A. Baukutė: „Vaikams apie lyčių lygybę – slaptai darželyje?“ (33)

Sunerimusi dėl tokio akibrokšto pamatinėms lyčių vertybėms ir šios informacijos „slėpimo“, nedelsdama inicijavau šio klausimo diskusiją Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) posėdyje, kuriame savo neaiškią poziciją minėto projekto atžvilgiu išreiškė ir Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), nors iš jos tikėjausi išsamios informacijos pateikimo ir griežtų nuostatų dėl ankstyvojo vaikų ugdymo.

Klausimo nagrinėjimo ŠMKK metu paaiškėjo, kad naująjį projektą Lietuvoje inicijavo ir siūlo finansuoti Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Oficialiai teigiama, kad projektą sudaro danų autorės vadovėliai apie lyčių lygybę ikimokyklinio amžiaus vaikams, skirti darželių personalui.

Taip pat skelbiama, kad vadovėliai verčiami ir adaptuojami pagal šalių situaciją ir poreikius. Šiam tikslui buvo suburta ekspertų darbo grupė, kurioje dalyvavo ir Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) atstovė V. Kuliavienė. Šią inovatyvią Lietuvoje idėją NŠTA vertina labai prieštaringai. Jų nuomone, projektas gali sutrikdyti savo lyties tapatumo formavimąsi.

V. Kuliavienė teigia, kad „psichologine prasme „tapimo lytimi“ požiūris, kurį nešasi ši programa, yra pavojingas tuo, kad verčia norma tai, kas yra galimo lyties tapatybės sutrikimo simptomas“. Ji priduria, kad įgyvendinus šį projektą, galima turėti daugiau žalos negu naudos. NŠTA atstovai šiuo klausimu teigia esantys ignoruojami, neįsiklausoma į jų nuomonę ir griežtą poziciją. Aš, kaip mama, norinti savo vaikams, mano supratimu, geriausio, visiškai su jais sutinku. Be to, tėvai, kaip pagrindiniai mažylių ugdytojai, turi būti ne informuojami apie parengtus projektus, o dalyvauti rengimo procese.

Jau senokai nerimą man kelia ikimokyklinio ugdymo kokybė Lietuvoje ir menkas valdžios atstovų dėmesys jam. Stebėjausi, kai pirmoji informavau švietimo ir mokslo ministrą apie šį projektą. Nuostabą ir rūpestį sukėlė ir tai, kad ŠMM atstovai taip pat nėra išsamiai informuoti nei apie projekto turinį, nei apie darbo grupės posėdžius, nei apie projekto galimą neigiamą poveikį vaikams. Mano nuomone, ikimokyklinis ugdymas turėtų būti prioritetinė sritis, kadangi nuo pat kūdikystės pradedamas ugdyti žmogus. Vis dėlto greta to, kad darželiuose yra nuolatinis vietų trūkumas, pedagogų trūkumas, neužtikrinamas visais atžvilgiais vaikų saugumas, požiūris į šį projektą įrodo ŠMM, kaip pagrindinės švietimo sistemą formuojančios institucijos, atsainumą vaikų nuo pat mažumės ugdymui.

Iškeldama minėtą projektą į viešumą, siekiau informuoti visuomenę, kadangi akivaizdu, jog apie projektinius ketinimus yra informacijos trūkumas. Svarstau, kad gali būti baiminamasi visuomenės neigiamų vertinimų, tačiau, cituodama Švietimo įstatymą, kad „ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu – pagal ikimokyklinio ugdymo programą“, norėčiau konstatuoti, kad tėvai privalo žinoti, kaip yra ugdomas jų vaikas, ir, svarbiausia, kad jis būtų ugdomas taip, kaip, jų manymu, yra geriausia. Ir eilinį kartą pasikartosiu: į savus vaikus reikia žiūrėti kaip į svetimus, o į svetimus – kaip į savus.