Rinkų apžvalga: džiaugsmo šūksniai rinkose atsitrenkė į A. Merkel tylą 
(7)
Penktadienį dėl Briuselyje vykstančiame euro zonos viršūnių susitikime priimtų nutarimų finansų rinkose tvyro optimizmas. Europos ir Azijos akcijų indeksai didėja apie 1–2,5 proc., o JAV akcijų indeksų ateities sandorių vertė auga šiek tiek daugiau nei 1 procentą.
Ketvirtadienį Briuselyje prasidėjo Europos viršūnių susitikimas. Dar prieš kelias dienas atrodė, kad šiame susitikime nebus pasiekta jokių reikšmingų sprendimų, padėsiančių malšinti Europos šalių skolų krizę. Savaitės eigoje Vokietijos atstovai vis neigdavo, kad pritars bendro euro zonos šalių skolos fondo, bendrų euro zonos šalių obligacijų idėjai ar leis Europos šalių gelbėjimo fondams įsigyti skolų problemų turinčių šalių obligacijas. Tuo tarpu, šios priemonės laikomos galinčiomis sumažinti nuogąstavimus dėl Europos šalių skolų problemų.
Visgi, po visą naktį Briuselyje trukusių derybų Europos šalių lyderiai pasiekė gana reikšmingų rezultatų, o Vokietija iš dalies nusileido ir pritarė veiksmams, kuriems priešinosi iki šiol.
Susitikime pripažinta, kad būtina sustabdyti pastaruoju metu vykstantį uždarą ratą tarp šalių skolų ir bankų problemų. Šiuo atveju uždaru ratu vadinamas procesas, kai šalį užklupusios skolų problemos padidina baimes dėl bankų padėties ir dėl šių baimių vyksta stambus depozitų iš bankų atsiėmimas. Dėl to skolų problemų turinčių euro zonos šalių bankai pastaruoju metu balansuoja ant bankroto ribos. Šiąnakt Briuselyje nutarta, kad Europos šalių gelbėjimo fondai EFSF ir ESM galės suteikti paramą euro zonos šalių bankams. Be to, ši parama galės būti teikiama bankams tiesiogiai. Neseniai EFSF fondas suteikė paramą Ispanijos bankams, tačiau pradžioje parama išduota Ispanijos vyriausybei, kuri galėjo suteiktas lėšas naudoti tik bankų rekapitalizacijai.
Toks lėšų bankams skolinimo būdas (kai pradžioje parama suteikiama valstybei) turėjo esminį trūkumą – suteikta parama Ispanijai, nors ir buvo nukreipta bankams, padidino šalies skolą, sukėlė šalies obligacijų pajamingumų didėjimą ir skolinimosi reitingų mažinimą. Taigi, nuo šiol EFSF ir ESM fondai galės rekapitalizuoti euro zonos šalių bankus tiesiogiai, nesukeldami nuogąstavimų dėl valstybės, kurioje rekapitalizuojami bankai skolos.
Kitas svarbus susitikimo nutarimas, kalbama, buvo pasiektas Italijos premjero M. Monti dėka. Nutarta, kad nuo šiol šalys, pasinaudojusios Europos šalių gelbėjimų fondų EFSF ir ESM parama, nebus verčiamos priimti drastiškų taupymo priemonių, kurios iki šiol šalyse, priėmusiose šias priemones, sukeldavo smarkų ekonomikos augimo mažėjimą ar pakartotinę recesiją, o tai skolų problemas dar paaštrindavo. Taigi, po šių nutarimų priėmimo EFSF ir ESM fondai galės pirkti euro zonos šalių obligacijas ir palaikyti jų mažesnius pajamingumus. Tuo tarpu, nuogąstavimai dėl Ispanijos ir Italijos skolų padėties kaip tik ir kilo dėl padidėjusių šių šalių obligacijų pajamingumų.
