Kailiadirbystė Aukštadvario krašte nepražuvo 
(6)
Šiandien retoj šeimoje rasi tikrus avikailius ar batsiuvio siūtus chrominius batus. Tikrą kailį ir odą iš gyvenimo tyliai išstūmė sintetika. O juk toks nesenas tas laikas, kuomet kaimo žmogus neįsivaizdavo gyvenimo be natūralaus kailio dirbinių. Kepurės iš ondatros ir pirštinės iš zuikių, kailiniai iš avių kasdienai ir iš lapių išeigai, bebro apykaklės einant į bažnyčią.
Toli ėjo garsas apie Aukštadvario (Trakų r.) apylinkėse gyvenusias ir kailius dirbusias Rajeckų, Asanavičių, Čiupailų šeimas. Joms buvo vežami bebrų, vilkų, šernų, briedžių, stirnų, elnių kailiai. Šie ypatingo amato puoselėtojai išdirbinėjo ir sodybose augintų gyvulių – karvių, arklių, kiaulių, avių ir ožkų – odas.
Šiandien ilgametes Aukštadvario kailiadirbystės tradicijas tepuoselėja vienas Kęstutis Kliucevičius.
Kęstutis Kliucevičius šiuo amatu užsiima bene 45 metus. O pradžia buvo paprasta. Tarybiniais laikais dauguma kaimiečių bandė prisidurti augindami nutrijas, fredkas (šeško ir audinės mišrūnes), juodsidabres lapes. Kailiadirbystė nebuvo pigi, tad teko pačiam imtis kailių dirbimo.
Raugti odas išmoko iš knygų, nes gyvi kailiadirbiai nesidalijo amato paslaptimis. Darant klaidas, buvo surastas optimalus raugo receptas.
Kęstutis nuosekliai, be pavydo pasakojo visą kailio dirbimo technologinę eigą. Pasak meistro, išdirbant kailį svarbi eiga ir viską atlikti reikia atsakingai.
Paprastai kailis meistrui atvežamas gausiai ištrintas druska, sūrus kailis negenda, druskoje jis gali išbūti metus.
Prieš raugiant kailis gerai išplaunamas, numezdruojamas ant „ožiuko“ – specialaus staliuko, ant kurio dalgiu, peiliu ir specialiu šaukštu nuimami visi riebalai, mėsos likučiai. Tuomet kailis dedamas į kubilą su raugu. Anksčiau buvo naudojami mediniai, dabar puikiai tinka plastmasinės talpyklos.
Raugas daromas iš acto esencijos, alūno – kristalinės tirpios medžiagos, naudojamos odai rauginti, pluoštui dažyti ir druskos. Santykis žinomas tik meistrui, nes tai esminis kailiadirbio amato ypatumas. Pasak K. Kliucevičiaus, jam žinoma, kad, pavyzdžiui, kailiadirbys Čiupaila į raugą dėdavęs ąžuolo žievės. Nepasidalijo žinojimu Čiupaila, sakęs, kad jis penkerius metus pameistriu už dyką dirbęs pas meistrus, tad laisvai atskleisti paslapties negalįs...
Kailis raugiamas neilgai: smulkių žvėrelių – ondatrų, kiaunių, lapių, šeškų – iki trijų dienų, stambesnių žvėrių – šernų, vilkų, stirnų, elnių – savaitę. Raugas turi būti visada šiltas. Jo priežiūra – varginantis darbas. Prastai išraugtas kailis nebus kokybiškas.
Išraugus kailį, jis kelioms dienoms paliekamas atsigulėti. Po to tempiamas ant specialaus stendo, vinutėmis prikalami kraštai. Toks kailis šlifuojamas specialiais trintuvais. Vėliau jį reikia išminkštinti. Kęstučiui sūnus Girmantas padarė specialų prietaisą, kuriuo kailis minkštinamas. Iki tol visą minkštinimo procesą teko atlikti rankomis.
Tas prietaisas – medinis platus velenas, ant kurio pritaisomas švitrinis popierius. Besisukantis velenas ir šlifuoja kailį.
