Kankinė dar sugrįš teisėjų teisti 
(199)
Šalia kritusio piloto, pabėgusio (bet sugrįžusio) milijonieriaus, teisto „už gerus darbus” mero ir kitų esą neteisingai kaltintų veikėjų atsirado dar viena paslaptingosios blogio sistemos auka.
Tai – teisėja, kuri jau nebegali teisti, nes pati žvelgia į akis teisminiam persekiojimui.
Ne vieno akyse – drąsi moteris, metusi pirštinę neregimam ir dar nesurastam, bet neva viską kontroliuojančiam iškrypėlių klanui. Už tai nubausta, bet kartu ir apdovanota.
Kas ta teisėjo mantija, palyginti su kankinės aureole, nutiesiančia kelius į rinkėjo širdį ir aukštus valdžios postus? Juk daugelis tautų myli skriaudžiamuosius, nekenčia prievartos aparato ir kiekviena proga jam mėgina keršyti. Ne išimtis – ir lietuviai.
Kas buvo R. Paksas iki tol, kol teatrališkai atsisakė pasirašyti abejotiną sutartį su „Williams”? Trinktelėjęs Vyriausybės durimis ir suvirpinęs tautiečių sielos stygas, politikos oro akrobatas sugrįžo jau kaip prezidentas. O kai sistema pradėjo gintis nuo įtartino svetimkūnio, tapo dar artimesnis tiems, kurie juo tikėjo iki pat galo.
Mat budelis yra anonimiškas, jo veidas už gobtuvo, o štai auka viską priima asmeniškai, jos tikra ar tariama drama drasko širdį. Kaip neužtarsi?
Kaip atrodė V. Uspaskicho politinės karjeros perspektyvos tą dieną, kai jis parskrido iš Maskvos ir atsidūrė prokurorų rankose? Geriausiu atveju – politinis lavonas, blogiausiu – nuteistasis už sunkius nusikaltimus.
Bet šios valstybės sistema – ne viduramžių budelis, ji suaižėjusi ir sutrikusi, todėl triukšmingas areštas čia dažniausiai padeda ne teisingumui, o viešiesiems ryšiams.
Tuomet politikui telieka užsisakyti ženklelį „Teistas už gerus darbus” ir išdidžiai segėti. Kad kiti žinotų – persekioti ir teisti negalima.
Žmonės to neįvertins, o per rinkimus, žiūrėk, kilstelės dar aukščiau.
Todėl ir kritusios teisėjos šlovintojai gali neabejoti: ji dar sugrįš teisti.
(199)
Kodėl prezidentei partijos kelia alergiją?
Ar dera valstybės vadovui kalbėti dviprasmiškai, net jeigu tai yra jo, biografijos faktu paremtas, vidinis įsitikinimas. D. Grybauskaitė, paatviravusi, kad politinės partijos jai kelia alergiją, išsakė asmeninę nuostatą, pagrįstą, kaip ji pati sako, gyvenimo patirtimi. Pastaroji siejama su buvimu komunistų partijoje jau nuo studentavimo laikų. Prezidentė nededa lygybės ženklo tarp komunistų partijos ir dabartinių Lietuvos partijų, bet ir būtinu papildomu paaiškinimu neatskiria jų, tarsi tiek totalitarinėse, tiek demokratinėse valstybėse partijų prigimtis būtų vienoda.
Memel – Wilno (III). Svarbiausias LLRA programos punktas
Trečiasis ir galbūt svarbiausias naujųjų autonomininkų programos punktas yra pasiekti, kad valstybinė lietuvių kalba šiame regione būtų suvokiama ir oficialiai traktuojama kaip ,,svetimos“ Lietuvos valstybės primesta kalba, be kurios geriausia būtų apsieiti arba pramokti jos tik tiek, kiek ja šnekėti yra būtina ir neišvengiama, kol tenka – be abejo, laikinai – dalyvauti tos valstybės viešajame gyvenime ir tvarkyti įvairius kasdieniškus reikalus.
