Paleontologai iškasė besiporuojančių vėžlių fosilijas 
(3)
Vokiečių paleontologai rado devynių vėžlių porų, kurios nugaišo besiporuodamos prieš 47 mln. metų, nugrimzdusios į nuodingus vandenis, liekanas, rašoma žurnalo „Royal Society Journal Biology Letters“ trečiadienį pasirodysiančiame numeryje.
Pirmą kartą surastos besiporuojančių stuburinių gyvūnų fosilijos, sakoma žurnale spausdinamame straipsnyje.
„Kasmet gyvena ir gaišta milijonai gyvūnų ir daugelis patenka į paleontologų užrašus netikėčiausiomis aplinkybėmis“, sakė vienas straipsnio autorių Walteris Joyce'as.
„Tikimybė, kad besiporuodami partneriai žus tuo pačiu metu yra labai nedidelė, o galimybė abiems partneriams išsilaikyti yra dar mažesnė“, - sakė jis, apie šį retą radinį.
Vokietijoje tarp Darmštato ir Frankfurto esančiame fosilijų turtingame Meselio karjere aptiktos fosilijos leidžia mokslininkams daryti išvadą, kad Meselio ežeras buvo tinkamas vėžliams gyventi ir veistis.
Gyvūnai žuvo atsitiktinai, kai susikibę nugrimzdo į gilesnius nuodingus vandens sluoksnius ir jų oda prisigėrė kenksmingų medžiagų, atsiradusių vulkaninės kilmės ežere.
„Nėra jokių abejonių, kad šis ežeras pražudė daug nieko neįtariančių gyvūnų“, - sakė Tiubingeno universtiteto mokslininkas.
Gyvūnai paprastai negaišta atlikdami jiems įprastus veiksmus, tokius kaip maitinimasis, lizdų sukimas ar poravimasis. Todėl mokslininkams paprastai telieka spėlioti, koks galėjo būtų tų gyvūnų elgesys, rašoma straipsnyje.
Gėlavandeniai vėžliai dažnai sustingsta poravimosi pozoje.
„Jeigu poravimasis vyksta atvirame vandenyje, besiporuojanti pora gali nugrimzti gana giliai“, - rašo žurnalas, bandydamas paaiškinti, kodėl tiek porų nugrimzdo iki pražūtingos gilumos.
(3)
NASA įminė Mirties slėnyje judančių akmenų paslaptį
NASA geologai tvirtina įminę vieną sudėtingiausių gamtos mįslių - „judančių akmenų“ fenomeną JAV Mirties slėnyje, esančiame išdžiūvusio ežero dugne. Didžiuliai rieduliai, kai kurie sveriantys daugiau kaip 300 kg, kažkokiu paslaptingu būdu persikelia patys, daugiau kaip šimtą metų neduodami ramybės mokslininkų protams ir suteikdami pagrindą atsirasti daugybei mitų bei antgamtinių teorijų. Pažymėtina, kad paties akmenų judėjimo iki šiol niekam nėra tekę pamatyti.
Atrasta nauja žmogaus akies dalis
Žmogaus akyje buvo atrastas iki šiol nežinomas ragenos sluoksnis. Ekspertai sako, kad dėl šio atradimo gali reikėti „perrašyti oftalmologijos vadovėlius“. Notingamo universiteto mokslininkai neseniai atrado šį vos 0,001 mm storio sluoksnį ragenoje, skaidrioje dalyje akies priekyje, praneša „Daily Mail“. Jie sako, kad tai chirurgams gali padėti itin pagerinti ragenos transplantantų operacijų rezultatus. Šio sluoksnio problemos taip pat galėtų paaiškinti daug akių susirgimų, kurių priežastis iki šiol nebuvo aiški. Naujasis sluoksnis buvo pavadintas Dua sluoksniu, jo atradėjo profesoriaus Harminderio Dua garbei.
Mėnulio šešėlio Saulėje nuotrauka įkvėpė NASA mokslininkus
NASA orbitinė Saulės observatorija „Solar Dynamics Observatory“ du ar tris kartus per metus stebi, kaip Mėnulis keliauja prieš Saulę ir užstoja jos vaizdą. Nors tai trumpam Saulės stebėjimus padaro neaiškius, dėl šio proceso gaunamas šansas pamatyti įdomų Mėnulio šešėlio vaizdą. Prieš Saulę galima pamatyti ryškių kontūrų Mėnulio horizontą, nes palydovas neturi atmosferos. Kitu metų laiku, kai Saulės vaizdą observatorijai užstoja Žemė, planetos horizontas dėl atmosferos atrodo išsiliejęs.
