Prancūzų institute - F. Villono poezijos vakaras
Ketvirtadienį 19 val. Prancūzų institutas ir Prancūziškas knygynėlis kviečia į poezijos vakarą. Francois Villono eiles skaitys aktorė Aldona Vilutytė, kanklėmis gros Kristina Kuprytė, dalyvaus VU dėstytoja Genovaitė Dručkutė. Vakaras vyks gražiame Prancūzijos ambasados kiemelyje. Renginį remia Prancūzijos nacionalinis knygos centras.
F. Villonas gimė Paryžiuje 1431 m., vargingų miestelėnų šeimoje. Tikroji jo pavardė – François de Montocorbier arba des Loges. Anksti netekusį tėvo Francois užaugino šv. Benedikto bažnyčios kanauninkas Guillaume’as Villonas, kurio pavarde vėliau pasivadino poetas. F. Villonas studijavo Sorbonos universiteto Menų fakultete, 1449 m. gavo bakalauro, 1452 m. – magistro laipsnius.
Labiausiai mėgo linksmybes, triukšmingas išgertuves, nuotykius su laisvo elgesio merginomis, buvo prisiekęs smuklių ir viešnamių lankytojas. Pirmą kartą įkliuvo 1455 m., kai susivaidijęs dėl moters užmušė kunigą ir buvo priverstas dingti iš miesto. Grįžo kitąmet, gavęs karaliaus Karolio VII atleidimą, ir su bendrininkais apiplėšęs Navaros kolegiją slėpdamasis ketverius metus klajojo po Prancūziją. 1457 m. apsistojo pas kunigaikštį Karolį Orleanietį. 1462 m. F. Villonas vėl pateko į kalėjimą už vagystę, iš kur buvo paleistas pasirašęs pasižadėjimą sumokėti. 1463 m. už dalyvavimą peštynėse F. Villonas nuteisiamas mirtimi, tačiau paskutinę minutę jo bausmė pakeičiama ištrėmimu iš Paryžiaus dešimčiai metų. Tolimesnis F. Villono gyvenimas nežinomas. Spėjama, kad poetas mirė 1463 m.
F. Villonas yra laikomas vienu geriausiu ne tik viduramžių, bet ir visų laikų prancūzų poetu. Jo poezijoje vyravo mirties, gyvenimo laikinumo temos. Pats ne kartą kalėjęs, rašė apie klystantį žmonių teisingumą. Labiausiai vertinami jo kūriniai: Testamentas bei Pakaruoklių baladė.
F. Villono eiles į lietuvių kalbą išvertė Sigitas Geda, 1999 m. išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Įėjimas - per Prancūzų institutą, Didžioji g.1.
(0)
Fotografo R. Urbakavičiaus nuotraukose - Atgimimo kronika
Birželio 20 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1) atidaroma fotografo Raimondo Urbakavičiaus paroda „Atgimimo kronika 1987–1991 m.“. Parodoje eksponuojamose fotografijose – Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo istorijos momentai. Kartu bus pristatomas ir leidinys „Atgimimo kronika 1987–1993“. Autorius šio laikotarpio 10 300 vienetų negatyvų archyvą padovanojo Lietuvos nacionaliniam muziejui. Parodos ir leidinio fotografijos išspausdintos naudojant šiuos negatyvus.
R. Tuminas suvaidino savo režisuotame spektaklyje
Maskvos J. Vachtangovo teatro meno vadovas Rimas Tuminas debiutavo kaip aktorius. Šis jo debiutas tapo staigmena net aktoriams, vaidinantiems spektaklyje pagal Antono Čechovo pjesę „Dėdė Vania“. Taip režisierius pirmasis pasveikino aktorių Sergejų Makoveckį 55-ojo gimtadienio proga.
Džiazo pianistas M. Camilo: „Muzika - intymiausia sielos kalba“
Pasaulinio garso prestižinių apdovanojimų laimėtojas pianistas ir kompozitorius Michelis Camilo jau šį ketvirtadienį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje susirinkusiai publikai dovanos savo išskirtinės muzikos – lotyniškojo džiazo – pasirodymą. Pirmą kartą Lietuvos publikai koncertuosiantis atlikėjas tikisi klausytojams surengti įsimintiną vakarą, kuriame netrūks gerų emocijų, ritmo bei netikėtumų.
