Lietuviams teks pirkti svetimas vyšnias 
(3)
Šiemet mažai kam teks paskanauti lietuviškų vyšnių. Vyšnynus pakirto šaltis, o šiuo metu baigia įveikti ligos. Jos puola ir trešnes. O tų, kurios pasieks prekystalius, kainos greičiausiai skaudokai kandžiosis.
Birželio viduryje paprastai galima paskanauti ankstyvųjų veislių vyšnių. Tačiau šįmet vargu ar daug kam tai pavyks.
Pastarosiomis savaitėmis vyšnynai pradėjo tiesiog akyse nykti. Ruduoja ir džiūsta ne tik lapai ar jauni ūgliai, bet ir užsimezgusios uogos.
Skaičiuoja nuostolius
Pasak sodininkų, vyšnynus užpuolė moniliozė – tam tikros rūšies grybų sukeliama augalų liga.
Žiemos šalčių pažeisti vaismedžiai jai nėra atsparūs. Todėl moniliozė naikina ir trešnes, ir silpnesnes obelis.
„Trys pastarosios žiemos buvo nepalankios sodams. Didžiausia blogybė – staigūs temperatūros pokyčiai.
Pernai iki gruodžio pabaigos buvo šilta. O po to staiga spūstelėjo speigas. Pas mus iššalo 90 procentų vyšnių”, – guodėsi Panevėžio rajone esančio Dembavos medelyno vadovė Vitalija Kuliešienė.
Ypač didelių nuostolių šaltis, o pastaruoju metu – ir ligos pridarė Šiaurės Rytų Lietuvoje. Šiame regione žiemos – atšiauriausios. Ir jame sodininkai tiesiog priversti iškirsti ligų sunaikintus medžius.
Pasak V. Kuliešienės, vyšnias šiuo metu vargu ar beišgelbėtų augalų apsaugos priemonės. Sodininkai dar bando pažeistus vaismedžius genėti ir purkšti chemikalais, tačiau liga vis tiek persimeta ir ant sveikų šakų.
Išveža svetur
„Vyšnių šiek tiek bus, bet tikrai negausiai. Ir ligos puola, ir žiedai nušalo”, – sakė ekologišką vyšnyną prižiūrintis Feliksas Šlėvė.
Pernai jo užaugintų vyšnių kilogramo kaina liepą sukosi apie 4,5 lito. Šiek tiek brangesnės vyšnios be kauliukų.
„Mūsų užaugintų vyšnių, taip pat kitų uogų, pavyzdžiui, juodųjų serbentų, perdirbimo įmonėms Lietuvoje nereikia.
Daugumą jų eksportuojame į Rusiją”, – sakė F. Šlėvė.
Apgavikų smūgiai
Pasak Sodininkystės ir daržininkystės instituto medelyno agronomo Česlovo Paulausko, nuostolių sodininkai mėgėjai patiria ir todėl, kad juos mausto sodinukų perpardavinėtojai.
„Pietų Lenkijoje sodų sodinimo sezonas pasibaigia gerokai anksčiau nei Lietuvoje.
Ir iš jos atgabenama nemažai išbrokuotų, ligomis apkrėstų sodinukų. Ir jie parduodami kaip geri”, – sakė Č. Paulauskas.
Uogos – brangios
* Prieš savaitę kitą turguose atsirado lenkiškų trešnių. Už jų kilogramą buvo prašoma 26 litų.
* Šiuo metu trešnių kilogramo kaina nukrito iki 16 litų. Pernai birželio pabaigoje lenkiškos trešnės turguose kainavo 5,5–10 litų, vengriškos, turkiškos arba moldaviškos – dvigubai brangiau.
* Praėjusių metų liepą lietuviškos vyšnios turguje kainavo apie 7 litus už kilogramą. Bet šių uogų buvo mažai.
(3)
Paramos gavėjai privalo laikytis įsipareigojimų
Liekant vis mažiau laiko iki Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) įgyvendinimo pabaigos, svarbu spėti įsisavinti skirtą paramą. Paramos lėšomis remiamų projektų įgyvendinimo sėkmė priklauso ir nuo to, kaip paramos gavėjai sugeba vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei laikytis numatytų terminų.
Žemės ūkio skyriai teiks informaciją apie paraiškų vertinimą
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), siekdama skaidresnio ir efektyvesnio paramos administravimo, glaudžiai bendradarbiauja ne tik su socialiniais partneriais, bet ir su institucijų – rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių (seniūnijų) – atstovais. Didžioji dalis ūkininkų (97 proc.) paraiškas paramai už deklaruotus žemės plotus gauti teikia seniūnijose, todėl ryšių su savivaldybių žemės ūkio skyriais ir seniūnijomis stiprinimas yra ypač svarbus siekiant užtikrinti kokybišką NMA klientų aptarnavimą.
