Gandai versle: šmeižiantys uždirba, apkalbėti - praranda 
(25)
Socialiniame gyvenime egzistuoja tokie reiškiniai kaip apkalbos, skundai, šmeižtas, gandai, pletkai ir kt. Šį kartą trumpai apsistosiu ties gandais ir jų nešiotojais – gandonešiais. Pastarasis žodis pagal sąskambį primena paniekinantį požiūrį į gandų nešiotojus, tad yra tikslus ne tik semantinis, bet ir emocinis, niekinantis gandų skleidėjo apibūdinimas.
Gandai – veiksmingas nuomonės formavimo mechanizmas politikoje ir rinkodaroje. Yra net specialiai apmokyti žmonės kuriantys gandus. Gandus tiria socialiniai psichologai, be to, jie plačiai nagrinėti filosofų ir aprašyti literatūroje. Ko vertas Gogolio „pas mus atvyksta revizorius…“. Atsiradus socialiniams tinklams gandų sklaida įgavo neregėta pagreitį ir geografiją. „Sklinda kalbos…“, „Girdėjau…“, „Ar žinote…?“, „Mačiau dokumentą/filmuotą medžiagą..“ (anot specialistų tai skamba įtaigiau ir patikimiau) „Visi sako…“, „Tas ir tas pasakė…“ – tokia dažniausiai būna gandų pradžia.
Esminės gandų atsiradimo sąlygos, anot psichologų yra šios: informacijos stygius, tam tikros grupės (rinkodaros specialistų, politikų, organizacijos/institucijos vadovų) noras patikrinti vartotojų, rinkėjų ar pavaldinių reakciją į tam tikrą reiškinį, suformuoti nuomonę, nuostatas, požiūrį, paskatinti veikti arba neveikti, užgožti vieną įvykį kitu, patenkinti emocinius poreikius.
Kelia neigiamas emocijas
Nustatyta informacijos trūkumo ir neigiamų emocijų proporcija – kuo mažiau informacijos, tuo daugiau neigiamų emocijų, tad jei informacijos yra 0 – neigiamos emocijos pasireiškia maksimaliai. Ilgas informacijos deficitas sukelia informacinį badą ir žmonių elgesys tampa neracionalus, mąstymas nekritiškas, jiems galima „sumaitinti“ patį netikėčiausia įvykį, pateikiant jį kaip tikrą faktą. Kitą vertus, emociškai įsitraukęs žmogus ir pats yra kaltas, nes veikiant emocijoms atsijungia logika. Taip jau mes sutverti. Nėra emocinės logikos – arba viena, arba kita. Tad būdami nekritiški tampame lengviau pažeidžiami įvairių manipuliatorių, kurie įtakoja mūsų elgesį.
Valdžia manipuliuoja
Įmonių vadovai, norėdami padidinti pelningumą sugalvoja mažinti atlyginimus, tačiau nėra užtikrinti ar žmonės tai priims supratingai, ar neišeis dirbti pas konkurentus, todėl paskleidžiami gandai, kad įmonės finansinė situacija yra itin bloga, įmonė gali bankrutuoti ir darbuotojai liks be darbo. Oficialūs vadovai situacijos nekomentuoja tik daugiareikšmiškai linksi, į darbuotojų klausimus apie esamą padėtį atsako, kad situacija sprendžiama, o maksimaliai padidėjus emocinei įtampai pergalingai praneša, kad rastas sprendimas, įmonė galės dirbti toliau su sąlyga, kad darbuotojai bus supratingi ir nesipriešins uždarbio „karpymui“ X proc.
Žinoma, kad pagyvenę kelias dienas, savaites ar net mėnesius nežinioje ir įtampoje darbuotojai su palengvėjimu atsidūsta, suranda priežasčių pateisinti vadovų veiksmus („krizė visur“, „imonėje „Y“ sumažino algas dar labiau, o bendrovėje „N“ atleido tiek ir tiek“) ir stoiškai priima pokyčius džiaugdamiesi, kad darbo neprarado. 2 psl. >>
(25)
Europos Parlamentas ragina užtikrinti teisę į deramą pensiją
1|
Ekonomikos krizė ir iššūkiai, susiję su senėjančia visuomene, atskleidė valstybinių ir investicinių pensijų sistemų pažeidžiamumą, antradienį pažymėjo Europos Parlamentas (EP). Europarlamentarai rekomenduoja įsteigti ar išlaikyti daugiapakopes pensijų sistemas ir išsaugoti visuotines valstybines pensijas, kad visiems būtų garantuotas tinkamas gyvenimo lygis sulaukus vyresnio amžiaus.
SEB: Lietuvos ūkio augimą lėmusį eksportą papildys vartojimo ir investicijų plėtra
Baltijos šalių ekonomika vėl tapo sparčiausiai augančia Europos Sąjungoje, o artimiausiais metais pagreitį sulėtins tik nežymiai, pažymi SEB grupės analitikai. Ūkio augimą lemia vartojimo atsigavimo, ypač Latvijoje ir Estijoje, ir stipraus eksporto konkurencingumo derinys. SEB grupės analitikai atkreipia dėmesį, jog spartus darbo užmokesčio augimas Estijoje pradeda kelti šios šalies produkcijos brangimo riziką. Kliūčių Latvijai tapti euro zonos nare 2014 m. veikiausiai nebus, teigia SEB grupės analitikai.
