Užutrakio rūmuose gimsta nauja tradicija 
(3)
Birželio 3-30 d. Užutrakio dvaro rūmuose įvyks festivalis „In memoriam Mstislavui Rostropovičiui“, skirtas Lietuvos bičiulio legendinio violončelininko M.Rostropovičiaus 85-osioms gimimo bei 5-osioms mirties metinėms.
M. Rostropovičius dažnai grodavo su Lietuvos orkestrais jų užsienio gastrolėse, artimai bendravo su mūsų menininkais. Patyręs Sovietų Sąjungos valdžios represijas, priverstas emigruoti iš tėvynės, jis karštai palaikė Lietuvos nepriklausomybę dar tada, kai pasaulio valstybės tik svarstė, ar pripažinti jos naująjį statusą.
Festivalio „In memoriam M. Rostropovičiui“ vienas iniciatorių - M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“. Šis fondas buvo įkurtas žymiojo menininko iniciatyva, tęsia savo veiklą ir po jo mirties globodamas jaunuosius Lietuvos talentus.
Birželio 17-osios koncerte Užutrakyje pasirodys keturi šio fondo stipendininkai klarneto virtuozai su Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos styginių kvartetu „Toto“.
M. Rostropovičių primins ir pirmasis šventės vakaras birželio 3-ąją, kuriame grieš violončelininkų trio iš Latvijos „Melo-M“. Šio ansamblio nariai yra dėkingi už meistriškumą ir juos mokiusiam M.Rostropovičiui.
Puikūs klasikiniai pagrindai, muzikavimo įtaiga ir energija - skiriamieji „Melo-M“ bruožai. Tai trijulė, kuriai galimybių ribos tiesiog neegzistuoja - šie daugelio tarptautinių konkursų laureatai savo koncertuose stulbinamai žongliruoja muzikos stiliais ir žanrais.
Spalvinga bus ir viso festivalio programa. Birželio 9-ąją Baltojoje rūmų salėje operų arijas ir duetus atliks dainininkai Vaidas Vyšniauskas ir Sandra Janušaitė. Birželio 30-ąją operos solistas Liudas Mikalauskas čia ne tik dainuos su styginių kvartetu „Bass Arco“, bet ir skaitys literatūrinius tekstus.
XX amžiaus pradžios meno salono dvasią į rūmus birželio 10-ąją perkels aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas su muzikine palyda. Menininkai ves Maironio gyvenimo ir kūrybos keliais skaitydami jo eilėraščius ir fragmentus iš laiškų bei pamokslų, poeto S. Gedos sonetus, interpretuos lietuvių klasikų muzikos kūrinius.
Birželio 16-ąją festivalyje skambės Europos šalių renesanso muzika, atliekama Maskvos ansamblio „Canto Vivo“ artistų. Birželio 24-ąją tango novatoriaus Astoro Piazzollos žymiausių kūrinių programą pristatys vokalistė Miglė Vilčiauskaitė, smuikininkė Saulė ir pianistė Rūta Rinkevičiūtės bei akordeonininkas Nerijus Bakula.
Pasak festivalio sumanytojos, ilgametės koncertų Užutrakyje organizatorės viešosios įmonės „Ambra Vox“ direktorės Rūtos Banevičienės, puikios akustikos rūmų salėje ir publiką, ir atlikėjus užvaldo ypatinga nuotaika.
Koncertai Užutrakio dvaro rūmuose vyko jau 2009-ųjų rudenį, kai architekto A.Andre parko vietoje plytėjo tik statybų aikštelė, o Baltojoje salėje trupėjo sienų tinkas ir žvilgsnį traukė sudaužyti veidrodžiai, suskilę langų stiklai.
Dabar rūmai ir parkas pasitinka lankytojus jaukia, puošnia aplinka. Pabuvus šioje nekasdienėje erdvėje, norisi čia vėl sugrįžti.
(3)
Kol lietuviai laukia S. Waltz „Kūnų“, Sankt Peterburgo kritikai vertina jos „Šventąjį pavasarį“ ir baiminasi pranašysčių
Šokio gerbėjai jau žino, kad birželio 30-ąją Vilniuje matys legendinį vokiečių choreografės Sashos Waltz spektaklį „Kūnai“. O Sankt Peterburgo Marijos teatro Naujojoje scenoje praėjusią savaitę įvyko naujo S. Waltz spektaklio premjera – ji sukūrė Igorio Stravinskio baleto „Šventasis pavasaris“ choreografiją. Orkestrui dirigavo Valerijus Gergijevas. Šitaip Marijos teatras švenčia pirmosios „Šventojo pavasario“ premjeros Paryžiuje šimtmetį.
Kas atsitiko „Poezijos pavasario“ paukščiui?
Sekmadienį prasidėjusio festivalio „Poezijos pavasaris” ilgametis simbolis – plasnojantis ir čiulbantis paukštis – užsimerkė, sučiaupė snapą, suglaudė sparnus ir pakibo žemyn galva. Kas atsitiko? Gal „Poezijos pavasariui” jau viskas? Paskutinioji? Amba? Amen? Gal užsilenkė iš ilgesio prisiminęs šlovingus sovietinius laikus? Gal pasidarė galą žvelgdamas į nedžiuginančią ateitį?
