A. Kubilius: „Jokie europarlamentarų šantažai neprivers daryti branduolinei saugai prieštaraujančių žingsnių“ 
(44)
Jokie šantažai neprivers Lietuvos Vyriausybės daryti tokius žingsnius dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, kurie būtų pavojingi branduoliniam saugumui, šeštadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius.
„Galiu pasakyti labai aiškų dalyką - kad jokie europarlamentarų šantažai ar ne šantažai, kaip čia buvo rašoma, neprivers mūsų daryti tokių žingsnių, kurie būtų kuo nors pavojingi branduoliniam saugumui.
Tai diskusijos ir ginčai su rangovais „Nukem“ kompanija yra kaip tik dėl to, ar jų pateikiama įranga atitinka aukščiausius branduolinio saugumo reikalavimus. Kol tai nebus įrodyta pagal visus galiojančius įstatymus ir reikalavimus, tiek mums, tiek ir kitoms tarptautinėms agentūroms - ką nori gali kalbėti ar Europos parlamento nariai, ar dar kas nors, mes tikrai nedarysime jokių žingsnių, kurie pažeistų būtent šiuos dalykus“, - šeštadienį konservatorių sąskrydyje Rukloje atsakydamas į partijos narių klausimus sakė A. Kubilius.
Premjeras pridūrė tikįs, kad bus pasiekti susitarimai ir „su rangovais, ir su visom kitom žinybomis ir tie darbai taip pat eis į priekį“.
Šią savaitę Lietuvoje su vizitu viešėjusios Europos parlamento delegacijos nariai perspėjo, kad iki liepos 17 dienos neradus sutarimo dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektų, Europos Sąjunga (ES) gali įšaldyti projekto finansavimą.
„Europos Komisija nustatė terminą Lietuvos Vyriausybei, kuris baigsis liepos 17 dieną, ir Komisija iškėlė klausimą dėl Europos fondų įšaldymo, jei valdymo struktūra nebus pagerinta“, - žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė delegacijos vadovas, Vokietijos europarlamentaras Michaelis Theureris.
„Mes suprantame, kad tai yra ultima ratio (paskutinė priemonė - BNS), ir mes remiame Europos Komisiją“, - sakė politikas, vadovaujantis Europos Parlamento biudžeto kontrolės komitetui.
M. Theureris atkreipė dėmesį, kad iki šiol jėgainės uždarymo darbams panaudota 467 milijonai eurų - mažiau nei pusė Europos Sąjungos (ES) paramos, skirtos 2007-2013 metų biudžete.
Europarlamentaro teigimu, neišsprendus problemų, Lietuvai bus sunku derybose dėl finansavimo naujame ES biudžete. Jame Europos Komisija siūlo 210 mln. eurų, o Lietuva siekia gauti apie 770 mln. eurų.
Lietuva smarkiai vėluoja įgyvendinti milijardinės vertės Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo projektus - Vyriausybė prisiima tik dalį kaltės ir mano, kad didelė atsakomybės dalis tenka Briuseliui bei jo pasirinktai generalinei rangovei - Rusijos kapitalo Vokietijos bendrovei „Nukem“, kurio vadovaujamo konsorciumo partnerė Vokietijos GNS gamina netinkamus ir nesertifikuotus konteinerius.
Teigiama, kad GNS pagaminti 150 konteinerių, iš kurių 4 jau atvežti į Visaginą, neatitinka techninių projekto sąlygų, neturi reikalingų sertifikatų.
Kaip išspręsti GNS gaminamų konteinerių tinkamumo problemą, Lietuva ir „NukemTechnologies“ bei GNS konsorciumas turėjo susitarti iki liepos 15-osios.
Tačiau energetikos ministras Arvydas Sekmokas ketvirtadienį išreiškė abejonę, kad derybos su „Nukem“ bus baigtos numatytu laiku. Anto jo, Lietuvai svarbiausia rezultatas, kad 2013 metais būtų baigti laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos (B1) bei kietųjų branduolinių atliekų perdirbimo ir saugojimo komplekso (B2/3/4) statybos darbai, kurie vėluoja jau 3-4 metus.
Praėjusiųjų metų pabaigoje IAE ir Energetikos ministerija sutiko padengti susidariusį kietųjų branduolinių atliekų perdirbimo ir saugojimo komplekso finansavimo deficitą, siekusį 78 mln. eurų
(44)
G. Labanauskas: dirbti negalima sėdėti!
Įdomu, kur dės kablelį naujasis ūkio ministras? Pasirinks ramų biurokrato gyvenimą ar imsis naujų darbų išjudinti šalies ūkį, rizikuodamas užkliūti priešininkams ir tik kelis mėnesius gauti ministro algą?