– Nėra paprasta išminkštinti kailį, – sako meistras K. Kliucevičius. – Jo kokybė priklauso nuo to, kiek minkštai yra išdirbta. O dulkių stulpas graužia akis, gerklę. Reikia dirbti iki galo, nes tai paskutinis darbas.
Meistro K. Kliucevičiaus kubiluose rūgo šernų ir avelių kailiai. Ant karčių puikavosi kiaunių, bebrų kailiukai. Jie žvilga, nes iššukuoti.
– Šernų ir stirnų kailių nešukuoju, jiems dera būti šiurkštiems, – sako meistras. – Jau nesu toks stiprus, tad šernų, karvių, arklių kailių nesiimu išdirbinėti.
Pats meistras – medžiotojas. Penkiasdešimt dvejus metus jis medžioja, turi sukaupęs puikią stirnų, elnių ragų, šernų ilčių kolekciją. Mėgsta kolekcionuoti peilius. Ir labai patinka muzika. Ilgus metus jis bajanu groja Aukštadvario kaimo kapeloje. Mielai traukia ir armonikos dumples, groja lūpine armonikėle.
Kęstutis ką tik šventė savo septyniasdešimtmetį. Linkėjome jam dar stiprybės ilgai darbuotis. Ir, žinoma, skambiai groti.
(6)
Ukmergėje - tarptautinė miško technikos paroda
Miškininkų ir miškininkystės versle dirbančių žmonių visi keliai ketvirtadienį vedė į Ukmergės rajoną. Čia Pašilės girininkijos Bugenėlių miške buvo atidaryta tris dienas veiksianti tarptautinė miško technikos paroda„Baltijos miškai - 2013“. Antrą kartą toje pačioje vietoje - Ukmergės miškų urėdijos valdose po atviru dangumi surengta paroda šiemet sulaukė itin didelio susidomėjimo. Pasak jos organizatorių, šį kartą pristatyti miško techniką parodoje panoro apie 100 įmonių - dvigubai daugiau nei buvo pernai, o vietos ekspozicijai beveik 7 hektarų ploto teritorijoje buvo užpildytos dar balandžio mėnesio pabaigoje.
Veterinaro paieškos - su žiburiu
Gyvulininkystę paskelbus žemės ūkio sektoriaus prioritetu, ūkininkai liūdnai šmaikštauja, jog tai karšto vandens pūslė numirėliui prie padų. Kaime nebelikę diplomuotų gyvulininkystės specialistų, veterinarijos gydytojo reikia ieškoti už šimto kilometrų, dažniausiai mieste.
Jaunos moters išduotas senjoras kaltina „babulkos“ arbatą
Telšių policijoje užregistruotas netradicinis pareiškimas. Stakminių kaimo gyventojas Algirdas Vitkauskas prašo pareigūnų nustatyti, kokiomis medžiagomis jis nuodijamas. Senjoras į policijos komisariatą iš vienkiemio atsivežė įtarimą sukėlusius produktus - arbatos pakelį ir stiklainį medaus. A. Vitkauskas papasakojo, kad arbatą gavęs iš Naujosios Akmenės „babulkos“, pas kurią auga jo sužadėtinės dukrelės. Tiesa, praėjusią savaitę 42 metų sugyventinė Zita pabėgo nuo 73 metų Algirdo. Iš vienkiemio išėjusi moteris susistabdė pakeleivingą automobilį ir nurūko į Naująją Akmenę.
Kupiškio rajono senoliai išsigando našlaičių
30|
Netoli Kupiškio marių įsikūręs nedidelis, vos 200 gyventojų turintis, Virbališkių kaimas tampa prieglobsčiu socialiai remtiniems žmonėms. Prieš metus kaime už europinius pinigus buvo įkurtas viso Kupiškio rajono krizių valdymo centras. Į kaimą noriai kraustosi ir socialinio būsto prašančios šeimos. Tačiau, kai vietinius žmones pasiekė kalbos, kad rajono valdžia numačiusi į kaimą perkelti ir vaikų globos namus, gyventojai ėmė priešintis.
