VDU docentas A. Perminas: „Jei prieš egzaminus jaučiate stresą, vadinasi – gyvenate“ 
(2)
Abiturientai ir studentai pradėjo laikyti pavasario egzaminus ir nerimastingai laukia jau išlaikytųjų įskaitų rezultatų. Keletą savaičių truksiantis išbandymų maratonas daugeliui gali nulemti ateitį. Apie būdus įveikti nuo šio laikotarpio neatskiriamą stresą ir kitas psichologines problemas pasikalbėjome su VDU Teorinės psichologijos katedros docentu, biomedicinos mokslų daktaru Aidu Perminu.
Su kokiomis psichologinėmis problemomis dažniausiai tenka susidurti laikantiems egzaminus?
Artėjantis egzaminas sukelia tam tikrą įtampą, kuri reiškiasi įvairiai: kaip nerimas, negalėjimas susikaupti, nuovargis, mieguistumas, nemiga ir daugybė kitų su ilgalaike įtampa susijusių simptomų.
Kur slypi šių problemų priežastys? Ar galima dalį kaltės suversti sparčiam šiuolaikinės visuomenės gyvenimo tempui, socialiniam spaudimui, o galbūt ir ekonominei krizei?
Žinoma, mes vienaip ar kitaip reaguojame į aplinkos iššūkius, tačiau būtų klaidinga manyti, kad tarp išorinių aplinkybių ir žmogaus psichologinės būsenos yra tiesioginis ryšys. Mūsų emocinę reakciją lemia tai, kaip įvertiname išorinę situaciją. Stresą mums kelia ne pats egzaminas, o tai, kaip mes įvertiname jo sunkumą bei savo galimybes jį išlaikyti. Įtampa dažniausiai atsiranda dėl mūsų polinkio matuoti save ne pagal savus, o pagal kitų žmonių standartus. Pastebėję, kad jų neatitinkame, mes jaučiamės nepilnaverčiais. Išsivaduoti nuo šio jausmo galima suvokus, kad „aš nesu geriausias ar blogiausias, aš paprasčiausiai esu aš“.
Dažnai mes patys viską sutirštiname: visada norime būti kompetentingi, adekvatūs ir sėkmingi, visi ir visada turi mus mylėti ir priimti, o jei kažkas išeina ne taip, kaip norime, tai mums sukelia siaubą. Tai – neadekvačios mintys. Manymas, kad viskas „privalo“ vykti taip, o ne kitaip, tampa emocinio sukrėtimo priežastimi, nes gyvenime viskas ir visada negali vykti idealiai.
Studentai, kaip ir kiti žmonės, dažnai atidėliodami darbus, nesimokydami viso semestro metu, patys sukuria situaciją, kurioje jiems lieka siaubingas kalnas neatliktų darbų – ir taip kartojasi kiekvieną semestrą. Kita vertus, ši „siaubo“ situacija lyg ir reikalinga tam, kad išsijudintume ir pradėtume kažką daryti. Dažnai tik ji mus priverčia užbaigti darbus.
Ką patartumėte svarbius egzaminus laikantiems studentams ar abiturientams, patiriantiems stresą ir nemokantiems jo suvaldyti?
Visų pirma, ramiai pagalvokite apie medžiagos, kurią reikia įsisavinti, apimtį. Suplanuokite mokymuisi skirtą laiką ir nuosekliai vykdykite savo planą, neužmiršdami pertraukėlių. Ilgą kelią padalinus į mažas atkarpas, jis nebeatrodo toks ilgas ir nepasiekiamas. Be to, toks padalijimas leidžia pajausti pasitenkinimą, suvokus, kad kiekvienas atliktas žingsnis ir perskaitytas puslapis vis labiau artina prie norimo tikslo.
Tai atrodo paprasta, tačiau dažnai nuosekliai mokytis yra sunku, nes aplinkinis pasaulis pilnas pagundų. Motyvaciją galite padidinti naudodami paskatinimus: pavyzdžiui, už kiekvieną nepertraukiamo mokymosi valandą leiskite sau vakare 10 minučių pažiūrėti televizorių. Svarbu, kad paskatinimas būtų adekvatus, malonus, geidžiamas. 2 psl. >>
(2)
Europos egzamine moksleiviai pasirodė geriau nei mokytojai
Penktadienį paaiškėjo Europos egzamino nugalėtojai, finale moksleiviai rezultatais aplenkė mokytojus.
