Gastronominiai reportažai: ta beprotiška beprotiška beprotiška pavadinimų baimė 
(209)
Nuo ko prasideda skonis? Vyno ar sūrio degustuotojai žino: nuo vaizdo. Spalva, faktūra, konsistencija. Paskui „dirba“ nosis, galiausiai - gomurys. Tada įsijungia smegenys, jos sudėlioja galutinį rezultatą. Rezultatas - tai vertinimas.
Ir vis tik ši degustacinė schema nėra gera. Labai jau skurdi. Pernelyg uždara, atsieta nuo teritorijos, kurioje pagamintas degustuojamas vynas ar sūris. Teritorija - tai istorija. Istorija - tai metodas. Metodas - tai žmonės. O žmonės? Žmonės - tai vardai.
Galbūt todėl Polence - pirmajame pasaulyje gastronomijos mokslų universitete studentams nuo pirmųjų paskaitų kalama esminė skonio pasaulio tiesa: „gerbk pavadinimą!“.
Todėl įprastinę degustacinę schemą spalva – kvapas - skonis derėtų papildyti. Iš pradžių ir aukščiau visų gudrių organoleptinių definicijų - pavadinimas. Jis pasako tai, ko nepasako net profesionaliai išlavintas skonis. Paprasčiausiame sūrio ar kumpio pavadinime bus užkoduoti maras, karas ir badas, monarchijų likimai, valstybių ir jų piliečių klestėjimo laikai, nuopolis ir atgimimas.
Imkime ES garantuotą tradicinį gaminį skilandį. Šis lietuviškos gastronomijos šedevras minimas 1680 metais išleistame Theodoro Lepnerio „Prūsų - lietuvių kalbų žodyne“. Simonas Daukantas knygoje „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ aprašo skilandį - gardumyną, skirtą vyrams šienapjūtės metu pasistiprinti arba svečiams pavaišinti. Kiekvienąsyk kramtydamas skilandį galvoju apie tai, kad tai ne šiaip brandintas kiaulienos produktas, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų valgis.
Neseniai vienas mano kolega danas iš Romos užsienio spaudos asociacijos skilandį pavadino „skailandžiu“. Paskui atsiprašė, esą šis žodis su dangumi siejasi (angl. sky - dangus) ir paprašė užrašyti teisingai ant lapelio.
Šiaip ar taip, su skilandžiu didesnių bėdų nėra. Jų atsiranda, kai kalba eina, pavyzdžiui, apie Stakliškių midų ir šaltibarčius. Užsieniečiams nuo lietuviškų sprogstamųjų priebalsių „š“, „ž“, dvibalsių „ie“, „uo“ akys raibsta, liežuviai pinasi.
Ir ką? Ogi nieko: mokosi, balandėliai lietuviškos gastronomijos pavadinimų ir garsiai nesiskundžia. Skaičiau „Trip advisor“ kelionių tinklalapyje: tik vienas kitas mažumėlę aptingęs italas cepelinus pavadina „dirigibile“ - dirižabliu, bet tautiečių būna sudraustas ir tuoj pat pasitaiso.
Man, pavyzdžiui, pikta, labai pikta, kai randu iškraipytus lietuviškų skanėstų pavadinimus: schilandis, shaltborsch, vodka three nine ir panašiai. Tarsi kažkas be ceremonijų būtų paniekinančiai mostelėjęs į mūsų gastronomiją, istoriją, kalbą, tradicijas ir perdirbęs saviems poreikiams.
Bet, reikia pripažinti, tai gana reti atvejai. Užsieniečiai stengiasi pagarbiai elgtis su svetimais sūriais, trauktinėmis, kumpiais. Imkime populiarų visame pasaulyje itališką sūrį „mozzarellą“.
Angliškai „mozzarella“, vokiškai - „mozzarella“, prancūziškai „mozzarella“. Imkime prancūzišką „brie“: vokiškai - „brie“, itališkai „brie“, angliškai - „brie“. Imkime anglų „cheddar“: prancūziškai - „cheddar“, vokiškai „cheddar“, itališkai „cheddar“. 2 psl. >>
(209)
Vyndariai Pietų Afrikoje drąsiai laužo taisykles
„Užsisakyk viešbutį trims naktims, susiplanuok kelis susitikimus, visa kita palik savieigai”, – šiuo bičiulio patarimu, kaip rengtis kelionei į Pietų Afrikos Respubliką (PAR), pasinaudojo vyno žinovė Jurgita Karinauskaitė (35 m). Ir nenusivylė. Egzotiškame ir draugiškame krašte ji patyrė daug atradimų. Jurgita pernai rudenį skynė derlių Bordo regiono (Prancūzija) vynuogynuose. Grįžusi į Lietuvą ji su bičiule Karolina juokaudamos pasvajojo, kad šia malonia veikla būtų galima užsiimti dukart per metus: Pietų ir Šiaurės pusrutulyje.
