Politikai – prastoki lošėjai 
(5)
Kortuoti mėgstantys piliečiai žino pagrindinę daugelio žaidimų taisyklę – kozirius vertėtų pasilikti pabaigai.
Regis, lošėjų tradicijas mėgina perimti ir aukštesnio ar žemesnio rango mūsų šalies politikai. Tiktai tie jų koziriai arba mėtomi ne vietoje, arba tada, kai lošimas būna seniai pasibaigęs.
Praėjusios savaitės pabaigoje tautą nustebino teisingumo ministras R. Šimašius, per besibaigiančią kadenciją pasižymėjęs nebent tuo, kad jo pavaldiniai kuo ramiausiai perdavė Baltarusijai kaimyninės šalies režimo medžioto A.Bialiackio duomenis. Visiems žinoma, jog opozicijos atstovas po tokio R. Šimašiaus įstaigos keliaklūpsčiavimo pateko į belangę.
Šįsyk liberalizmo šalininkas irgi pasirūpino kaliniais, tiktai savais. Iškilmingai pristatyta įranga, leisianti blokuoti mobilųjį ryšį Lietuvos cypėse. Didelė pergalė kare su telefoniniais sukčiais.
Šie siautėja ir žmones apgaudinėja jau daugelį metų.
Tik pastaruoju metu suįžūlėjo: anksčiau jie prisistatydavo eiliniais policininkais, o dabar jau – FNTT tyrėjais. O dar išdrįso nuskalbti ir Seimo narę M. A. Pavilionienę!
Jei ministras tokią blokavimo įrangą būtų pastatęs kadencijos pradžioje, žmonės nebūtų praradę šimtų tūkstančių litų, o gal ir gerokai daugiau.
Tačiau kas prisimintų šį gerą darbą dabar, artėjant Seimo rinkimams? Todėl niekada neverta pernelyg skubėti: galbūt ateityje pasitaikys dar geresnė proga išgarsėti.
Šaukštus po pietų prisiminė ir sostinei diriguojantys politikai. Griūk iš juoko: kreipėsi į vilniečius, įsigijusius prieš dešimtmetį nuo Gedimino prospekto nuardytų trinkelių, ir paprašė už jas geruoju susimokėti. Tuomet savivaldybė nesiims jokių teisinių veiksmų.
Kur tos plytelės dabar, kažin ar pats Šerlokas Holmsas beatsektų. Vieni jas pamatė vienur, antri – kitur, treti – mero A.Zuoko kaimyno kieme.
Užtat įsisiūbavus skandalui dėl prospekto, rekonstrukcijai dirigavusio dabar jau aplinkos viceministro S.Šriūbėno, savivaldybei reikia parodyti principingumą. Kad tokia iniciatyva gerokai pavėluota – niekam nė motais.
Premjeras A.Kubilius prieš kelias dienas irgi nusprendė išsitraukti pasenusią kortą. Užtat ne bet kokią, o nuolatinį konservatorių kozirį.
Pasirodo, Valstybės saugumo departamentas neseniai aptiko, jog užsienio specialiosios tarnybos kaišioja pagalius į Lietuvos energetinės nepriklausomybės vežimą – bando sustabdyti planuojamas elektros jungtis su Lenkija ir Švedija, suskystintų dujų terminalo ir net pačios atominės elektrinės statybas.
Konservatorių vadeivos iškart puolė mėtyti užuominas, jog užsienio jėgos jau galbūt veikia ir Seime.
Pats A. Kubilius nurodė parlamentarams baigti politinius žaidimus ir nustoti svaičiojus apie referendumą dėl atominės elektrinės.
Nieko nuostabaus, jei iš pradžių atsiklausti visuomenės sumanę politikai savo požiūrį netrukus pakeis.
Juk ne juokas – visur dabar tik ir skamba vos ne kaltinimai valstybės išdavyste.
Tik viena blogai – nieko naujo nei premjeras, nei saugumiečiai neatskleidė. Vieša paslaptis, kad Lietuvoje aktyviai darbuojasi Rusijos (ir ne tik) žvalgybininkai. Tai vyksta jau ne pirmus metus: koks skirtumas, ar socinterno atstovai, ar kagėbistai, ar diplomatiniais pasais mosikuojantys Rusijos žvalgybos kadriniai darbuotojai.
Būsimą atominę elektrinę kritikuojantys profesorius R.Rudzkis ar akademikas J.Vilemas dabar rizikuoja patekti į užsienio jėgoms atstovaujančių veikėjų juodą sąrašą. Kaip ir aukštas pareigas Lietuvos banke einantis R.Kuodis.
Pristigęs rimtų argumentų branduolinėje kovoje, Vyriausybės vadovas ėmėsi įprastos gąsdinimo ir priešų ieškojimo taktikos. Nieko naujo.
Tačiau prieš porą dešimtmečių tokia korta būtų buvusi labai stipri. Dabar – tiktai bevertė devynakė.
(5)
Broliai ir sesės, klaupkimės, ponas Briuselis atvažiuoja!
78|
Vajėzus Marija, kas dabar bus, Europos ponauja Vilniun atvyksta! Gramdykiva terliones nuo sienų šaukštu, dantų šepetėliais šluostykiva meksfaltą – idant sveteliai garbieji mūsų apsileidusiais kaimiečiais nepalaikytų, ginkdieve neįžeistų prasti apdarai mūsų vargetų, nepapiktintų šiukšlelė numesta ant šaligatvio! Iš tiesų, matant pasirengimo Lietuvos pirmininkavimo ES šišą, jau norisi prabilti senolių kalba – tokia kaimietiška, provinciali atrodo valdininkų sukelta isterija, laukiant svečių iš Briuselio.
