Baigiamas statyti namas, kuris gali sutaupyti 140 tūkst. litų 
(43)
Brangstant energijos ištekliams, visame pasaulyje populiarėja pasyvieji – energijos beveik nevartojantys namai. Galimybe sutaupyti vis labiau domisi ir lietuviai, Klaipėdoje jau baigiamas statyti pirmasis pasyvusis gyvenamasis namas, kuris visuomenei turėtų būti pristatytas liepos mėnesio pabaigoje.
VšĮ „Ecovizija“ atstovo Gedimino Butkaus teigimu, galimybe statytis namus, kurie beveik nenaudoja energijos, labiausiai domisi jauni žmonės. Pasak pasyvių namų statytojų, lietuviai – gana atsargūs ir prieš priimdami sprendimą įsigyti tokio tipo namą, nori įsitikinti, ar jis tikrai bus energiškai efektyvus ir padės sutaupyti ne tik šilumą, bet ir pinigus.
„Apskaičiuota, kad gyvenant pasyviame name per 30 metų galima sutaupyti iki 140 tūkst. Lt. Jeigu dujų ir elektros kaina ir toliau kils, sutaupyta suma gali būti dar didesnė - su kiekvienu energijos šaltinių pabranginimu, tokių namų ekonominis efektas tik didėja. Tokiuose namuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba yra labai mažas, kur didžiąją sunaudojamos energijos dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija. Svarbiausia pasyvaus namo idėja yra siekis sumažinti pastato energijos poreikį ir tuo pat metu išsaugoti tinkamą, komfortabilų mikroklimatą jo viduje. Lietuvoje A++ gyvenamieji namai kol kas naujiena, todėl prieš įsigydami tokio tipo būstą, žmonės nori jį pamatyti ne tik projekte, bet ir jau pastatytą, jį išbandyti, laikinai jame pagyventi ir taip įvertinti gaunamą naudą“, - sakė G. Butkus.
Nors mūsų šalyje pasyvieji namai dar tik skinasi kelią statybų rinkoje, kitose šalyse energiją padedančių taupyti namų paklausa išaugo kelis kartus. VšĮ „Ecovizija“ kartu su partneriais suvienijo savo jėgas ir įgyvendina pasyviojo namo projektą Norvegijoje. Fredrikstad mieste jau baigiama antro, suprojektuoto šios įmonės sertifikuotų specialistų, pasyvaus namo statyba. Šis namas ne tik energetiškai efektyvus, bet ir ekologiškas. Jame sumontuoti atsinaujinantys energijos šaltiniai, apsauga nuo saulės, rekuperatorius, modernus LED apšvietimas, įrengta buitine technika (buitinių prietaisų energijos klasė A+ ir A++).
Mėnesio pradžioje „Ecovizijos“ klasterio nariai atliko paskutinius matavimus ir bandymus. Gauti rezultatai parodė, kad namas atitinka pasyvaus – energetiškai efektyvaus namo standartus, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Projekto koordinatorius, vadovas Aivaras Ringevičius džiaugėsi, kad kokybiškus ir energetiškai efektyvius namus moka statyti ne tik vokiečiai ar austrai, bet ir lietuviai. Šis namas Fredrikstad‘e bus viešai prieinamas, skelbiamos atvirų durų dienos. Bus atliekamas namo monitoringas - renkami duomenys apie energijos suvartojimą namo šildymui ir karšto vandens ruošimui, atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminamą energiją ir pan.
„Susidomėjimas energiją taupančiais būstais vis didėja ne tik dėl galimybės sutaupyti, bet ir dėl ekologinės naudos. Besaikis energijos resursų eikvojimas sukelia ekologines problemas, mat taip į aplinką išsiskiria anglies dvideginis. Tai yra pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos, dėl kurių vyksta globalinis klimato atšilimas. Taigi, taupydami vis labiau brangstančią energiją, ne tik taupysime savo pinigus, bet prisidėsime prie mūsų planetos išsaugojimo“, - pasakojo KMTP direktorė Roma Stubrienė.
(43)
Noras turėti šiaudinį namą porą išginė į užsienį
„Aš niekada nemačiau savo vaikų, augančių gatvėje“, - taip pokalbį pradeda ekologiškoje gyvenvietėje Kazlų Rūdos miškuose su šeima įsikūrusi Aušra Augutė. Ji kartu su vyru Rolandu bei dukromis Sėlija ir Melanija jau trečius metus gyvena šiaudiniame namelyje Kardokų ekologinėje gyvenvietėje. Aplink Augučių šeimą – panašiai mąstantys kaimynai, jie susibūrę į vieną iš 15 Lietuvoje veikiančių ekologiškų bendruomenių. Tiesa, dėl svajonės įsigyti ekologišką namą Augučiai prieš dešimtmetį išvyko dirbti į Airijos sostinę Dubliną. Penkerius metus dirbdami įvairiausius darbus, jie susitaupė pinigų, kuriuos išleido šiaudinio namo statybai. Jiems buvo svarbiausia, kad vaikai gyventų gamtoje ir galėtų basi lakstyti po žolę.
Daugiabučius atakuoja tarakonai: kaip su jais kovoti?
