Istoriniame mūšyje Napoleoną įkūnijęs profesorius tik per plauką išvengė susitikimo su zuikiu 
(43)
Kaune vykęs Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto kariuomenės persikėlimo per Nemuną atkartojimas galėjo pakrypti netikėta linkme. Per renginį pasikartojo lygiai prieš 200 metų nutikęs incidentas. Tuomet per Nemuną persikėlęs karvedys nukrito nuo žirgo šiam išsigandus staiga iššokusio zuikio. Kalbama, kad tai buvo lemtingas ženklas, kuris nulėmė Napoleono nesėkmes 1812 metų kare.
Šeštadienį per Nemuną kėlęsis Napoleoną vaidinęs Sorbonos profesorius Olegas Sokolovas susitikimo su zuikiu išvengė tik per plauką.
Prieš pat krante išsilaipinant Nemuną pontonu perplaukusiam didžiajam karvedžiui akylūs žiūrovai pastebėjo po žolę straksintį ilgaausį.
Tačiau šįkart gyvūnas nelaukė, kol kariai pasieks Nemuno salą ir ramiai nubėgo, o Napoleonas ryžtingai įjojo į kovos lauką.
Stebėti įspūdingo Napoleono karių kėlimosi per upę, o vėliau susirėmimo su rusų armija, susirinko didelė armija kauniečių bei miesto svečių.
Maždaug valandą trukusiame mūšyje kovėsi per 800 karo istorijos rekonstruktorių iš Prancūzijos, Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Čekijos, Lietuvos.
Mūšio rekonstrukcijoje dalyvavo apie pusšimtį žirgų, iš 25 pabūklų iššaudyta apie 200 kilogramų juodojo parako.
Kaune vykusi inscenizuota Napoleono kova su rusų armija — vienintelis šiemet surengtas karo istorikų klubų renginys visoje Europoje.
(43)
J. Williamsonas – sekso mesijas ir masinių svingerių orgijų įkvėpėjas
Kovą JAV nuo vėžio mirė 80 metų Johnas Williamsonas, kurį praėjusio šimtmečio 6-7 dešimtmečio jaunimo karta vadino „sekso mesiju“. Jis buvo vienas iš drąsiausių sekso eksperimentuotojų, sukūrusių laisvos meilės oazę Malibu, kurioje pabuvojo daugiau kaip 4,6 tūkst. svingerių. Tačiau iki pat mirties Johnas gyveno su savo žmona Barbara. Kartu jie pragyveno 47 metus - su ja jis ir propagavo laisvų santykių malonumus.
Vietoj kabelio rado bažnyčios varpo liekanų
„Netikėtas radinys! Ieškojome elektros kabelio, o radome puikiai išsilaikiusių bažnyčios varpo liekanų. Mums tai sensacija!” – džiūgavo Ukmergės Pašilės Šv.Barboros bažnyčios klebonas Rimantas Laniauskas. Bažnyčios klebonas, zakristijonas ir šv. mišių patarnautojas, vakar pasiėmę metalo ieškiklį, tikėjosi šventoriuje po žeme surasti elektros kabelį, kad elektros tinklų specialistai galėtų padidinti bažnyčiai ir klebonijai tiekiamos elektros energijos galią. Metalo ieškiklis nuolat cypsėjo, o iškasus vos 30 centimetrų gylio duobę sublizgėjo vyro delno dydžio, apie du kilogramus sverianti iš pasidabruoto žalvario pagaminto varpo liekana.
1948 metais lietuviai sudarė pusę visų į Sibirą tremtų žmonių
Gyvoje atmintyje dar neišblėso laikas, kai praėjusio amžiaus viduryje lietuviai buvo vežami į Sibirą vergauti. Sibiro miškų kirtavietėms, aukso kasykloms, sovietinės pramonės monstrų statyboms jie buvo užsakomi kaip vergai - gyvuliniais ešelonais atgabenti tremtiniai buvo paliekami visiškai specialiųjų komendantūrų ir gamyklų direktorių savivalei.