Kaip matyti, penktadienio naktį euro zonos šalių lyderiai pasiekė gana reikšmingų nutarimų, kurie gali reikšmingai pažaboti Europos skolų krizę. Šie susitarimai turėtų būti patvirtinti liepos 9 dieną. Visgi, reikėtų pažymėti, kad A. Merkel paliko susitikimo patalpas nepakomentavusi nutarimų. Taigi, bent vienas neigiamas komentaras iš Vokietijos atstovų gali smarkiai sumažinti finansų rinkų optimistines nuotaikas. Be to, penktadienį vyksta antroji susitikimo diena, per kurią gali paaiškėti ir kiti sprendimai, kurie gali būti ne tokie palankūs finansų rinkoms.
(7)
Su ministre B. Vėsaite – akis į akį, bet be šnabždesių į ausį
„Su ūkio ministre akis į akį susitikau vos antrą kartą gyvenime. Aštuonvietis lėktuvas – ne ta vieta, kur galima šnabždėti į ausį, ir dar – Vilniaus savivaldybės tarnautojams girdint“, - patikino „Arvi“ įmonių grupės prezidentas Vidmantas Kučinskas. Jis yra ir Ekonominio bendradarbiavimo su Kazachstanu verslo tarybos prezidentas. Šiandien, ketvirtadienį, Kazachstane V. Kučinsko dar laukė pokalbiai dėl galimų investicijų. Tuo tarpu mūsų šalies verslininkai bei visokie valstybės tarnautojai mezga bendradarbiavimo tinklą Astanoje vykstančiame ekonomikos forume. Tarp jų – ir ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, Astaną pasiekusi „Arvi“ išnuomotu lėktuvu.
Rinkų apžvalga: Japonijoje akcijos smuko labiausiai nuo Fukušimos katastrofos
Ketvirtadienį akcijų biržas užklupo pesimistinės nuotaikos – visuose žemynuose fiksuojami solidūs pagrindinių indeksų nuosmukiai. Azijoje šiandien tvyro neigiamos tendencijos: po to, kai netikėtai susitraukė Kinijos gamybos apimtys bei smarkiai išaugo Japonijos valstybinių obligacijų pajamingumas, tiek Nikkei indeksas Japonijoje krinta kiek daugiau nei 7 procentais, o Hang Seng indeksas fiksuoja kiek daugiau nei 2,5 procentų kritimą.
R. Kuodis: „Sidabrinių kulkų, kurios galėtų išjudinti Lietuvos vidaus rinką, nėra“
Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šalies ūkis šiemet augs lėčiau nei manyta. Lėtėjant išskirtiniam eksporto augimui ekonomikos plėtra labiausiai priklausys nuo vidaus paklausos, o šioji - nedžiugina. Nors mažėjančios kainos ir didesnis darbo užmokestis leidžia tikėtis, kad vidaus paklausa augs, optimizmo neprideda ir toliau neatsigaunančios investicijos. Ekonomisto R. Kuodžio teigimu, prasti gyventojų ir verslo lūkesčiai labiausiai lemia gana niūrią vidaus paklausą, o tai, kad Lietuva skrenda ant eksporto variklio, kuris bet kada gali pradėti čiaudėti, sukuria nestabilią atmosferą.
M. Schulzas: „Būtina sudaryti juodąjį „mokestinio rojaus“ šalių sąrašą“
Siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu Europos Sąjungoje būtina sudaryti „juodąjį sąrašą“ šalių, vadinamų „mokesčių rojumi“. Apie tai trečiadienį vakare per ES Vadovų Tarybos posėdį pareiškė Europos Parlamento vadovas Martinas Schulzas.
