Kinija ekonomiką kreipia į vidaus paklausą

Pirmąjį vasaros mėnesį Kinijoje augo kreditavimo apimtys ir būstų pardavimai, stipriai augo ir investicijos – 20,4 proc. Birželį sparčią plėtrą (13,7 proc.) išlaikė šalies mažmeninė prekyba, o pramonė parodė 9,5 proc. metinį kilimą. Tai rodo, kad Kinijos ekonomikos variklis krypsta į vidaus paklausą.

Kinijos vaidmuo yra labai svarbus – šalies ekonomikos augimas sudaro apie trečdalį viso pasaulio ūkio augimo. JAV ir Europos centriniai bankai išreiškė susirūpinimą dėl pasaulinės ekonomikos augimo jau 2011 – 2012 m. sandūroje. Antrasis šių metų ketvirtis buvo sunkus viso pasaulio finansų rinkoms, ypač balandį ir gegužę, kai euro zona buvo itin įsitempusi laukdama Graikijos rinkimų rezultatų. Tiesa, ES viršūnių susitikimo rezultatai įnešė gaivaus oro rinkose.

Iš Azijos „tigrės“ buvo tikimasi didesnės atsvaros stringančiai ekonomikai Europoje, tačiau Kinija šių metų pirmąjį pusmetį investuotojų nedžiugino. Kinija delsė priimti ryžtingus sprendimus, o centrinį banką imtis skatinimo veiksmų šalyje mažėjanti infliacija įtikino tik vasaros pradžioje.

Kinijos vyriausybė vertindama dabartinę situaciją 2012 m. tikisi 7,5 proc. BVP augimo – tai yra žemiausia prognozė nuo 2004 m. Pasinaudodami prastesnėmis augimo perspektyvomis, Kinijos lyderiai nori kad ir lėtesnės, tačiau stabilumu labiau pasižyminčios plėtros, kurią suteiktų vidaus vartojimo skatinimas.

Šalies vyriausybė propaguoja finansavimo prieinamumą mažoms ir vidutinėms įmonėms, siekia didesnę galią suteikti žemų ir vidutinių pajamų vartotojų grupėms, kartu išvengiant aukštos infliacijos grėsmės.

Kinijai susiduriant su eksporto sunkumais, iškyla grėsmės pramonės produkcijos augimui ir investicijų srautui. Šalies ūkis persiorientuoja į vidinį vartojimą, kuriame didėja paslaugų sektoriaus dalis. Pastarasis sektorius pasižymi lėtesniu produktyvumo augimu nei pramonė, kuri labiau orientuota į eksportą. Taigi, mažėja visos ekonomikos augimo potencialas.

Ieškant pozityvių pokyčių, akivaizdu, jog Kinijoje slopsta vienos iš ekonomikos rykščių – infliacijos – poveikis. Pranešta, jog birželį kainų augimo tempas krito iki 2,2 proc. Dar gegužę infliacija siekė 3 proc., šis kritimas buvo didžiausias per pastaruosius dvejus metus. Mažėjant kainų spaudimui, Kinijos centriniam bankui vis labiau atsiriša rankos monetariniam skatinimui, kuris jau buvo pradėtas šią vasarą bazines palūkanas per du kartus sumažinus nuo 6,56 proc. iki 6 proc. Be to, iki 3 proc. buvo sumažinta metinių depozitų centriniame banke palūkanų norma.

Šie veiksmai rodo, jog centrinis bankas reaguoja į prastėjančius šalies ūkio augimo rodiklius ir pablogėjusį pasaulinės ekonomikos foną. Kinijoje paskolų ir indėlių palūkanos yra reguliuojamos centrinio banko, taigi, pokyčiai turėtų pasireikšti netrukus. Komerciniai bankai negali skolinti pigiau nei pagal bazinę palūkanų normą apskaičiuotą apatinę ribą, kuri šiuo metu siekia 4,2 proc. Priimdami indėlius bankai negali mokėti daugiau nei centrinio banko apskaičiuota viršutinė depozitų palūkanų riba, šiuo metu 3,3 proc.

Žvelgiant į tolimesnę Kinijos ekonomikos perspektyvą, svarbus bus ne tik šalies vidinio potencialo išnaudojimas, tačiau ir situacija likusiame pasaulyje. Ilguoju laikotarpiu daug kas priklausys nuo to, kaip greitai atsigaus regionai, kuriems tenka didžioji dalis Kinijos eksporto. Europoje vis labiau artėjama prie bendrų finansinio reguliavimo sistemų bankininkystėje ir vyriausybių viešuose finansuose. Tačiau Europos lyderiai siekia ne tik didesnio fiskalinio subalansavimo, bet ir ieško augimo stimulų. JAV FED vadovai taip pat akylai stebi ekonomikos raidą ir prireikus yra pasirengę imtis esminių ūkio skatinimo veiksmų.