Marso kopose intriguojančias griovas suformavo slystantis ledas
NASA mokslininkus sudomino Marse esančios griovos. Jie mano, kad kai kurios Marso griovos galėjo atsirasti dėl sušalusio anglies dioksido slinkimo Marso smėlio kopomis, rašo „Daily Mail“. Planetos paviršiaus nuotraukose matomų linijinių griovų ilgis siekia iki 2,4 km. NASA mano, kad šios griovos galėjo susiformuoti, kai sauso ledo blokai slydo žemyn smėlio kopomis kartu su dujomis – panašiai kaip laivas su oro pagalve. Mokslininkai ištyrė Marso dirbtinio palydovo padarytas nuotraukas ir savo versijas išbandė Jutos ir Kalifornijos valstijų smėlio kopose.
Kinų erdvėlaivis orbitoje sėkmingai susijungė su kosminiu moduliu
Kinijos erdvėlaivis, kuris prieš dvi dienas pakilo ilgiausiai kinų astronautų misijai, ketvirtadienį orbitoje sėkmingai susijungė su kosminiu moduliu, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Buvęs kosmonautas atskleidė tikrąją J. Gagarino žūties priežastį
6|
Legendinis kosmonautas Aleksejus Leonovas, prabėgus 45 metams nuo Jurijaus Gagrino žūties, atskleidė tikrąsias nelaimės aplinkybes. Oficiali žūties versija teigia, kad J. Gagarino lėktuvas atliko staigų manevrą, todėl pradėjo kristi suktuku ir trenkėsi į žemę. Su slaptais dokumentais susipažinęs A. Leonovas teigia, kad tai nesąmonė.
Joninių naktį ieškoti paparčio žiedo padės neregėto dydžio mėnulis
Joninių naktį užuot dairiusis pažemiais ir ieškojus paparčio žiedo, patartina akis pakelti į dangų. Būtent per šias Jonines danguje spindintis Mėnulis bus ypatingas – tai vadinamasis supermėnulis. Birželio 23 d. stojusi Mėnulio pilnatis atrodys kiek didesnė ir ryškesnė, nei įprastai – tuomet palydovas bus arčiausiai priartėjęs prie Žemės. Kitas panašus priartėjimas įvyks tik 2014 m. rugpjūtį. Astronomai reiškinį, kuomet pilnas Mėnulis priartėja arčiausiai Žemės, vadina pilnaties perigėjumi.
Kaip atrodys žmonės po 100 tūkst. metų?
Kol tapome tokie, kokie esame dabar, teko nueiti ilgą kelią. Šiuolaikinis žmogus išvaizda gerokai skiriasi nuo homo sapiens protėvių. Prie 800-200 tūkst. metų spartūs Žemės klimato pokyčiai lėmė žmogaus smegenų dydžio ir kaukolės patrigubėjimą, dėl to veidas tapo plokštesnis. Tačiau procesas niekada nesustoja. Galime tik spėti, kaip žmogaus veidas pasikeis ateityje, ypač dėl naujų ant veido nešiojamų technologijų, tokių, kaip „Google Glass“, poveikio. Menininkas ir mokslininkas Nickolay Lammas kartu su kompiuterinės genomikos ekspertu Alanu Kwanu pabandė atsakyti, kaip mes atrodysime po 20 tūkst., 60 tūkst. ir 100 tūkst. metų.
Kinija pasiųs į kosmosą savo antrą astronautę
Kinija, kuri siekia pasistatyti kosmoso stotį, pasiųs į orbitą savo antrą astronautę, į kol kas ilgiausią šios šalies kosminę misiją, pirmadienį pranešė pareigūnai.
Pirmajam Lietuvos verslo inkubatoriui – 15 metų
Beveik 200 sėkmingai veikiančių įmonių, 1100 sukurtų darbo vietų, 40 mln. litų į valstybės biudžetą sumokėtų mokesčių. Tokia įspūdinga statistika gali pasigirti prieš 15 metų Kaune įkurtas pirmasis šalyje verslo inkubatorius KTU regioninis mokslo parkas (KTU RMP).
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|