Vis daugiau žmonių skundžiasi daugiabučiuose pastebintys tarakonų. Ligas sėjantys kenkėjai mėgsta šilumą ir drėgmę, per karščius juos galima išvysti netgi lauke. Kaip kovoti su tarakonų ordomis? „Tarakonų draugiją savo bute kentėme apie 10 metų. Karas su jais mūsų šeimai kainavo mažiausiai 500 litų“, – pasakojo 226-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas inžinierius Vidmantas Ardzijauskas. Tarakonus žmonės dažniausiai parsiveža iš kitų vietų arba jie atplūsta iš kaimynų butų, rūsių.
Kaip pasistatyti gerą ir patvarią pirtį
Po sunkios ir įtemptos darbo savaitės atsipalaiduoti pirtyje – vienas malonumas, ypač jei pirtimi pasimėgauti gali kada tik panorėjęs. Daugelis lietuvių pirtis statosi užmiestyje esančiose sodybose ar nuosavuose namuose prie vandens telkinio. Yra ir tokių, kurie pirtimis mėgautis gali neišėję iš savo buto, net ir paskutiniame daugiabučio aukšte. Specialistai teigia, kad savo rankomis įsirengti pirtį nėra sudėtinga. Tiesiog prieš statant pirtį, derėtų išsiaiškinti pagrindines taisykles, kad vėliau netektų taisyti savo klaidų.
Tarp dizaino konkurso favoritų – kiliminės plytelės
Dizaino savaitėje vykęs interjero ir baldų centro „Domus galerija“ bei „Interjeras.LT“ dizaino konkursas „Rekomenduojame kokybę“ turi nugalėtojus. Ekspertų kategorijoje geriausiais pripažinta prestižinio gamintojo „Villeroy & Boch“ vonios kambario įrangos priedų kolekcija „Joyce“, o publikos favoritu tapo novatoriškas produktas – kiliminės plytelės „Scale Living“. „Šiemet konkurse buvo stipri konkurencija, nes jame dalyvavo daug išskirtinių dizaino eksponatų, tarp kurių buvo ne vienas pasaulinio garso dizainerių darbas“, – sako „Domus galerijos“ rinkodaros vadovė Agnė Brūzgė.
Šiaulių menininkų kalvė – ant nuodų ežero
Šiaulių menų fabriko skandalų puokštė pasipildė dar vienu. Paaiškėjo, kad šį projektą stumiantys veikėjai kažkodėl nutylėjo apie telkšančią milžinišką mirtinai pavojingų nuodų sankaupą. Šiaulių miesto savivaldybė buvusio „Elnio” fabriko teritorijoje nori įkurti ne tik Menų fabriką, bet ir Pramonės įdomybių parką. Bet prieš pustrečių metų padaryti tyrimai parodė, kad dirvožemis ir gruntiniai vandenys yra užteršti nuodais – sunkiaisiais metalais ir naftos produktais.
Rojus – penkiolikoje kvadratinių metrų
Pirtis, svečių namelis, repeticijų patalpa ar netgi mažytė koplytėlė. 15 kv. metrų ploto ir ne aukštesnius kaip trijų metrų aukščio sodo namelius švedai vadina frigebudais. Norint sodo sklype pasistatyti mažytį namelį jokių leidimų nereikia. Palyginti su daugumos lietuvių sodo nameliais, švediški atrodo maži. Mūsų šalyje galima be specialaus leidimo statyti sodo namus, kurių bendrasis plotas gali siekti iki 80 kvadratinių metrų, o aukštis – iki 8,5 m. Tokiam namui reikia tik rašytinio vyriausiojo savivaldybės architekto pritarimo.
Perkantiems būstą lietuviams svarbiausia išlieka jo kaina
Beveik trečdaliui Lietuvos gyventojų svarbiausias kriterijus perkant būstą tebėra jo kaina, skelbia atsigaunančią nekilnojamojo turto rinką išanalizavęs „Swedbank“.
Beveik visi brangiausi rajonai Lietuvoje - Vilniaus mieste
Kauno ir Klaipėdos miestų senamiesčiuose parduodamų butų kainos mažesnės negu Vilniaus miegamuosiuose rajonuose – Karoliniškėse, Pilaitėje ar Lazdynėliuose. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt ekspertai išskyrė brangiausių Lietuvos rajonų dešimtuką. Jame net devyni Vilniaus ir tik vienas Klaipėdos rajonas – Mažasis kaimelis.
Pradedami Kauno logistikos centro intermodalinio terminalo rangos darbai
Gegužės 23 d. akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka ir viešąjį konkursą laimėjusios bendrovės „Fegda“ generalinis direktorius Žydrius Baublys pasirašė Kauno viešojo logistikos centro (toliau – Kauno VLC) intermodalinio terminalo rangos darbų sutartį. Darbus UAB „Fegda“ įsipareigojo atlikti per 14 mėnesių, jų vertė apie 81 mln. Lt. Projektas yra dalinai finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis.
Alytuje po dešimtmečio pertraukos atidarytas naujas biurų centras
Ketvirtadienį Alytuje atidarytas naujas 1 100 kv. m. biurų centras – tai pirmasis po dešimtmečio pertraukos Dzūkijos sostinėje iškilęs modernus administracinis stiklinis pastatas.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|