Futbolas iššlavė lenkų turistus Vilniuje
(14)
Prasidėjus Europos futbolo čempionatui lenkų turistai užmiršo kelius į Vilnių. Ištuštėjo gatvės, kavinės, kurios mito iš lenkų, o atvykėlius po Rasų kapines vedžiojęs Vitalijus nebeteko uždarbio.
(14)Atakuotas bankas ieško paslaptingų gandonešių
Jau porą savaičių skleidžiami gandai apie neva prastą banko „Swedbank” padėtį vakar sukėlė gyventojų panikos bangas Vakarų Lietuvos miestuose. Lietuvoje per pastaruosius porą metų buvo uždaryti du dideli bankai. Tad nenuostabu, kad net menkiausios užuominos apie neva prastą finansų rinkos dalyvių padėtį sukelia nerimą. Pakako virtualioje erdvėje ir iš lūpų į lūpas sklindančių gandų, kad visos Vakarų Lietuvos „Swedbank” skyrių darbas būtų sutrikdytas, o bankomatai kaipmat ištuštinti.
Panika dėl „Swedbank“ paliko Vakarų Lietuvą
Vakarų Lietuvoje siautėjusi panika dėl „Swedbank“ - baigėsi. Trečiadienio vakarą Šilutės gatvėse stojo ramybė. Prie bankomatų prieina vos vienas kitas klientas. Pasikeitė net žmonių nuomonė apie šį įvykį – dieną keikę Lietuvos valdžią ir prastą bankų priežiūra, dabar gyventojai piktinasi melą paskleidusiais piktadariais. „Žmonės patys kalti, kad tiki nesąmonėmis“, - nusijuokė šilutiškis Algirdas. Jis trečiadienio vakarą atvyko prie „Swedbank“ bankomato pasiimti grynųjų pinigų. Bet ne dėl to, kad gelbėtų savo santaupas nuo menamos grėsmės – tiesiog, jam prireikė grynųjų.
Gandų ataka prieš „Swedbank“ sukėlė paniką Vakarų Lietuvoje
Paskleisti paniką ir sukelti sumaištį. Tokią misiją vykdantys asmenys prieš kelias savaites surengė dar neregėto intensyvumo internetinę ataką ir ėmė skleisti gandus apie galimus finansinius sukrėtimus. Portalo lrytas.lt ir kitos redakcijos gavo anoniminius laiškus, kuriuose rašoma apie didiesiems bankams neva kilusias rimtas problemas. Šios provokacijos nepavyko, todėl dezinformacija buvo paskleista kitais kanalais, o trečiadienį prasiveržė į paviršių. Apie tai pirmasis pranešė portalas lrytas.lt. Šįkart ataka buvo nukreipta prieš vieną didžiausių bankų Lietuvoje - „Swedbank“.
D. Grybauskaitė priekaištavo vokiečių verslininkams dėl investicijų į Lietuvą
Globėjos ir garbės viešnios teisėmis Vokietijos ūkio apdovanojimuose dalyvavusi Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, jog Lietuvos ir Vokietijos verslo santykiai tampa vis svarbesni ir platesni, tačiau dar yra kur tobulinti dvišalius verslo ryšius. „Pagal investicijas Lietuvoje Vokietija vis dar stipriai atsilieka nuo Skandinavijos valstybių“, - sakydami sveikinimo kalbą teigė šalies vadovė. Po D. Grybauskaitės apdovanojimų ceremonijos svečius pasveikinęs Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthiasas Mulmenstadtas nustebino visus susirinkusius prabilęs lietuvių kalba.
„Eurostat“ statistika: Lietuvoje gyventi geriau nei Estijoje
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ pirminiais duomenimis Lietuvoje BVP tenkantis vienam gyventojui 2012 metais sudarė 70 proc. ES šalių vidurkio. Pagal šį rodiklį Lietuva aplenkė ir Estiją (68 proc.) ir Latviją (62 proc.) ir Lenkiją (66 proc.) Palyginti nedaug Lietuva atsilieka nuo krizę išgyvenančių Graikijos, Portugalijos ir Slovakijos (75 proc.). Šis rodiklis apibūdina šalies gerovę. BVP Austrijoje, Airijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje buvo maždaug 30 proc. didesnis už vidutinį Europos Sąjungos BVP vienam asmeniui.
Lenkams gardus lietuviškas sūris, lietuviams – lenkiška varškė
Kinija, Šiaurės Afrikos šalys, JAV – lenkiški pieno produktai pasiekia kone visus pasaulio kontinentus. Tačiau kaimynai norėtų surasti daugiau pirkėjų ir mūsų šalyje. Lenkijos pieno rūmai kartu su Lenkijos ambasados Vilniuje Prekybos ir investicijų rėmimo skyriumi aptarti bendradarbiavimo galimybių sukvietė lietuvių verslininkus – prekybos tinklų atstovus, produktų platintojus ir savo šalies pieno produktų gamintojus, - „Mlekpol“, „Piątnica“, „Mleczarnia Turek“, „Laktpol“ ir kitus. „Lietuvos pieno rinkoje gali atsirasti vietos ir lenkiškiems pieno produktams. Beveik visose jų kategorijose Lenkijos gamintojai turi ką pasiūlyti. Ypač mums patraukli tepamų varškės sūrelių niša“, - sakė Prekybos ir investicijų skyriaus vadovas Henrykas Szymanskis.
N. Cooperio planas: „Snore“ šeimininkauti dar 3 metus už 3 mln. litų per mėnesį
7|
„Snoro“ administratorius N. Cooperis šeimininkauti žlugusiame banke rengiasi dar trejus metus. Jo komanda valstybei kas mėnesį kainuos apie 3 milijonus litų – taigi iš viso per 100 milijonų. Tačiau surasti pinigų žadama perpus mažiau nei pagrįstomis pretenzijomis pripažinti 6,6 mlrd. litų. Seimo Biudžeto komiteto vadovas B.Bradauskas konstatuoja – su „Snoru“ Lietuva pralošė.
„Lukoil“ pradės deimantų gavybą
Didžiausia Rusijoje privati naftos gavybos įmonė „Lukoil“ šių metų spalio-lapkričio mėnesiais pradės pramoninę deimantų gavybą jai priklausiančiame telkinyje, praneša „RIA Novosti“.
Pasiektas tarpbankinių paskolų dugnas
Tarpbankinių paskolų eurais palūkanos per pastarąsias kelias savaites pakilo iš visų laikų žemumų, tačiau, analitikų nuomone, paskolų turintys gyventojai ir įmonės gali būti ramūs - stipresnio palūkanų augimo nesitikima bent jau iki 2014-ųjų pradžios, trečiadienį rašo „Verslo žinios“.
Didžioji Britanija siekia įvesti sankcijas nesąžiningiems bankininkams
Trečiadienį Didžiosios Britanijos parlamento komisija paragino įvesti sankcijas nesąžiningiems bankininkams. Ataskaitoje buvo pateikta daugybė rekomendacijų, kurios užtikrintų darbuotojų atsakingumą. Be to, raginama mokėti ne pastovų atlyginimą, o susieti jį su asmens atliktos veiklos kiekiu, praneša „Dow Jones“.













