį, kad JAV imigracijos tarnyba 1975 metais nutraukė tyrimą prieš J. Brazaitį, taip ir neradusi jo antižydiškos ar nacius remiančios veiklos įrodymų.

Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo deklaracija perskaityta per Kauno radiją 1941 metų birželio 23-osios rytą. Kai birželio 25 dieną į Kauną įžygiavo Vokietijos kariuomenė, miestas jau buvo visiškai valdomas sukilėlių.

J. Brazaitis už Laikinosios vyriausybės vairo stojo, kai priešintis sovietų režimui sukurto Lietuvių aktyvistų fronto ministru pirmininku numatytam Kaziui Škirpai Vokietijos valdžia neleido grįžti į Lietuvą.

Tačiau dėl Vokietijos karinės, vėliau civilinės administracijos veiksmų Laikinoji vyriausybė greitai prarado galimybę kontroliuoti atkurtą lietuvių administraciją. Atsisakiusi tapti vokiečių patikėtinių taryba, Laikinoji vyriausybė rugpjūčio 5 dieną savo veiklą sustabdė.

Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sekmadienį sakė, kad J. Brazaitis prisiėmė tarnystę lemtingą Tėvynei akimirką.

„Jis juto pareigą ir prisiėmė atsakomybę kruviniausio Europos virsmo valandą“, - kreipdamasis į susirinkusius Prisikėlimo bažnyčioje sakė V. Landsbergis.

Jis ragino nepamiršti, kad pagrindinis Laikinosios vyriausybės tikslas buvo „paskelbti ir įrodyti, kad Lietuva nėra jokia sovietų socialistinių respublikų sąjunga, ji jaučiasi savimi, yra savimi ir nori būti savimi, vėl turi savo trumpalaikę valdžią“.

„Birželio sukilimą lėmė birželio okupacija metais anksčiau“, - pabrėžė V. Landsbergis.

Iškilmes kritikuojanti Lietuvos žydų bendruomenė J. Brazaitį sieja su „nacistiniam režimui įsiteikiančiais represyviais ir diskriminuojančiais įstatymais, taip pat ir su žydų žudynes kurstančiais Lietuvos aktyvistų fronto atsišaukimais“.

Žydų bendruomenė teigia esanti įskaudinta dėl iškilmių.

„Mūsų manymu, tai kompromituoja šiuolaikinę Lietuvą. Mums liūdna ir tenka apgailestauti, kad Lietuvos valstybė išreiškė tokią nepagarbą čia nužudytiems ir Holokaustą išgyvenusiems jos piliečiams - žydams“, - sakoma Lietuvos žydų bendruomenės pareiškime.  2 psl. >>