Pensininko gyvenimas: kam – kelionės, o kam – tiktai daržas
8 iš 10 į pensiją išėjusių lietuvių dėl suprastėjusios finansinės padėties priversti atsisakyti savo pomėgių. Tiesa, kai kurie įrodo, kad labai norint įmanoma išsiruošti net į kelionę. O vokiečiams senatvė – tinkamas metas pramogauti, nes yra ir laiko, ir pinigų. Vokietijos turizmo įmonės susigriebė, kad pensininkai – naudingi klientai. Juk paskolas jie dažniausiai jau baigę mokėti, vaikai užauginti ir išsilaiko patys. O sveikata vyresniems vokiečiams netrukdo leistis net ir į Keniją.
Viešieji pirkimai: keisis procedūros ir kaina?
Verslas ir mokslo visuomenė tikisi, kad pagal premjero Algirdo Butkevičiaus pažadą Vyriausybės Seimui pateiktos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos bus priimtos ir įsigalios nuo šių metų liepos 1 dienos. Kad nedelsiant bus parengti ir patvirtinti teisės aktai, susiję su šio įstatymo įgyvendinimu. Supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras ir sutrumpinti konkursų laiką verčia ir europinės paramos panaudojimas – dėl vilkinimų didžiulės sumos struktūrinių fondų pinigų guli įšaldytos, o 2007–2013 m. ES paramos finansinio periodo pabaiga sparčiai artėja.
R. Medaiskytė. Euro zonoje tęsiasi sąstingis
Finansų rinkos dalyviai, kol kas užliūliuoti centrinių bankų skatinančios politikos, į prastus ekonominius rodiklius žiūrėti nenori ir plūsta į akcijų rinką. O paskelbti euro zonos ir jos atskirų ekonomikų I ketv. BVP duomenys – deja nuviliantys. Euro zonos ir Prancūzijos BVP smuko 0,2 proc., Italijos – 0,5 proc. tik Vokietijos padidėjo 0,1 proc., tačiau ir jos augimas buvo prastesnis nei tikėjosi ekonomistai.
Graikija išgyvena šeštus recesijos metus, bet perspektyvos šviesėja
Praėjusią savaitę paskelbti statistikos duomenys parodė, kad Graikija įžengė į šeštus recesijos metus, tačiau ekonomikos perspektyvos jau daug šviesesnės, nors nedarbas vis dar siekia rekordines aukštumas, o gyventojams mažinami atlyginimai ir didinami mokesčiai. Apie tai informuoja „EUbusiness“.
Beveik trečdalis vaistų vartotojų nežino galį rinktis vaistus
Maždaug kas trečias šalies gyventojas nežino, kad, pirkdamas vaistus su gydytojo receptu, gali pats pasirinkti, kokio pavadinimo arba gamintojo vaistus įsigyti, ir kad vaistininkas privalo jam siūlyti kompensuojamus vaistus už mažiausią kainą. Tą parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2013 metų pavasarį atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti Lietuvos gyventojų vaistų pirkimo įpročius ir žinias bei nuostatas apie vaistus.
Šeši milijonai Ispanijos bedarbių klimpsta į nusivylimo pelkę
Nusivylę, pasipiktinę, nematantys jokios ateities ir nuleidę rankas. Taip jaučiasi daugiau nei šeši milijonai darbo neturinčių ispanų. Ne vieno jų tikslas – kuo greičiau išvykti į užsienį, dažnai – į Vokietiją. „Stengiuosi į viską žvelgti optimistiškai, tačiau kartais apima visiško žlugimo jausmas”, – pripažino dėl nedarbo vaikus globoti jų tėvui laikinai atidavusi 40 metų ispanė Ana Gonzalez. „Mes lankome kursus ir mokomės, kad nesijaustume niekam nereikalingos. Tačiau galimybių susirasti darbą nematome”, – pasakojo 24 metų Judit Grau ir 25 metų Maritxell Junyent.
Lietuva laimės, jeigu taupymo išvarginti europiečiai pradės išlaidauti
Europos Sąjungoje pučia nauji vėjai – taupymo politika nedavė lauktų rezultatų, todėl vis dažniau prabylama apie ekonomikos skatinimą didinant valstybės išlaidas. Lietuvai toks pokytis būtų į naudą ir dar labiau prisidėtų prie šalies ekonomikos atsigavimo. Tačiau išlaidas didinti reikėtų ne pačiai Lietuvai. Laimėtume, jeigu naujos politikos imtųsi šalys, į kurias eksportuojame savo produkciją. Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad, kitaip nei visoje Europoje, Baltijos šalyse taupymo politika pasiteisino.
Rinkų apžvalga: Europą džiugino automobilių pardavimai
Europoje akcijų rinkos kilimui didelę įtaką turėjo paskelbti Europos automobilių gamintojų asociacijos pardavimų rezultatai. Pirmą kartą po 19 mėnesių naujų automobilių pardavimas lyginant su praeitu periodu paaugo 1,8 procentais. Daugiausiai išaugo „Daimler AG“ ir „Volkswagen AG“ įmonių pardavimai, kurie atitinkamai išaugo 11 bei 9 procentais.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|