Paberžėje lenkai ir lietuviai susivienijo prieš Rusiją
Minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną gegužės 19 d. Paberžėje (Kėdainių r.) pagerbti Lietuvos laisvės kovotojai: prieš 150 metų Lietuvoje ir Lenkijoje vykusio 1863-ųjų metų sukilimo prieš carinę Rusiją dalyviai ir Lietuvos partizanai.
Garsiausi viduramžių žudikų teismų procesai
Europos viduramžių istorija paskendusi daugybėje paslapčių. Iki mūsų dienų liko daug neatsakytų klausimų bei iki šiol neįmintų mįslių. Kraupios žmogžudystės bei kiti serijiniai nusikaltimai – tai ne tik liūdna mūsų laikų realija, bet ir viduramžių istorijoje pasitaikantys reiškiniai. Tiesa, čia būtina paminėti vieną svarbų skirtumą. Jeigu mūsų laikais žiaurių sadistų bei serijinių žudikų tapatybė dažniausiai būna tiksliai nustatyta, tai apie viduramžius to negalima pasakyti, kadangi tais laikais egzistavo kiek kitokia teisingumo samprata. Ne visi, viduramžiais nuteisti už baisius nusikaltimus, galėjo būti iš tiesų kalti.
Viltis dėl A. Hitlerio laiškų išsisklaidė
Katharina Wagner, viena iš legendinio Bairoito festivalio, skirto jos proseneliui Richardui Wagneriui, vadovų, sekmadienį išsklaidė viltis, kad gali būti publikuotas Adolfo Hitlerio ir Wagnerių šeimos susirašinėjimas.
Tremties prisiminimuose - ginčai dėl siuvimo mašinos, sprogimai ir šaltis
„Kelkitės, kelkitės greičiau, reikia važiuoti“, - ankstaus ryto prieblandoje verkdama šnopavo išsigandusi trijų vaikų motina. Ji puldinėjo nuo vieno kambario kampo prie kito ir vis purtė užsimiegojusius vaikus. 5 ir 6 metų berniukai bei 9-metė mergaitė nesuprato, kas vyksta. Jų akelės vėl merkėsi miegui. Jauniausiam iš trijų, Česlovui Kazakevičiui, miegai išgaravo, kai nepažįstami vyrai ėmė versti iš lentynų daiktus, krovė juos į vežimą. Vienam stribui užkliuvo „Zinger“ siuvimo mašina. Norėjo ją pasilikti sau, bet raudonarmietis neleido. „Biri, tam na chleb zarabotaješ“, - rusiškai paragino tėvą (liet. „Imk, ten duonai užsidirbsi“).
Klaipėdoje - jachtos „Lietuva“ žygio per pasaulio vandenynus paminėjimas
Pernai kukliai prisiminę legendinės jachtos „Lietuva“ palydų į pirmąją šalies jūrinio buriavimo istorijoje kelionę aplink Žemės rutulį 20-ąsias metines klaipėdiečiai nusprendė atsigriebti - šeštadienį uostamiestyje vyks šio daugiau kaip metus trukusio žygio pabaigai skirtos iškilmės.
Osakos meras: „JAV kariai per okupaciją išnaudojo japones“
Osakos meras penktadienį atsikirto savo kritikams Jungtinėse Valstijose dėl jo pastabų apie sekso vergiją karo metais ir pareiškė, kad amerikiečių kariai per septynerius metus trukusią okupaciją išnaudojo japonų moteris.
Po R. Kalantos susideginimo kilusi represijų banga griovė ir patį režimą
Prieš 41 metus Kaune, Muzikinio teatro sodelyje susideginus prieš sovietų režimą protestavusiam 19-mečiui R. Kalantai, kilo ne tik stichiška jaunimo pasipriešinimo banga, bet ir sulaukta drastiško atsako iš režimo pusės. Vytauto Didžiojo universiteto politologas, dr. Rytis Bulota mano, jog kaip atsakas pasipylusios represijos, roko muzikos bei jaunimo kultūros draudimas prisidėjo prie sovietų režimo žlugimo.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|