Už atsakymą, kodėl karštas vanduo užšąla greičiau už šaltą – 1000 svarų 
(39)
Britų mokslininkai siūlo 1 tūkst. svarų sterlingų apdovanojimą tam, kas atsakys į klausimą, jau daugelį šimtmečių neduodantį ramybės mokslininkams ir filosofams – kodėl karštas vanduo užšąla greičiau už šaltą?
Iškiliausius pasaulio protus ši problema glumina iškiliausius pasaulio protus dar nuo Aristotelio laikų, rašo „Daily Mail“. Klausimas neatsakytas iki šių dienų, tad britų Karališkoji chemijos draugija sugalvojo kreiptis į visuomenę ir tam, kuris pateiks įtikinamą paaiškinimą, siūlo 1 tūkst. svarų sterlingų apdovanojimą.
Mokslinę problemą, žinomą Mpembos efekto pavadinimu, sprendė ir Naujųjų laikų filosofai Francis Baconas ir René Descartesas.
Savo šiuolaikinį pavadinimą problema gavo 1968 m., kai Tanzanijos studentas Erasto Mpemba apie tai paklausė profesorių, aplankiusių jo mokymo įstaigą.
E. Mpemba, tyręs problemą penkerius metus, paklausė profesoriaus Deniso Osborne'o: „Jeigu paimsite du vienodus indus su vienodu vandens kiekiu, vieną 35 laipsnių Celsijaus, kitą 100 laipsnių Celsijaus, ir juos abu įdėsite į šaldiklį, tas, kurio temperatūra buvo 100 laipsnių, užšals pirmas. Kodėl?“
Profesorius neįstengė atsakyti ir kitais metais apie šią problemą parašė straipsnį, pavadindamas ją Mpembos efektu.
Britų Karališkosios chemijos draugijos ryšių su žiniasklaida vadovas sakė, kad 1 tūkst svarų premijos laimėtojas turės pateikti įtikinamą paaiškinimą ir pasitelkti kūrybinį mąstymą.
Žinoma, kad prie paslaptingojo reiškinio prisideda daug žinomų fizikinių veiksnų, bet nė vienas iš jų nebuvo patvirtintas kaip tokio efekto priežastis.
Teorijos grindžiamos garavimu, konvekcija ir peršaldymu, jų dėka tyrimas pasistūmėja į priekį, tačiau pagrindinis klausimas vis vien lieka neatsakytas.
Visuomenės nariai kviečiami pateikti savo versijas iki liepos 30 dienos.
Jie varžysis su viso pasaulio magistrantais, kurie taip pat bandys spręsti šią problemą.
(39)
Mokslininkai ištyrė Atakamos humanoidą – išvados šokiruoja
Lobių ieškotojas rado keistą išdžiūvusią vos 13 cm ūgio būtybę su varpo formos kaukole. Mokslininkai sutrikę – ar tai iš tiesų nežemiškos būtybės mumija? Amerikiečių ufologui Stevenui Greerui atrodo akivaizdu – paslaptingoji mumija, kurią lobių ieškotojas 2003 m. rado mirusiame Norijos mieste Čilės Atakamos dykumoje - yra nežemiškos būtybės palaikai. Būtybė pavadinta pagal radimo vietą - „Atakamos humanoidas“ arba tiesiog „Ata“.
Britų astronautas T. Peake'as atrinktas dalyvauti TKS misijoje
Buvęs Didžiosios Britanijos karinio sraigtasparnio pilotas Timas Peake'as pirmadienį buvo įvardintas kaip pirmas „namie parengtas“ britų astronautas, vyksiantis į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). 41-erių majoras T. Peake'as į TKS skris 2015 metų lapkritį šešių astronautų grupėje ir taps pirmuoju britu, pakilsiančiu į kosmosą pagal Britanijos vyriausybės finansuojamą programą.
Rusija parsigabeno kosmose pabuvojusius tritonus ir peles
Rusų kapsulė su 45 pelėmis, 15 tritonų ir kitais smulkiais gyvūnais sekmadienį buvo sugrąžinta į Žemę po orbitoje praleisto mėnesio; mokslininkai tikisi, kad šios misijos metu surinkti duomenys padės surengti žmonių skrydį į Marsą.
Meteoroito smūgis Mėnulyje sukėlė ryškų žybsnį
Vienas automatinis į Mėnulį nukreiptas teleskopas užfiksavo vaizdą, kaip maždaug 40 kilogramų meteoroidas rėžėsi į mūsų planetos palydovo paviršių, sukeldamas ryškų šviesos žybsnį, penktadienį pranešė JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) mokslininkai.
Saulėje per trumpą laikotarpį įvyko keturi galingi žybsniai
Saulėje šią savaitę įvyko keturi galingi žybsniai, žymintys iki šiol didžiausio aktyvumo laikotarpį šiais metais ir trumpam sutrikdę radijo ryšį didelio dažnio diapazonuose.
Norinčiųjų į Marsą – tūkstančiai
Nyderlandų bendrovės „Mars One“ idėja nuo 2023-ųjų kasmet išsiųsti į Marsą po keturis žmones sulaukė didžiulio susidomėjimo visame pasaulyje. Kaip rašo „Daily Mail“, paraiškas bilietams įsigyti žmonės teikė net nepaisydami to, kad pagal planą Raudonojoje planetoje jie praleistų visą likusį gyvenimą ir būtų televizijos realybės šou dalyviai.
Nanorobotai kyla į kovą su vėžinėmis ląstelėmis
Šiuo metu mokslinėje literatūroje ir mokslo populiarinimo žiniasklaidoje vis plačiau kalbama apie praktinį nanoobjektų (nanodalelių, nanovamzdelių, nanosluoksnių ir kt.) pritaikymą. Vis dažnėja reklamų ir jas lydinčių intensyvių diskusijų apie sėkmingą nanodalelių panaudojimą kosmetikoje, automobilių priežiūros ir kitose buities srityse. Vilniaus universiteto žurnalas „Spectrum“ rašo apie nanorobotiką – tai nanomokslo ir nanotechnologijų sritis, susilaukianti išskirtinio dėmesio tarp daugelio kitų mokslo šakų. Vien iš pavadinimo aišku, kad ši sritis vienaip arba kitaip yra susijusi su labai mažų robotų, gebančių atlikti tam tikrus veiksmus arba funkcijas, kūrimu.
Trys Tarptautinės kosminės stoties įgulos nariai grįžo į Žemę
Kanadietis astronautas Chrisas Hadfieldas antradienį grįžo į Žemę kartu su kitais dviem Tarptautinės kosminės stoties (TKS) įgulos nariai po pusę metų trukusios misijos, per kurią jis tapo pasauline garsenybe dėl socialiniame tinkle „Twitter“ skelbtų pranešimų.
Nidos meteorologinių stebėjimų stotis pažymėjo 115 metų sukaktį
Nidos meteorologijos stotis šeštadienį paminėjo Nidos meteorologinių stebėjimų 115 metų sukaktį. Renginio metu visuomenė buvo supažindinta su hidrometeorologine veikla - stoties istorija, stebėjimais ir matavimo įranga.
Paskutinė „Mokslo sriubos“ laida: skrydis už Saulės sistemos ribų (2 dalis)
16|
Ar mums kada nors pavyks pasiekti kitas žvaigždžių sistemas? Ar žmonija sugebės išsikraustyti iš Žemės, iki didėjanti Saulė visko neiškepins? Kiek metų užtruktų kelionė į artimiausią žvaigždę Kentauro Proksima? Kiek tam reikės kuro?
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|