Į Sapiegų rūmų parką vilioja žaisminga skėčių girlianda
Savaitgalį Šv. Roko ligoninės (Antakalnio g. 17, Vilnius) alėja papuošta spalvingų skėčių instaliacija. Tai – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistro studijų programos „Politika ir medijos“ studenčių Gintarės Mitrikevičiūtės ir Kristinos Urbaitytės studijų dalyko „Viešosios erdvės: galia ir kūryba“ baigiamasis darbas.
Operoje „Toska“ dainuos ir Tiltų kaimo žmonės
Atlikti vienos garsiausių Giacomo Puccini operų „Toska“ profesionalūs operos solistai į sceną lips kartu su Trakų rajono Tiltų kaimo bendruomenės nariais, o arijos italų kalba skambės greta lietuviškų giesmių. Tokį netikėtą, socialinę ir edukacinę prasmę turintį projektą birželio 2 dieną Vilniuje, Rusų dramos teatre, pristatys teatro „Operos tiltai“ komanda. Jų parengtoje „Toskos“ versijoje kartu su profesionalais ne tik vaidina, bet ir dainuoja muzikinio pasirengimo neturintys, tačiau operą mėgstantys ir suprantantys Tiltų kaimo bendruomenės žmonės.
Išmaniųjų drabužių kūrėja Holivudo žvaigždžių nerengia
Iš Kanados į Lietuvą per Briuselį skridusios menininkės Barbaros Layne bagažas, kuriame buvo ir parodai skirti kūriniai, įstrigo Briuselio oro uoste dėl ten vykusio streiko. „Pasinaudodama technologijomis aš bent galiu parodyti nufilmuotus kūrinius. Tuo pačiu lėktuvu skridęs mano bičiulis muzikantas, suplanavęs koncertų turnė Europoje, iki šiol neatgauna bagažo su instrumentais”, – nelinksmai šypsojosi kanadietė tekstilininkė B. Layne.
Klubas „Prie arbatos“ kviečia diskutuoti, kaip teatras mato šiandieną
Sostinės "Menų spaustuvės" Infoteka jau trečią sezoną rengia susitikimus su scenos menininkais ir diskusijas improvizuotame klube „Prie arbatos“. Knygų ir vaizdo įrašų apsuptyje, jaukiai apšviesti prie stalo su staltiese ir arbata žmonės, neabejingi teatrui, renkasi išsiaiškinti jiems svarbių dalykų.
Kojinių mezginio čempionato laurus pelnė akušerė iš Kazlų Rūdos
Sekmadienį Radviliškyje vykusį ketvirtąjį kojinių mezgimo Europos čempionatą laimėjo iš Bagotosios (Kazlų Rūdos savivaldybė) kaimo atvykusi 40 metų Marija Turauskienė. Akušere dirbanti M. Turauskienė tokiose varžybose dalyvavo pirmą kartą. Mamos megzti išmokyta moteris į Radviliškį sakė atvykusi ne tiek varžytis, kiek susipažinti su kitų mezgėjų darbais ir pasisemti idėjų. „Mezgimas man yra ir hobis ir būdas atsipalaiduoti.“
I. Kuniskis: „Jeigu būčiau likusi Lietuvoje, niekada nebūčiau tapusi šokėja“
Festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ savo kompoziciją „Išėjau pieno“ pristatė lietuvių choreografė Ieva Kuniskis, tačiau iki šiol apie ją buvo girdėję nedaug mūsų šalies šokio gerbėjų. Kai choreografė I. Kuniskis nusilenkė audringai plojančiam būriui lietuvių, ji dar nesuvokė, kad išsipildė jos svajonė pašokti„Naujajame Baltijos šokyje“. Tik kitą dieną kolega švelniai spustelėjo choreografės petį ir draugiškai pajuokavo: „Pasiekei savo karjeros viršūnę, tad dabar gali eiti į pensiją.“
Fotomenininkas pasakoja savo fotografijų istorijas
Jubiliejų švenčiančiam fotomenininkui Aleksandrui Macijauskui Kaunas yra jo pradžia ir pabaiga, čia įvyko ir tęsiasi viskas, kas vadinama gyvenimu. Todėl kauniečiams jis dovanoja intriguojančią parodą. Fotomenininkas A.Macijauskas prisipažino, kad jam gimus tėvas Vaclovas Šv. Antano bažnyčios klebonui pasakė, jog sūnus gimė gegužės 16-ąją, todėl jo gimtadienis ir minimas tą dieną. Motina Jadvyga tvirtino, kad Aleksandras gimė mėnesiu vėliau. Kad ir kaip būtų, šiomis dienomis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas švenčia savo 75-metį.
Šokėjai bandys įminti M. K. Čiurlionio mįslę
„Pirmasis Čiurlionis, antrasis Čiurlionis!“, „Demonai, į sceną!“,„Choras į savo vietas!“ - tokios komandos šiomis dienomis aidi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, kur repetuojamas baletas „Čiurlionis“ pagal Giedriaus Kuprevičiaus muziką. Už baltų juostų, primenačių žaliuzes, stygas, penklinės linijas, juda šokėjai, Martynas Rimeikis ir Marius Miliauskas pasikeisdami kartoja pagrindinio herojaus gestus, šalia - trys jo moterys: jaunystės mylimoji Marija, globėja ir mecenatė Bronislava, žmona Sofija.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|