Pienių medus iš žydinčių laukų – blynams gardinti (receptas)
Pienės ne tik piktžolės, bet ir skanumynų šaltinis. Kol vieni žmonės piktindamiesi skuba pienes nupurkšti ar išrauti kartu su šaknimis, kad jos negadintų vejos, netoli Mažeikių, Žiogaičių kaime, gyvenančiai keramikei Ilonai Jonušienei (44 m.) norisi basai braidyti po žydinčius laukus. Keramikei I. Jonušienei nėra bjauru skinti pienių žiedus, nors nuo jų sulčių greitai pajuosta rankos. O jei šių sulčių užtykšta ant šviesių drabužių, lieka dėmė.
Žaliavalgiai sostinės centre surengė sveikos gyvensenos festivalį „Raw fest LT“
Šeštadienį visi besidomintys sveika mityba galėjo apsilankyti antrajame Lietuvoje žaliavalgių festivalyje „Raw fest LT“. Sostinės Rūdninkų skvere po atviru dangumi vyko žaliavalgių ir bendraminčių susibūrimas, kuriame kiekvienas galėjo paskanauti žaliųjų skanėstų, įsigyti žaliavalgiams skirtos maisto gaminimo įrangos, pasidalinti patirtimi ir patarimais. Čia taip pat buvo skaitomi pranešimai, vyko paskaitos, praktinės pamokėlės.
Vilniuje smagiai paminėta Pasaulinė restoranų diena
Šeštadienį Lietuvą apėmė ne tik Gatvės muzikos dienos, bet ir gero maisto karštinė. Kartu su visu pasauliu Lietuva švenčia Pasaulinę restoranų dieną – skanaus maisto ir bendravimo šventę, kuri vyksta keturis kartus per metus – kas sezoną. Lietuvoje pirmą kartą restoranų diena buvo paminėta praėjusį rudenį Vilniuje.
Koldūnai su kalakutiena (receptas)
Ar atsimenate senąsias koldūnines?.. Jos būtinai būdavo kiekviename mieste, ir nuolatos būdavo pilnos žmonių. Storos tetos papilkėjusiais, kadaise baltais buvusiais „žiurstais“ tampydavo didžiulius puodus, ir milžinišku kiaurasamčiu graibydavo drumzliname vandenyje plaukiojančius koldūnėlius… Visuomet būdavo kelių rūšių – su kiauliena, su jautiena, gal dar su kažkuo?… Į porciją įdėdavo 9.
Restoranas „Trattoria di Ravello”: turistai nenuskriausti, bet ir ne danguje
Ravelas yra fantastiška vieta netoli Neapolio. Ant kalvos įsikūrusį miestelį, pro kurio medžius matyti smaragdinė jūra, mielai lanko turistai. Italų restoranas „Trattoria di Ravello” yra vienoje turistų labiausiai lankomų Vilniaus vietų – Pilies gatvėje. Vilniuje italų virtuvei pasisekė labiau nei daugeliui kitų. Žinoma, autentiškiems valgiams pačioje Italijoje retai kas sugeba prilygti, bet atotrūkis tarp to, kaip turėtų būti, ir lietuviškos interpretacijos dažnai nėra pernelyg didelis.
Prasidėjus barbekiu sezonui, kepsninė – nepamainomas įrankis
Maisto ruošimo ant ugnies entuziastų traukinys pajudėjo į turą per pavasarėjančią Lietuvą. Gegužės mėnesiui įpusėjus prasidėjo tradicinis, jau 8-asis, Lietuvos barbekių kepėjų asociacijos organizuojamas sezonas. Savo Narių dieną paminėjo kepsninių „Big Green Egg“ aistruoliai.
Baltųjų šparagų „creme brulee“ su rabarbarų sirupu (receptas)
Gegužės viduryje visame pasaulyje prasideda šparagų sezonas, kuris kasmet vis daugiau dėmesio sulaukia ir Lietuvoje. Sveiko ir gurmaniško maisto šalininkai ima ieškoti originalių receptų, kaip pasigaminti gardžius patiekalus panaudojant daug maistingų medžiagų turinčia nekaloringą daržovę. Šparagų sezoną Vilniuje paskelbęs virtuvės šefas Gediminas Andriuškevičius pasidalino gardžiu baltųjų šparagų deserto receptu.
Lietuviai lieka ištikimi savo skoniui
Šalies pirkėjų skonis renkantis degtinę nesikeičia. Jau ketverius metus iš eilės populiariausia degtine šalyje tampa bendrovės „Stumbras“ gaminama „Lithuanian vodka“ Auksinė.
Šparagų mėgėjai stilingai paminėjo sezono atidarymą
Vokišką žodį „Spargelzeit“ žino turbūt kone kiekvienas skonio gurmanas. Gegužės mėnesio vidurys šioje šalyje – ypatingas. Būtent tuomet prasideda maždaug pusantro mėnesio trunkantis šparagų sezono atidarymas. Išplitęs Vokietijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje jis neaplenkė ir Lietuvos. Jau penkioliktus metus iš eilės viešbučio „Radisson Blu Astorija“ restorane vyksta šios šventės minėjimas, kuris kasmet sulaukia vis didesnio tautiečių susidomėjimo.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|