Baimės diplomatija 
(4)
Prezidentė D. Grybauskaitė ir trejų prezidentavimo metų proga nepasistengė išsklaidyti miglos dėl esminių jos nuostatų užsienio politikos klausimais.
Galbūt bent jau iš dalies uždangą praskleidė jos patarėjas D. Semaška? Mat žiniasklaidoje pasirodė jo pokalbio su Briuselio žurnalistais ištraukos, kurios tikrai vertos dėmesio.
Pasak D. Grybauskaitės patarėjo, Lietuva baiminasi, kad Vakarams prarandant kantrybę dėl Kijevo elgesio Ukrainoje gali pasikartoti „baltarusiškas scenarijus”, kuris pasireiškė sustiprėjusia Rusijos įtaka.
Tiesa, toks Lietuvos nerimas – jokia naujiena. Lietuvos poziciją Ukrainos atžvilgiu nuo seno galima apibūdinti garsiojo Z. Brzezinskio žodžiais: „Be Ukrainos Rusija negali būti imperija, o su Ukraina, papirkta ir tada pavergta, Rusija automatiškai tampa imperija.”
Bet ar tokios nuostatos užtenka sėkmingai diplomatijai? Ar Lietuvai tikrai geriau, jei Ukraina ar net Baltarusija bus neprognozuojamos, nepaisančios vakarietiškų normų, tačiau bent jau išlaikiusios nepriklausomybę nuo Rusijos?
Prezidentės D. Grybauskaitės pozicija Ukrainos atžvilgiu bent jau pastaraisiais metais buvo bene aiškiausia iš visos jos užsienio politikos. Ji siekė Ukrainos artinimo prie ES, bet ne bet kokia kaina.
Nors prezidentė niekada nevengė griežtai reikalauti, jog Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius ir visa šios šalies valdžia laikytųsi europietiškų normų, kartu stengtasi jokiu būdu neizoliuoti Kijevo, kad jam nekiltų noro atsigręžti į Maskvą.
Šioje srityje Prezidentūra netgi pademonstravo vieną įsimintiniausių išmaniosios diplomatijos pavyzdžių.
Kai gegužę didžioji dalis ES valstybių lyderių dėl J. Tymošenko bylos nusprendė boikotuoti Jaltoje planuotą Vidurio Europos šalių vadovų susitikimą, D. Grybauskaitė šiam boikotui nepritarė ir vizito neatsisakė.
Tačiau šalies vadovė V. Janukovyčiui iškėlė ir tikrai gudrią sąlygą, kad į Ukrainą vyks tik tuo atveju, jeigu bus leista susitikti ir su iš kalėjimo į ligoninę tuomet perkelta J. Tymošenko.
Taip D. Grybauskaitė parodė ir ES susirūpinimą dėl persekiojamos politikės, ir neužtrenkė durų dialogui su oficialiuoju Kijevu. Būtina pripažinti, kad tokiu sprendimu šalies vadovė pademonstravo ir diplomatinį aktyvumą bei išmintį. Bet išmaniąją diplomatiją kartais keičia gąsdinimų diplomatija.
„Vakaruose vis mažiau kantrybės. Ir mes tikrai galime sulaukti Baltarusijos scenarijaus. Neturėjome kantrybės su Baltarusija, neturėjome kantrybės su A. Lukašenka, užtrenkėme duris dialogui”, – lygindamas padėtį Ukrainoje ir Baltarusijoje aiškino prezidentės patarėjas D. Semaška.
Ar tai reiškia, kad D. Grybauskaitė (patarėjas tikriausiai oficialiai skelbia būtent prezidentės poziciją) tiki, jog dialogą su A. Lukašenka lyg niekur nieko buvo galima palaikyti ir po 2010 metų gruodį akivaizdžiai suklastotų prezidento rinkimų bei pradėtų masinių represijų?
O gal A. Lukašenka pats būtų galėjęs elgtis kitaip, jei Europos Sąjunga būtų vykdžiusi „draugiškesnę” politiką ir būtų buvusi „kantresnė”? 2 psl. >>
(4)
Skrydžių privačiais lėktuvais ypatumai
Kelionės ir skrydžiai visuomet buvo slidžiausia valdininkų ir politikų gyvenimo dalis, savotiška banano žievė, ant kurios jie nuolat paslysta, kai pradeda mekenti ir negali atsakyti į elementarius klausimus. Ūkio ministrės kelionė, kurią dabar narsto visi po kaulelį, yra chrestomatinis pavyzdys. Žinoma, už eilinį skandalą Birutė Vėsaitė turi būti dėkinga premjerui. Juk jei ne jo atsakymas į konservatorių klausimą, kur jie slepia ministrę, greičiausiai niekas net nebūtų pagalvojęs aiškintis, kur yra ministrė ir kaip ji ten nuvyko. Paanalizuokime pačio skrydžio anatomiją.
