Asmenybės tipas pagal vidinį laiką 
(72)
Nors toje pačioje šalyje laikrodžiai muša vienodą laiką, žmonės jį suvokia nevienodai. Sužinokite, kokiam asmenybės tipui priklausote.
Senovės graikai taip gerbė laiką, kad net turėjo dvi su juo susijusias dievybes – Chroną ir Kaerą. Chronas – tai chronologinio, kiekybinio laiko, žyminčio įvykių seką, personifikacija. Jis vaizduojamas kaip hibridinis dievas, turintis gyvatės kūną ir tris galvas: žmogaus, jaučio ir liūto. Antrasis dievas Kaeras įkūnijo galimybes, sėkmę ir tinkamumo momentą. Jį graikai vaizdavo kaip jauną, gražų dievą su sparnais ir viena plaukų sruoga. Jis stovi ant pirštų galiukų, nes nuolat bėga. Kaeras rankose laiko svarstykles, taip parodydamas, kad likimas yra teisingas, nes pasveria, ar esi nusipelnęs sėkmės. Tačiau pagauti ją ar nepagauti – paties žmogaus atsakomybė. Taigi šis laikas buvo ne likimo šeimininkas, o savotiška žmogaus, siekiančio savo žemiško tikslo, priemonė.
O ką žinome apie laiką šiandien? Kad jį rodo laikrodžiai, kompiuteriai ir mobilieji telefonai. Kad rudenį jį paankstiname, o pavasarį sugrąžiname. Kad yra laiko juostų. Kad Grinvičo meridiane yra vieta, kur steriliai saugomas specialus laiko etalonas, pagrįstas vadinamuoju atominiu laiku. Atrodytų, visiems toje pačioje vietoje gyvenantiems žmonėms laikas turėtų būti vienodas. Tegul sau fizikai kalba apie laiko reliatyvumą – mums jis turėtų būti tas pats, kad susitartumėme. Visi turime laikrodžius, o dauguma – mobiliuosius telefonus, kurie periodiškai siunčia tikslaus laiko signalus. Tačiau jei viskas būtų taip paprasta, pasaulyje neegzistuotų nepunktualumas. Nebūtų ir tokių posakių „Pamiršk praeitį, žiūrėk į ateitį“ ar priešingai „Kas pamiršta savo praeitį, tas pasmerktas ją kartoti“. Nepunktualumas, t. y. kai žmogus nesilaiko sutarto laiko, – gana dažnas ir erzinantis reiškinys. Nekantriai žiūrėdami į laikrodį lyginame tai, kas turėtų būti, su tuo, kas yra. Ir piktinamės, jei asmuo, reiškinys ar renginys vėluoja. Viskas įvyksta tada, kada įvyksta. Tačiau mes linkę sakyti, kad „įvyko per anksti“, „dabar jau vėlu daryti“ ir „galėtų vykti greičiau“ taip, tarsi egzistuotų vidiniai laiko normatyvai. Taigi nuolat darome prielaidą, kad kažkur egzistuoja viena atskaitos sistema – teisingas, objektyvus laikas. Ir kad egzistuoja kažkoks kitoks, miglotas – vidinis subjektyvus laikas. Apie jį ir pakalbėkime.
VIDINIS LAIKAS ATSPINDI ASMENYBĘ
Neurolingvistinio programavimo specialistai naudoja įdomų „laiko linijos“ pratimą. Asmuo prašomas susikaupti ir vaizduotėje atkurti įvairius savo gyvenimo momentus, tarsi paveiksliukus. Tarkime, chronologiškai įsivaizduoti savo ankstyvą vaikystę, paauglystę, dabartinį momentą, artimiausią ateitį, tolimą ateitį ir senatvę. Vėliau jo klausiama, kuriose erdvės vietose šie įvykiai atsiduria. Pavyzdžiui, vaikystė – už pakaušio iš kairės ir apačioje, dabartis – prieš nosį ar pačioje galvoje, ateitis – priešais viršuje. Žmonės šiuos vaizdinius projektuoja skirtingai. Sujungus vaizduotės sukurtus įvykius į vieną liniją, gaunama kreivė, vadinama „laiko linija“. Kai kurių asmenų kreivė būna surizgusi, kitų – gana tiesi. Su kokiomis žmogaus savybėmis tai susiję? 2 psl. >>
(72)
Dėl mergaičių antsvorio problemų kaltos jų motinos
„Dabar vis daugiau paauglių mergaičių susiduria su antsvorio problemomis. Iš vienos pusės apskritai susiduriame su nutukimo epidemija pasaulyje, iš kitos – paauglėms daro įtaką visuomenėje priimti bendri grožio standartai, iš dalies netinkantys sveikatai“, - sakė klinikinė psichologė, daktarė Sarah O‘Doherty. Anot jos, antsvoris – labiausiai tarp europiečių vaikų paplitusi problema. Daktarės atliktas tyrimas taip pat parodė, kad neigiamas požiūris į savo kūną – motinos įtakos rezultatas.
Psichologo patarimai: kaip elgtis su pavydžiu vyru?