E. Masiulis: „Ar tikrai Seimui Lietuva nepatiko?“
Kažkaip netikėtai ėmė Seimas ir atsivertė. Į tyrą moralę, tikrąsias šeimos vertybes ir dorovinį nušvitimą. O jis atėjo nei per anksti, nei per vėlai – prieš pat mūsų pirmininkavimą Europos Sąjungai. Kas iš to, kad svarstomos idėjos prasilenkia bene su visomis žmogaus teisėmis? Prieš akis toks beveik gražuliškas Seimo aukso amžius.
K. Miškinienė: „Nedarbui įveikti reikia bendrų pastangų“
Visa Europa, kurioje šiuo metu registruotas rekordinis 12 proc. nedarbo lygis, ieško efektyvesnių būdų, kaip paspartinti ekonomikos augimą, padidinti konkurencingumą, sukurti daugiau darbo vietų. Didelį nerimą Europoje kelia jaunimo nedarbas, kuris yra 2 kartus didesnis negu suaugusiųjų. Apie 6 mln. jaunų žmonių iki 25 metų neturi darbo.
V. Gailius: „VSD griauna teisinės valstybės pamatus Lietuvoje“
Nauji Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmai rodo, kad ši institucija šluostosi kojas į Konstituciją ir joje įtvirtintas nuostatas, kad teismai Lietuvoje yra nepriklausomi ir valdžios institucijų kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą yra draudžiamas. Tai sako Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Vitalijus Gailius.
Z. Balčytis: „Nenuvertinkime savo galimybių Europos Sąjungoje“
Nesinori sukelti iliuzijų, kad pakanka tik trinktelti kumšteliu, ir Europos Sąjunga apdalins Lietuvą prizais bei piniginėmis su eurais. Taip tikrai nėra ir nebus. Bet nieko neveikti arba pasiimti tik tai, kas duodama, nekelti ambicingų tikslų (ir jų nė nebandyti įgyvendinti), nepriimti sprendimų yra lengviausia. Nenuvertinkime savo galimybių. Lietuva dar gali pakovoti ir dėl paramos suskystintųjų dujų terminalo statybai, ir dėl žemės pardavimo užsieniečiams apribojimų pratęsimo, ir dėl spartesnio išmokų žemdirbiams padidinimo. Ir prielaidų, ir galimybių tokiems tikslams pasiekti yra.
N. Venckienės epopėja įkvėpė V. Uspaskichą prabilti apie Dievą ir religiją
Šį straipsnį parašyti mane išprovokavo vienas pasisakymas svarstant Seime Neringos Venckienės neliečiamybės atėmimo klausimą: „Kviečia teismas, tai ir eik, nesipriešink, nesvarbu, kad jautiesi teisus. Ten įrodinėk savo tiesą!“ Išprovokavo, nes taip kalbėjo tas žmogus, kuris pats pabėgo nuo teisingumo. Ne, į teismą jis nuėjo, bet neįrodinėjo nusikaltimo nebuvimo, jis įrodinėjo, kad darant nusikaltimą vykęs pokalbis įrašytas ... netinkamu prietaisu.
E. Masiulis: Kiek kainuoja bilietas į Marsą?
Lietuva nėra Zulų karalystė, – šią žinią vienai skrydžių kompanijai neseniai pasiuntė mūsų susisiekimo ministerijos vadovai. Ar adekvati tokia reakcija į bendrovės „Ryanair“ pareiškimus gerokai mažinti skrydžių Kauno oro uoste skaičių? Ne man spręsti. Tačiau, kaip ketverius metus vadovavęs Susisiekimo ministerijai, galiu pasakyti, ką žinau.
Z. Balčytis negailėjo kritikos dėl ES energijos vidaus rinkos kūrimo
2013 m. balandžio 24 d. Briuselis. Europos Parlamento (EP) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete (ITRE) pranešimo „Postūmis energijos vidaus rinkai“ projektą pristatė buvęs Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzek. Pranešimo projekte gausu Lietuvai aktualių klausimų ir temų.
Z. Balčytis: „Alternatyvus dujų tiekimas ir mažesnės kainos kitąmet ar po dvidešimties metų?“
Europos Sąjunga nėra numačiusi teikti paramą Lietuvoje pradėtam įgyvendinti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui. Klaipėdoje, neužšąlančiame jūrų uoste, dujų terminalas turėtų pradėti veikti jau 2014 metais.
E. Masiulis: „Tikimės, kad premjeras laikysis žodžio dėl skalūnų dujų žvalgybos“
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija teigiamai vertina ketvirtadienio premjero Algirdo Butkevičiaus pareiškimą dėl skalūnų dujų žvalgybos ir išgavimo galimybių Lietuvoje.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|