Atverti žemės rinką dar per anksti
Buvęs žemės ūkio ministras konservatorius Kazys Starkevičius atmeta skeptikų abejones, kad Lietuvai nėra jokių galimybių išsireikalauti dar 3 metams pratęsti draudimą pirkti žemę užsieniečiams. K. Starkevičiaus parengtam nutarimo projektui, kuriuo Vyriausybė raginama su ES derėtis dėl ilgesnio pereinamojo laikotarpio, Seimas po pateikimo pritarė. Didesnio pasipriešinimo siūlymas kol kas nesulaukė, bet oponentai tikina, kad Lietuva neturėtų puoselėti didelių iliuzijų.
Suvalgyta karvė nepasiskųs
Gyvenimas nuolat mutuoja. Gerėja kokybė, krinta kiekybė. Keičiasi gyvoji gamta: lieka atspariausi, lanksčiausi, gebantys prisitaikyti, o smulkmė net ir be pesticidų skursta, nyksta, rausiasi su sliekais į tamsą, šaltį. Pasitaiko, beje, ir recidyvų, kai, atrodo, seniai užmirštas dalykas išplaukia į mūsų būtovės paviršių kaip visiems žinomas nacionalinis produktas, prasidedantis raide „š“.
Mišrinimas. Ar tinka karvėms tai, kas tiko kiaulėms?
JAV gyvenanti Andersenų šeima yra holšteinų veislės pieninių karvių augintojai. Šeimos pieno ūkyje, įsikūrusiame Aidaho valstijoje JAV, laikoma 1,6 tūkst. karvių, rašo informacinis portalas „Pieno ūkis“. Dėl šalyje vyraujančio nepalankaus klimato ūkininkams reikia tokių karvių, kurios galėtų prisitaikyti prie atšiaurios aplinkos, būtent todėl Andersenų šeima pasirinko mišrinimą. Nepaisant to, kad Aidaho valstijoje vyraujantis klimatas nepalankus galvijininkystei – vasaros labai karštos, o žiemos – šaltos ir vėjuotos, taip pat nelepina ir kritulių kiekis, Benas Andersenas su šeima yra laimingi pieno ūkio savininkai.
Kaip arklys įkrito į duobę, aiškinsis policija
Gelbėti arklio, įkritusio į duobę, trečiadienį skubėjo Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Kaip paaiškino arklio savininkas, gyvenantis Vilniaus rajono Rūkainių kaime, gyvūnas į rūsio duobę tvarte įkrito prieš dvi dienas. Kadangi per tiek laiko savo jėgomis nepavyko gyvulio iš ten ištraukti, jis kreipėsi į gelbėtojus. Patikrinimą dėl netinkamos gyvūno priežiūros ir žiauraus elgesio su gyvūnais atliko ir gelbėtojų iškviesti Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gyvūnų gerovės specialistai.
Darbdaviai: Žemės įsigijimo įstatymo pataisos - kenksmingos žemės ūkiui
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija paskelbė, kad balandžio 29 dieną svarstytas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinosios redakcijos pakeitimas pažeidžia šiuo metu veikiančių didžiųjų Lietuvos žemdirbių veiklą. Anot konfederacijos, siūlomomis pataisomis nutolstama nuo pradinio užsibrėžto tikslo pažaboti spekuliavimą žeme ir siekiama nepagrįstai pradėti reguliuoti žemės ūkio subjektų dydį. Konfederacija teigia, jog toks ketinimas yra ne tik nesuprantamas, tačiau ir žalingas valstybės interesams žemės ūkio sektoriuje.
Pavasarį žemės traukai neatsispiria net labiausiai užkietėję miestiečiai
Ką besakytum, bet lietuviui žemės trauka tokia stipri, kad net ir kelintos kartos save kauniečiu laikantis pilietis pavasarį čiumpa kastuvą, grėblį ir skuba kišti į žemę kokį nors sodinuką, genėti krūmą ar kasti agurkams lysvės po langais. Nelygu galimybės, polinkiai ir norai, vieniems šis užsiėmimas – proga pabėgti nuo miesto šurmulio, pailsėti gamtos prieglobstyje, kitiems galimybė išlaisvinti kūrybinį pradą kuriant ir puoselėjant grožį, tretiems – papildyti savo pietų stalą ekologiškomis daržovėmis ir vaisiais.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|