Bjaurios socialdemokratų paslaptys, kraupūs konservatorių nutylėjimai
A. Kubilius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos suvažiavime (TS-LKP) koalicinės A. Butkevičiaus Vyriausybės delsimą apsispręsti dėl Visagino AE statybos prilygino balansavimui ant išdavystės ribos.
Muzikos karai purto Europos šalis
Trečiasis pasaulinis karas kils ne dėl to, kad savo požemiuose įtartinai krapštosi šiaurės korėjiečiai. Ne, jį sukels kasmetė gegužinė, kurios metu prie televizorių įsitaisę milijonai europiečių 15 minučių pamaigo telefonus.
„Laiko ženklai“: Švietimo sistemai stinga ne tik pinigų, bet ir pasitikėjimo
Šią savaitę prasidedanti brandos egzaminų sesija – rimtas išbandymas ne tik abiturientams, bet ir šalies gimnazijoms, vidurinėms mokykloms.
Žvaigždžių šviesa ir šešėliai
Šiais laikais lengvai bet kurį žmogų galime įvardyti gana įgrisusiu terminu „žvaigždė“ (kartu su kitais nuvalkiotais epitetais, tokiais kaip „legendinis“, „elitinis“ ar „prestižinis“), nors tą patį žmogų pavadinti talentingu liežuvis apsiverčia vis sunkiau ir rečiau.
Vaistines ir klinikas išdėstys biurokratai?
Sveikatos apsaugos ministras planuoja grąžinti biurokratiją į sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių išdėstymą. Pagal jį, vietą, kur turėtų veikti poliklinika, odontologijos kabinetas ar vaistinė turi nustatyti ne vartotojai kartu su paslaugos teikėjais, bet savivaldybių sudaryti specialieji planai. Pasak V. Andriukaičio, šiandien yra tikras rinkos chaosas, kai vienoje vietoje susitelkia penkios ar septynios vaistinės, o kitur – nė vienos, arba vienuose miestuose pristeigta daug odontologijos kabinetų, o kituose žmonės priversti penkerius metus laukti eilėse dantų protezavimo.
„Laiko ženklai“: kaip vadinti sovietines represijas Lietuvoje?
Pagerbti aukų atminimą ir kuo rūsčiau pasmerkti nusikaltėlius. Ar tik to pakanka, ar vis dėlto reikėtų daugiau pastangų žengiant į priekį?
Prezidentūra turės sapnų aiškintoją?
Karaliaus rūmuose viduramžiais buvo įprasta turėti juokdarį, o prezidentė D. Grybauskaitė, atrodo, neišsivers be sapnų aiškintojo.
A. Jolie pamokos: kada apsimoka elgtis neseksualiai
Atvykstate prabangiu automobiliu į remonto dirbtuves ir išgirstate: „Jūsų automobilio padangos turi gamyklinį defektą ir yra didelė tikimybė, kad šis defektas gali jums kainuoti gyvybę.” Tačiau meistras ramina, kad „mašinikė graži, padangos naujos, tad galbūt jums pasiseks ir nieko blogo nenutiks“. Ar išgirdę tokią naujieną turėtumėte pakankamai drąsos ir toliau važinėti automobiliu, turinčiu defektą, nesiimdami jokių saugumo priemonių? Manau, panašiai nutiko ir Holivudo superžvaigždei Angelinai Jolie.
Televizinės svajuko dramblionės
Mano šviesaus atminimo senelė buvo išties išmintingas žmogus. Kartą vidurdienį ji pirmąsyk gyvenime sugebėjo pati įsijungti televizorių — matyt, nusižiūrėjo, kaip tai darome mes, jos vaikai ir anūkai. Sovietiniais laikais tokiu paros metu dažniausiai rodydavo arba spiegiančią testinę lentelę, arba šnypščiantį sniegą. Tąsyk ekranas mirguliavo ir šnypštė. Senelė geras dešimt minučių įdėmiai stebėjo televizinį sniegą. Tada ištarė, kad televizorius nieko gero nerodo, ir jį išjungusi nuėjo ieškoti didesnės prasmės.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|