Į M. K. Čiurlionio menų mokyklą įstojus vaikams, įstoja ir tėvai
„Tėvų pavyzdys besimokantiems meno disciplinų vaikams yra daug lemiantis. Jeigu tėvai lieps vaikui eiti miegoti, o patys ilgai žiūrės televizorių, vers valgyti vištienos krūtinėlę su šviežiomis daržovėmis, o patys kramsnos bulvių traškučius, jų atžaloms bus labai sunku M. K. Čiurlionio menų mokykloje“, - teigė šios mokyklos direktoriaus pavaduotoja meniniam ugdymui, baleto skyriaus vedėja Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė.
Moksleiviai išradingumu nustebino net verslo profesionalus
„Mieli verslininkai“, - neatsitiktinai būtent taip į susirinkusius moksleivius kreipėsi Lietuvos Junior Achievement valdybos pirmininkas Šarūnas Skyrius. Ketvirtadienį Vilniuje įvyko Moksleivių mokomųjų bendrovių mugė, kurioje išradingumu stebinusius produktus ir paslaugas pristatė daugiau kaip 60 bendrovių iš visos Lietuvos.
Kurti ir daryti įtaką mokiniai mokosi patys, mokykloje tik įkraunamos žinios
Jei ne šeima, draugai, būreliai, mokyklą paliktų nekūrybingas, nemokantis daryti įtakos ir kurti savo verslo žmogus. Tai atskleidė penktadienį pristatytas socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo mokykloje tyrimas. Kiek mokinys save pažįsta, kaip moka bendrauti, dirbti komandoje, ar mokykla šito moko? Į tokius klausimus atsakė 600 Lietuvos mokytojų ir virš 600 mokinių – vaikų ir jaunimo. Atsakymai neformaliojo ugdymo specialistų nenudžiugino.
Iš Židikų į Sibirą – tvarkyti lietuviškų kapų
Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos (Mažeikių r.) auklėtiniai rengiasi į tolimą kelionę - Sibirą, Permės kraštą.
Šiauliečiai užkasė blogus žodžius
Trečiadienį prie Šiaulių universiteto humanitarinio fakulteto lietuvių filologijos ir ryšių su visuomene IV kurso studentai: Jolita Kirkilaitė, Daiva Juozaitytė, Gintarė Skridailienė, Aušra Borisaitė, Tomas Pauliuščenka surengė akciją „Užkask blogą žodį“, kurios metu šiauliečiai įvardijo 80 nevartotinų žodžių ir pasižadėjo jų atsisakyti.
Lietuvos moksleiviai iš skaičiavimo mintinai konkurso grįžta su šūsnimi medalių
Savaitgalį Kryme, Ukrainoje lietuvė Greta Mušeikytė tarptautiniame skaičiavimo mintinai konkurse „Matmintinis“ pelnė aukso medalį. Sidabrą į Lietuvą parveža Nerijus Laužadis, Birutė Narijauskaitė, Deimantė Stanionytė ir Sandra Macijauskaitė. Konkurse „Matmintinis“ Lietuvos moksleiviai pelnė penkis medalius. Lietuviai nušluostė nosis ne vienam jaunajam Latvijos, Estijos, Slovakijos ir Ukrainos gudragalviui. Moksleiviai atstovavo Lietuvai tarptautiniame konkurse, nes buvo pripažinti gabiausiais Lietuvos skaičiuotojais.
Lietuvių mokslinis tyrimas apie kontraversišką religinių simbolių naudojimą reklamoje bus pristatytas JAV
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Rinkodaros katedros mokslininkų darbas apie kontraversišką religinių simbolių naudojimą šią savaitę bus pristatytas prestižinėje „Academy of Marketing Science“ konferencijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Joje savo tyrimus mūsų šalies tyrėjai pristato pirmą kartą.
Šiandien - korepetitorius brandos egzaminui, rytoj - pirmajai vestuvių nakčiai
Artėja laikas, kai per dvylika mokslo metų sukauptos žinios turės sugulti į abitūros egzaminų lapus. Vieni dvyliktokai ištisus metus sistemingai mokėsi mokykloje ir savarankiškai ruošėsi šiam išbandymui, kiti bando atsigriebti ir žinių spragas lopo padedami korepetitorių. KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis yra įsitikinęs, kad korepetitoriai reikalingi tik retais ir ypatingais atvejais, o naudojimąsi jų paslaugomis vadina iškreiptu mokymusi.
Moderniose įmonėse – mokytojų stažuotės
Šešiolika mokytojų ir du dėstytojai profesinio mokymo įstaigose ir kolegijose mokantys inžinerinės pramonės technologijų, stažuojasi Vilniaus, Kauno įmonėse. Pedagogai turi galimybę susipažinti su šios pramonės srities technologijų naujovėmis. Grįžę į mokyklas, įgytas praktines ir teorines žinias jie perduos savo mokiniams.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|