N. Cooperio talentas – muilinti akis Lietuvai
„Snoro” bankroto administratorius Neilas Cooperis ir jo komanda nuolat platina skambius pranešimus apie sėkmingą jų darbą. Tik aiškėja, kad jų raportai dažnai primena muilo burbulus. Naujausias abejonių keliančio pasigyrimo pavyzdys – apie sėkmingai pastaraisiais metais veikiančio „Snoro lizingo” pardavimą. Pirkėjai – Estijos bankas LHV bei verslininkų Rakauskų šeimos ir įmonės „Zabolis Partners” specialiai tam įkurta įmonė „RAZFin”. Nieko nuostabaus. Anksčiau ar vėliau bus išparduotos ir kitos bankrutuojančiam „Snoro” bankui tebepriklausančios antrinės bendrovės.
Kinijos ūkio stebuklas virsta prakeiksmu
Geriamasis vanduo Kinijoje tampa retenybe. Dėl nekontroliuojamos taršos valdžiai teko nustatyti vandens vartojimo kvotas ir sukurti sunkiai suvokiamą projektą – pumpuoti vandenį iš šalies pietų į šiaurę. 63 metų Kinijos ūkininkas Wang Fuguo, besiverčiantis medvilnės auginimu, nežino, kada jo protėviai pradėjo dirbti žemę dulkėtame Veidzie kaime. Bet vyras neabejoja, kad bus paskutinis giminės atstovas, kuris čia dar dirba. „Jie visi išvyko iš čia”, – sakė jis, žiūrėdamas į apleistus ir tuščius namus vienintelėje kaimo gatvėje.
Rinkų apžvalga: JAV vyrauja optimistinės nuotaikos
Trečiadienį akcijų rinkose Jungtinėse Amerikos Valstijose ir vėl netrūksta optimizmo – visi trys didieji akcijų indeksai („Nasdaq“, „S&P500“ bei „DJIA“) fiksuoja nedidelį augimą. Optimistinėms nuotakoms nemažai įtakos turėjo JAV federalinio banko atstovų pasisakymai, kuriuose jie teigė, jog centrinis bankas neturėtų keisti ekonomikos skatinimo politikos. Europoje bei Azijoje akcijų rinkose vieningos tendencijos nėra – Europoje „FTSE 100“ fiksuoja nedidelį augimą, o „Stoxx 50“ nežymiai krinta.
Euro zona stagnuoja, bet pasaulio augimas nestos
Dar šių metų vasarį analitikai prognozavo JAV ekonomiką pirmoje 2013 m. pusėje atsidursiant nedidelio nuosmukio zonoje – taip ir įvyko. Kita vertus, tikimasi, kad šis nuosmukis netruks ilgai – augimą turėtų paskatinti teigiami atsargų pokyčiai, mažėjusios degalų kainos ir atsigaunanti nekilnojamojo turto rinka. „Danske Bank“ analitikų teigimu, JAV ekonomika šiemet augs 2,3 proc.
Kipro finansų ministras: „Šalies BVP nuosmukis 2013 m. gali būti dviženklis“
Kipro finansų ministras Haris Georgiadas antradienį pareiškė, kad salos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis šiais metais gali siekti dviženklį skaičių, pirmiausia dėl šalies paskelbtų antikrizinių priemonių mainais į euro zonos paramą. Apie tai informuoja „EUbusiness“.
Rinkų apžvalga: po ilgo augimo akcijos krenta
Antradienį akcijų rinkas apleido optimistinės nuotaikos – dauguma didžiųjų akcijų indeksų krenta tiek Europoje, tiek Azijoje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose. Po gan ilgo augimo šiandieną akcijų biržos JAV krenta – investuotojai sukluso po Federalinės rezervų sistemos pranešimų, jog ekonomika atsigauna pakankamai dideliu tempu, nėra reikalo ir toliau taip stipriai skatinti ūkį. Azijos biržose ryškios tendencijos nematyti – Japonijoje NIKKEI auga nežymiai, tačiau Hong Konge krenta Hang Seng indeksas. Europoje du iš trijų pagrindinių akcijų indeksų – DAX bei STOXX 50 – taip pat yra linkę kristi.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|