Ko reikia, kad Lietuva būtų laiminga ir patenkinta
Visokių epitetų priderinta Lietuvai - ji ir gintarinė, ir drąsi, ir atkakli, ir išmintinga. Galime vardyti ir vardyti - ir viskas, ką gero, jautraus ar švelnaus pasakysime apie mūsų šalį - bus tiesa. Tik ar galime sakyti, kad mūsų šalis yra Laiminga?
Pažinimo vaisiai – nebūtinai saldūs
Lietuvių išminčiai teigia, kad mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs. Ar tikrai? Štai iš Tuniso į Vilnių persikėlęs gyventi tamsiaodis F. Marzoukas „Lietuvos ryte” įrodinėjo, kad yra atvirkščiai. Pasak tunisiečio, išmokti lietuvių kalbą – juokų darbas. Tam užtenka kelių mėnesių ir nereikia jokių kursų. Profesionaliu barmenu su trimis diplomais save vadinantis vyras, užuot balsu raudojęs, kad užsieniečiams Lietuvoje neįmanoma susirasti darbo, galėtų kitus atvykėlius greituoju būdu mokyti lietuvių kalbos. Tamsaus gymio klientus F.Marzoukas, aišku, iš anksto perspėtų, kad gyvenant Vilniuje lietuvių kalbos geriau nemokėti.
„Laiko ženklai“: Pasitikėjimą valstybe daužo teisėjų akibrokštai
Kaip atsiranda mafija? Savo legendiniame romane „Krikštatėvis” M. Puzo visą šį procesą atskleidė puikiai: du aukštas pareigas einančių amerikiečių sūneliai sužalojo imigranto iš Italijos dukterį, tačiau už tai tegavo lygtinę bausmę. Šios nelaimėlės tėvui teliko kreiptis pagalbos į doną Korleonę, kad šis pagaliau atseikėtų nusidėjusiesiems pagal jų nuodėmes. Ar galima tą patį pritaikyti šiuolaikinei valstybei, kuri net priklauso Europos Sąjungai? Greičiausiai – taip. Tokios šalies pavadinimas – Lietuva. Abejotinų teismų sprendimų mūsų šalyje – nors vežimu vežk. Dėl to dar galima kentėti, nes egzistuoja kitos galimybės nukentėjusiesiems apsiginti: aukštesnės instancijos teismai, galiausiai – Strasbūras.
Yra vilties – kraujo praliejimo dėl skalūnų dujų nebus
Pasklidus žiniai, kad skalūnų dujų žvalgyba vis tik bus leista, priešininkų – žemaičių - stovyklos atstovė pareiškė, kad jie kovos „iki paskutinio kraujo lašo“. Paprašyta patikslinti, kokių priemonių imsis, atstovė neslėpė, kad dar nežino.
„Laiko ženklai“: kaip V. Uspaskichas kvailio vietoje paliko R. Paksą
Kas būna kaltas, jei iš tuoktuvių pabėga jaunikis arba nuotaka?
D. Valys – tikrai stropiausias mokinys
Prieš kelerius metus išgirdęs violetinės euforijos apimtos prezidentės D. Grybauskaitės pareiškimus, esą Kauno prokurorai smarkiai susimovė tirdami tariamos pedofilijos bylą, generalinis prokuroras D.V alys, atrodo, iki šiol niekaip nesuvokia, kad situacija iš esmės pasikeitė.
Tėvai, auklėkite atžalas, kol valstybė nepradėjo auklėti jūsų pačių
Lietuvoje kurpiamas planas, kaip dar labiau sukiršinti žmones. Peršamos naujos šeimų kontrolės dvasia atsiduoda L. Berijos laikais, kai piliečiai kaip niekad akylai vieni kitus sekdavo, įtarinėdavo ir įskųsdavo. Vaiko apsaugos įstatymo pataisos, pagal kurias nė nepakvipus teismo dūmams mažieji ir jaunieji šalies gyventojai būtų atplėšiami nuo juos auginančių artimųjų, sudarytų sąlygas asmeninėms sąskaitoms suvedinėti.
Romas Kalanta – psichinis ligonis
Tokią diagnozę tuometiniai sovietinės dvasios sergėtojai bandė priklijuoti šviesios atminties Romui Kalantai. Mat visa, kas nepateko į sovietinio piliečio normalumo matą, buvo traktuojama kaip psichinė liga.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|