Orumas lygu pinigai?
Į Lietuvą atkeliavo nauja mada dalykus vadinti ne savais vardais. Štai visiems suprantama ir visų geidžiama didelė pensija, turtinga senatvė, dar vaizdingai pavadinama „sočia“, politikų lūpose jau pavirto „oria senatve“. Dabar politiškai tiesiog nemandagu pasakyti, kad pensininkai nori didelių pensijų, nori gyventi pasiturimai, lyg tai būtų koks nenormalus, nežmogiškas ar smerktinas siekis. Tačiau iš politikų lūpų reikalaujama „ori senatvė“ nereiškia nieko daugiau, tik tuos pačius pinigus, tik didesnes pajamas senatvėje.
Duokite mums gyvą Rusijos šnipą su antrankiais
Nors Andrius Užkalnis čia neseniai rašė likęs vieninteliu apžvalgininku, neparašiusiu apie tai, „kad atviras kalbėjimas apie Rusijos grėsmę ir įtaką mums prasiveržė, kaip lavina“, norėčiau pratęsti šią temą ir subtiliai užsiminti mūsų specialiosioms tarnyboms, kad dabar jau pats laikas pagrįsti prezidentės metinio pranešimo žodžius ir prieš kameras pareikšti įtarimus bei uždėti antrankius bent vienam Rusijos įtakos agentui. Kadangi jau ne kartą viešojoje erdvėje esu pavadintas aršiu rusofobu, belieka pateisinti šį titulą ir įvardinti tai, kas pastaruoju metu tiesiog tvyro ore, bet taip ir lieka neišsakyta.
„Laiko ženklai“: politikai vis aktyviau lipa į KT daržą
Kokia Seimo vieta valstybės sąrangoje? Kokia Konstitucinio teismo (KT) sprendimų prasmė ir jo vieta teisinėje sistemoje?
Kanapių baimė didesnė už kanapes
Ūkininkai keliolika metų įtikinėjo valdžią, kad isterišką juoką ar kai ką panašaus į nirvaną sukeliančio tetrahidrokanabinolio iki 6 metrų ištįstančiuose augaluose tiek, kad net kurmis neapsvaigtų.
Esminiai instinktai ir Seimo mailiaus protokolas
Anądien tokia protokoliška lektorė Seimo mailių, t. y., visus tuos, kurie gali eiti tik iki plenarinių posėdžių salės durų, mokė, kaip tinkamai apsirengti. Tą paskatino žiniasklaidos pabaksnojimas į trumpus Seimo narių padėjėjų sijonus, pusplikes bambas, paplūdimiui tinkančią aprangą ir artėjantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai.
Ar Vilniaus festivalis sugebėjo išsiugdyti kultūringą publiką?
Besibaigiančio Vilniaus festivalio koncertus lydi klausytojų anšlagai ir ovacijos. Tačiau jame pasitaiko ir muzikos trukdžių, nepagarbos artistams. Kas tai – laiko atspindys ar elementarios kultūros stoka?
Naiviai neigti pavojų – nebemadinga
Turbūt vienintelis iš apžvalgininkų likau neparašęs apie tai, kad atviras kalbėjimas apie Rusijos grėsmę ir įtaką mums prasiveržė, kaip lavina. Tai, kas anksčiau buvo laikoma pernelyg jautrių ir kompleksuotų, įtarių ir negudrių žmonių liūdna dalia, dabar per labai trumpą laiką pasidarė pripažintu faktu: taip, Rusija bando mums daryti įtaką, per visas silpniausias vietas, per labiausiai pažeidžiamus taškus – nuo perkamų žurnalistų ir protų plovimo, iki ekonominių svertų ir kultūros. Anksčiau apie tai kalbėjo mažuma, ir geras tonas buvo mažumą nušvilpti ir užmėtyti standartinėmis frazėmis apie tai, kad „nuo kaimyno niekur nepabėgsim“, „geriau draugauti ir prekiauti, negu pyktis“.
Kam kurstyti tautos baimes?
Praėjusią savaitę Vilnius įgijo vienuoliktą garbės pilietį – poetą, publicistą, mokslininką T. Venclovą. Peržiūrėjus sostinės garbės piliečių sąrašą nesunku įsitikinti, kad šį kartą pasirinkta itin teisingai. Kas jau kas, bet tris Vilniui skirtas knygas parašęs T. Venclova – vienas labiausiai vertų žmonių būti miesto, kurio vaizdus ir motyvus dažnai atkuria savo poezijoje, garbės piliečiu. Tik gal net didesnė garbė ne jam, o Vilniui, kad turi tokį pilietį. Žinoma, ne visi taip mano. Eiti prieš srovę, būti daugelio nesuprastam ir net nekenčiamam – T. Venclovos gyvenimo kelias. Ir kartu turėti, kad ir negausų, atsidavusių gerbėjų būrį.
„Lietuvos ryto” savaitė”: sunku vaidinti prezidentą
20|
Šalies vadovei D. Grybauskaitei visuomet buvo sunku vaidinti vaidmenį, kurį turi atlikti prezidentas – būti lygiai teisingam visoms politinėms jėgoms ir nuo jų visų vienodai nutolusiam.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|