Šalies pieno gamintojai svarstys, kaip apginti savo interesus
Žemės ūkio rūmuose ketvirtadienį Lietuvos pieno gamintojų asociacija rengia apskritojo stalo diskusiją dėl pieno sektoriaus ateities. Numatyta aptarti pieno sektoriaus dabartinę padėtį bei ateities perspektyvas - kvotų panaikinimą po 2015 m. ir galimus to padarinius. Bus diskutuojama dėl rizikos valdymo mechanizmų pieno sektoriuje kūrimo.
Po vėlyvo pavasario bulvių augintojai derliaus sulaukė laiku
„Nors šiemet pavasaris smarkiai vėlavo, šviežių bulvių pirkėjams pasiūlysime jau šį savaitgalį“, – pažadėjo Miežiškių kaime (Panevėžio r.) kartu su tėvais ir sesers šeima ūkininkaujanti Rita Valiukaitė. Pirmosios iškastos vagos nenuvylė – atrodo, kad ankstyvos bulvės šį šiltą ir drėgną pavasarį augo spėriai. Kol kas tik Lenkijoje, Italijoje, Graikijoje ar net Egipte užaugintas šviežias bulves valgę lietuviai, norėdami paragauti užaugusių Lietuvoje, turės plačiau atverti pinigines. Pirmosios lietuviškos bulvės nebus pigios. Už kilogramą jų teks pakloti apie 4–4,5 lito.
Ganyklos Dzūkijoje įtartinai virsta šaltalankių plantacijomis
Lazdijų žemėtvarkininkai suskato tirti skundą, ar iš tiesų rajone siautėja apsukruoliai, kurie užgrobia žemes ir ten tvarkosi kaip savose. Į policiją ir žemėtvarką kreipėsi vyras, kuris sako, kad daugiau nei hektaras jam priklausančios žemės be jo sutikimo ir leidimo užsodintas šaltalankiais. Pasirodo, toks atvejis, kai ganyklos be šeimininkų sutikimo užsodinamos šaltalankiais – ne pirmas. Įtariama, kad tai gali būti gudrus planas pasinaudoti valstybės skiriamomis išmokomis.
Briuselio valdininkai suskaičiavo, kiek laiko truks paskutinė gyvūno kelionė
Į skerdyklą vežamų gyvūnų kelionė neturėtų trukti ilgiau nei 8 valandas. Šito siekiančios nevyriausybinės Europos Sąjungos organizacijos sulaukė 1,3 mln. ES piliečių palaikymo. Kaip puoselėti gyvūnų gerovę, aptarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai su tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Animals’ Angels“ atstove Christine Hafner ir judėjimo „8 hours.eu“ koordinatoriumi Adolfo Sansolini.
Sertifikuoti išskirtinius produktus reikia paskubėti
Žemės ūkio produktų gamintojai, pageidaujantys savo produkciją papuošti ženklu „Kokybė“, iki šių metų pabaigos gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos I krypties („Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“) priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“.
Lietuviška duona, kumpiu, sūriu bus vaišinami pirmininkavimo renginių svečiai
Kaimiška duona, šalto rūkymo kumpis, kiaulienos skilandis, varškės sūris ir įvairių Lietuvoje auginamų vaisių sultys - tokią paramą neatlygintinai teiks daugiau nei 200 ūkininkų ir smulkiųjų perdirbėjų iš visos Lietuvos, susivienijusių į žemės ūkio kooperatyvą „Lietuviško ūkio kokybė“.
Sankcijų už pirkimų pažeidimus galima išvengti
Pareiškėjai ir paramos gavėjai, jau įgyvendinantys projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP), neretai susiduria su pirkimų vykdymo klaidomis, kurios gali sutrukdyti sėkmingai įsisavinti Europos Sąjungos (ES) paramą. Vykdant pirkimus daugeliui pareiškėjų ir paramos gavėjų kyla neaiškumų, todėl neretai pasitaiko įvairių pažeidimų. Visgi pirkimų klaidų galima išvengti, o šiais metais įsigaliojusi Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų tvarką, taikymo metodika numato ne vieną švelnesnį nustatytų pažeidimų sankcionavimo atvejį.
Koją eksportui gali pakišti verslo etikos stoka
Krizės pasekmes išgyvenančiai šalies ekonomikai, taip pat ir žemės ūkio perspektyvai sėkmingas eksportas ypač svarbus.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|