Lietuvos žmonės pasiilgę ramybės (8)

Triukšmo žala nekelia abejonių

Į šią situaciją galima žiūrėti iš dviejų pusių, tačiau abi jos nieko gero nežada. Visų pirma, dėl tokio valdininkų abejingumo tarptautinėje arenoje yra diskredituojamas Lietuvos vardas. Antra, ir mano nuomone, kur kas svarbiau – likimo valiai paliekama Lietuvos žmonių sveikata.

Turbūt daugeliui nekyla abejonių, jog triukšmas turi neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Gydytojai pastebi, kad ilgai veikiant intensyviam triukšmui, vystosi centrinės ir vegetacinės nervų sistemos funkciniai sutrikimai.

Triukšmas gali kenkti žmogui tiek fiziškai, tiek psichologiškai bei sutrikdyti pagrindines žmogaus veiklas, tokias kaip miegas, poilsis, mokymasis, bendravimas ir t.t. Įvairūs moksliniai tyrimai atskleidžia, kad dėl triukšmo daromos žalos net iki 25 procentų gali sumažėti žmogaus fizinis ir protinis darbingumas. Ypač turime saugoti savo mažuosius, nes vaikų ir jaunuolių klausa yra kur kas jautresnė triukšmui nei suaugusių, todėl jie yra lengviau pažeidžiami.

ES Žaliosios knygos duomenimis, visoje Europoje apie 20 procentų žmonių kenčia nuo per didelio triukšmo, tačiau daugelyje Vakarų valstybių reikalavimai triukšmo kontrolei yra griežtesni, o valdininkai į šią problemą žiūri kur kas atsakingiau.

Kertiniai žingsniai žengti, tačiau yra kur tobulėti

Dažnai susitinku su žmonėmis ir galiu pasakyti, kad triukšmo kontrolės problema yra labai opi ir aktuali visiems Lietuvos piliečiams. Nuolat girdžiu žmonių skundus, dėl vienų namuose paliktų gyvūnų keliamo triukšmo, kaimynų paauglio ar artimesnio baro leidžiamos trankios muzikos, ramybės metu atliekamų remonto darbų bei kito iš proto varančio triukšmo, kuris neleidžia ilsėtis bei neigiamai veikia sveikatą.

Pokalbiuose su gyventojais pastebiu kartėlio ir nusivylimo gaidelę, nes jie jaučiasi palikti likimo valiai ir bejėgiai, kovodami su triukšmautojais bei į visuomenės interesus nusispjovusiais kavinių bei barų vadovais. Aš juos puikiai suprantu, nes man ir pačiai ne kartą yra tekę net dienos metu pietaujant paprašyti, jog kavinėje būtų pritildyta muzika, nes neįmanoma išgirsti pašnekovo. Tokiais atvejais jaučiamas diskomfortas, kyla susierzinimas. O tai yra natūrali reakcija į triukšmą.

Dar 2006 metais mano iniciatyva Seime buvo priimtas Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimo kodekso atskirų straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas. Iki minėtų teisės aktų pakeitimų gyventojai į policiją galėjo kreiptis tik nuo 22 valandos ir tik dėl rimties trikdymo viešose vietose. Tuo tarpu priėmus mano pasiūlytas įstatymų pataisas pasiekta, jog triukšmo kontrolė būtų atliekama ir gyvenamuose patalpose, įstaigose bei organizacijose nuo 18 iki 6 valandos ryto. Taip pat buvo sugriežtinta triukšmadarių baudžiamoji atsakomybė, nes baudos už ramybės drumstimą tesiekė 150 litų. Tuo tarpu po priimtų įstatymų pakeitimų – nuo 200 iki kelių tūkstančių litų. Nors buvo žengti reikšmingi žingsniai ir kiek įmanoma užtikrinta žmonių teisė į poilsį bei ramybę akivaizdu, jog dar turime kur tobulėti.  2 psl. >>