Spektaklyje „Smetona“ - istorijos vingiai ir žmogaus aistros bei paklydimai
Birželio 15 dieną istorinėse Marijampolės cukraus fabriko klubo patalpose įvyko režisieriaus Vytauto Balsio spektaklio „Smetona“ premjera. Spektaklis sukurtas pagal Gedimino Jankaus pjesę „Kybartų aktai“.
Kryme pristatytas Lietuvos totorių kultūrinis paveldas
Bachčisarajaus mieste Kryme lankėsi Lietuvos totorių delegacija, pristačiusi Lietuvos totorių kultūrinį paveldą. Bachčisarajaus Krymo istorijos muziejuje atidaryta lietuvių fotomenininko Gintaro Česonio fotografijų paroda apie Lietuvos totorius. Lietuvos totoriai atvyko į Krymą susitikti su savo tautiečiais ir supažindinti su Lietuvos žemėje išlaikyta protėvių kultūra, tradicijomis ir papročiais, papasakoti apie savo nūdieną, aptarti Europos Sąjungos skiriamo dėmesio tautinėms mažumoms.
Tapytojas A. Gražys: „Geriausias gyvenimo laikas – šiandien“
"Kada žmogus sulaukia aukso amžiaus – kai jam šešiolika, trisdešimt treji ar šešiasdešimt devyneri? Geriausias gyvenimo laikas – šiandien", - sako tapytojas Audrius Gražys, prieš kelias dienas atšventęs savo 50-metį. Pateikiame jo apmąstymus jubiliejinio gimtadienio proga.
Bardų vasaros festivalyje - A. Kaniavos autorinis vakaras
Birželio 19 d. 19 val. Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose Bardų vasaros festivalio koncertų ciklą tęs Andrius Kaniava su kompozitoriumi Sigitu Mickiu (klavišiniai) bei Aleksandru Tenu (gitara).
J. Meko vizualiųjų menų centrą papuoš italo G. Zevolos darbai
Nuolat fluxus dvasia gyvenantis Jono Meko vizualiųjų menų centras (Gynėjų g. 14, Vilniaus vartų kompleksas) savo lankytojams ruošia vasaros dovaną. Birželio 19 d. 18 val. čia bus pristatyta poeto, filosofo bei tapytojo Giuseppe Zevolos iš Neapolio autorinė paroda ,,Bread and drawings“ (,,Duona ir piešiniai“).
Seime ieškota artimesnio kultūros ir verslo sąlyčio galimybių
Nors kultūra neretai vadinama verslo ir visos civilizacijos pagrindu, Lietuvoje dar stringa kultūros objektų vadyba, labai reti kultūros mecenavimo atvejai, o pasiturintys žmonės ne visada orientuojasi, kuriuos išties vertingus kultūros projektus reiktų paremti. Apie kultūros sąlytį su verslu, kultūros mecenavimo ateitį ir potencialių mecenatų skatinimą diskutuota pirmadienį Seime surengtoje konferencijoje-diskusijoje „Verslininkų ir kultūros kūrėjų bendradarbiavimo bei kultūros mecenatystės skatinimas“.
Grafikos projektas „Kūnas“ miklina ir kojas, ir dvasią
Sostinėje praėjusią savaitę prasidėjo bene didžiausias šalies istorijoje grafikos renginys. Devynias galerijas užėmė dešimt grafikos parodų, kurias vienija vienas pavadinimas – „Kūnas”. Sumanymas sujungti skirtingas galerijas į bendrą maršrutą – įdomus, nors ir nenaujas. Prieš ketverius metus per patį vidurvasarį dar didesnę akciją buvo surengusi menotyrininkė Raminta Jurėnaitė. Ji 57 žymiausių Lietuvos tapytojų darbus eksponavo 17-oje Vilniaus galerijų. Projektas vadinosi „Abstrakcija ir ekspresionizmas – dvi Vilniaus tapybos tradicijos”. Šiemet kuratorėms Kristinai Kleponytei-Šemeškienei ir Jurgai Minčinauskienei, sumaniusioms parodyti 49 grafikos virtuozų kūrinius, pakako perpus mažiau galerijų.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|