Gyvenau su vyriškiu daugiau kaip pusę metų. Prieš kelias dienas išsiskyrėme. Jis nori sugrįžti, nes sakė, kad beprotiškai myli. Pasakiau,kad norėčiau pabūti atskirai,apgalvoti savo jausmus jam, nes aš pavargau nuo jo priekaištų,nuo jo prašymų vadinamu.
Gerai išlaikyti egzaminus padeda pozityvus mąstymas
Artėjant brandos egzaminams abiturientai susiduria su aibe išbandymų: įsiminti daug informacijos, pateisinti tėvų ir mokytojų lūkesčius, susitaikyti su nuolatiniu laiko stygiumi, suvaldyti kylančią baimę ir neigiamas emocijas. Iššūkių puokštę papildo ir egzaminų metu kylantis stresas. Nenuostabu, kad gerai išlaikyti egzaminus abiturientams kartais atrodo „misija neįmanoma“.
Kodėl nereikėtų gėdytis prašyti pagalbos?
Prieš keletą dešimtmečių NASA pateikė milžiniško teleskopo užsakymą. Milijonus dolerių kainavęs lęšis buvo pagamintas netinkamai tik todėl, kad jo autoriai atsisakė nepriklausomų ekspertų įvertinimo. Kodėl žmonės drovisi prašyti pagalbos arba ją priimti? - klausia psychologytoday.com. Mičigano universiteto psichologė Fiona Lee atliko tyrimą, siekdama išsiaiškinti, kodėl organizuotų žmonių grupės bijo prašyti pagalbos. Atsakymas gana paprastas: žmonės jaudinasi, kad gali būti laikomi nekompetentingais, pažeidžiamais, priklausomais ar net beviltiškais.
Psichologės patarimai: ar paleisti mylimą žmogų?
Kreipiuosi į jus nes nebežinau, kur dar kreiptis pagalbos. Sugriuvo gyvenimas kaip kortų namelis, staigiai ir labai skausmingai. Sugriuvo visos viltys, tikėjimas, troškimai. Kartu buvome vienuolika metų, susituokę aštuonerius. Dabar gyvename atskirai vienas nuo kito jau 4,5 mėnesio.
Vaikų mušti negalima
Pastarąją savaitę lietuviškoje žiniasklaidoje mirgėjusi tema apie vaikų mušimą buvo tokia gausi ir todėl akivaizdžiai politizuota, kad tapo akivaizdu – tikrai ne vaikų mušimas yra svarbu, o tai, kuri pusė garsiau išrėks savo balsą.
Dėl daugumos skyrybų kaltas seksas
Nemažai žmonių linkę nutylėti savo seksualines problemas. Jas aptarinėti vengia net su savo partneriais. Pasiryžę prabilti dažniausiai kreipiasi į seksologus. Tačiau nemažą dalį šių bėdų, pasirodo, gali išspręsti ir psichologai. „Devyniasdešimt procentų orgazmo nebuvimo lemia ne biologinės priežastys, o psichologija. Aštuoniasdešimt procentų vaginalinių skausmų ir tiek pat išankstinės ejakuliacijos, tai yra, per ankstyvo vyro sėklos išsiveržimo, taip pat yra psichologinės kilmės“, - vardijo psichologas-psichoterapeutas, Pasaulio seksualinės sveikatos asociacijos atstovas Lietuvoje Andrius Kaluginas.
Psichoterapeutas O. Lapinas: „Lietuviams lengviau savus sugėdinti nei nusišypsoti“
„Iš protestantiškų šalių, tokių kaip Danija, į Lietuvą atvažiavusiems žmonėms atrodo, kad mums nuolat skauda dantį. Lietuviams nėra priimtina šypsena palaikyti kitą žmogų, lengviau – sugėdinti“, – taip lietuvius apibūdina psichoterapeutas Olegas Lapinas. Minėti būdo bruožai tinka ir graikų tautai. Taip teigia neseniai Lietuvos knygynuose pasirodžiusios knygos „Bumerangas“ autorius Michael Lewis.
Psichologės patarimai: Ar atleisti kitą moterį turėjusiam vyrui?
Rašau jums tikėdamasi, kad man patarsite, kaip toliau gyventi, kaip numalšinti skausmą ir ar verta vyrui atleisti. Vyras pasikeitė prieš pusmetį: rėkdavo ant manęs, be priežasties, išgėrinėdavo ne namuose, paklaustas, kur buvo, sumeluodavo, kad pas draugus, telefonu kalbėdavo išėjęs iš kambario.
Mokslininkų kreipimasis į nusižudžiusiųjų artimuosius
Artimojo savižudybė - sukrečiantis įvykis, dažniausiai paliekantis daugybę slegiančių jausmų ir neatsakytų klausimų. Įvairios studijos rodo, kad kiekviena savižudybė itin smarkiai paveikia dešimt ir daugiau žmonių. Kadangi Lietuvoje kasmet nusižudo apie tūkstantį žmonių. Vadinasi, kiekvienais metais bent dešimt tūkstančių mūsų šalies gyventojų patiria tokias netektis.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|