Vėl 1000 km lenktynės? Slėpkitės kas galite 
(105)
Lietuvoje vėl griaudėja 1000 km lenktynės. Praėjusiais metais visai atsitiktinai atsidūriau šio reiškinio įtakos zonoje. Žinoma, apie jas buvau girdėjusi, tačiau jos kažkaip netrukdė man, o aš netrukdžiau joms. Tačiau tą kartą išvydau tai, kas turėtų kiekvieną normalų žmogų piktinti. Tačiau niekada negirdėjau tokių nusiskundimų.
Visa istorija prasidėjo tuomet, kai šeštadienio rytą man reikėjo iš Palangos pasiekti Šiaulius. Iš Palangos išvažiavau įprastai, kol priartėjau prie pasirinkimo tarp krypties į Klaipėdą arba į Šiaulius. Kelias Šiaulių link buvo uždarytas. Nesitikėjau iš policininko, stovinčio šalia „plytos“ ženklo, šypsenos ar malonaus pokalbio ir patarimo, jo ir negavau. Gavau nepasitenkinimo pilną mostą ranka kur link man reikėtų važiuoti.
Suprantu netgi tą policininką, kadangi jokio apylankos ženklo nesimatė, tai gal žmogui ir nesaldu atsakinėti į nuolatinius žioplių klausimus. Pasukau į keliuką, kurį man nurodė policininkas. Tada gerus penketą ar šešetą kilometrų negalėjau patikėti savo akimis, kas vyksta.
Na, apylankos lyg ir ne naujiena, tačiau tokio žvyrkelio, tiesą sakant, neteko matyti. Tai net nebuvo žvyrkelis, o nepertraukiamas duobių, duobelių ir duobelyčių rinkinys. Na ir kas, kad CD grotuvas nustojo veikti, vaikai pradėjo į taktą verkšlenti, o aš - rūpintis, kad jų dantys liktų sveiki.
Dar svarbiau buvo, kad tokiame kelyje nesubyrėtų automobilis. Tada pirmą kartą ir šovė mintis – kas leido naudoti tokią apylanką? Atsakymai galimi buvo du – arba žmogus niekada nematė šito „žvyrkelio“ ir nenumanė, kam pasmerkia niekuo dėtus žmones, arba jis labai gerai sutarė su organizatoriais ir nelabai jam tie žmonės kelyje rūpėjo.
Kadangi nežinau, liko spėlioti ir piktintis. Dar spėliojome, kiek mašinų visgi lūš šioje apylankoje ir ar apsimokėtų paduoti į teismą tokio renginio organizatorius, kurie aplinkiniams gyvenimą paverčia pragaru, tegu ir vienai dienai. O mašinų toje apylankoje, patikėkite, buvo daug.
Juk kelias Šiaulių link ne koks kaimo keliukas, intensyvumas visai nemažas, o žmonės suvaryti į apylanką, kurioje mašinų greitis buvo tarp 10-20 km/h. Didesnis greitis jau neabejotinai garantuotų automobilio dalinę netektį. Kitas, logiškai iškilęs klausimas, kodėl tokios svarbios tos lenktynės, per kurias leidžia uždaryti ne kokį mažo intensyvumo keliuką, tačiau kelią Palanga-Šiauliai.
Lenktynės, kaip pavyko suprasti, tėra šou, tai – ne valstybinės reikšmės renginys, Lietuvos ralio čempionatas, ar jo dalis, tai tiesiog pasilinksminimo būdas. Vėlgi klausimas - kas tai leidžia? Kas palaimina, kad aplink Palangą vasaros savaitgalį, kai į pajūrį traukia daugybė poilsiautojų, uždaromi keliai? Sakysite, kas čia tokio.
Aš nemanau, kad tai niekai, nes kai važiavau tą pačią dieną atgal Palangos link, mane vėl pagavo apylankos ženklas, kuris nuvedė į Darbėnus, iš ten – Šventosios kryptimi, o tada Palangos link.
Suskaičiavau, kad veltui nuvažiavau apie 30 km. Vienam automobiliui gal ir neesminis nuostolis, tačiau suskaičiuokite, kiek mašinų ir kilometrų susidaro, kai taip Palangą turi pasiekti visas eismo srautas nuo Šiaulių pusės.
Pasivažinėję aplinkkeliais, aplaužę automobilį, pasinervinę ir pavargę, grįžome. Tačiau sunku sutikti su tuo, kad vargome ne veltui. Manau, kad tie, kurie leidžia tokioje vietoje vykti tokiam renginiui, begėdiškai pataikauja verslininkams. Jie naudojasi tuo, kad žmonės kantrūs, kad kiekvieno atskirai nervai, laikas ir rūpestis sunkiai įkainojami.
O neįtikti verslininkui juk daug blogiau... Paskutinė išvada, kurią padarė mūsų ekipažas – nėra Lietuvoje valdžios, o gaila. Vieni patogiai karaliauja, nori - linksminasi visų sąskaita, kažkas, kas atstovauja valdžiai, tam pataikauja, o rezultatas tiesiog stulbinamas.
Jautiesi visiškai niekas laužydamas automobilį, važiuodamas šiaip sau ratais dešimtis kilometrų, nervindamasis ir suprasdamas, kad tai niekam nerūpi: niekam nepasiskųsi, nieko nepakeisi, gali nebent vengti kelionių ten ir tada, kur mūsų žvaigždės ir žvaigždelės linksminasi. Atrodo, reikėtų tik valios ir teisingos rankos. Deja.
Tai yra lrytas.lt skaitytojo nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
(105)
Žemaitijoje vandalai išdaužė rusų langus, o policija palinkėjo gero kelio
Jei kalbi rusiškai, Žemaitijoje geriau nesirodyti. Tuo įsitikinome savaitgalį užsukę į Plungę. Grįždami iš Palangos norėjome aplankyti ten jau ketvirtus metus gyvenantį savo pusbrolį. Sustoję netoli jo namų, patraukėme vietos chuliganų dėmesį.
Padėkit! Reklaminiai skambučiai savaitgalį pakelia 6 val. ryto
Pastaruoju metu negaliu normaliai naudotis savo telefonu, prašau jūsų pagalbos sutramdant reklaminiais tikslais skambinančius pardavėjus. Mano telefono operatorius sako, kad niekuo negali padėti.
Lemtinga pažintis paskatino pradėti kovą su baisiu antsvoriu
Esu jauna, man dar tik 24-eri, o bagažą su savimi jau nešuosi didelį. Niekuomet nejaučiau, kad galiu tiek sverti, kiek svėriau tuomet, kai užlipau ant svarstyklių ir pamačiau tuos du kosminius skaičius. Pirma mintis buvo – viskas, gana. Tik kaip ir nuo ko pradėt?! Pradėjau laikytis dietos, nuo kurios man darėsi rūgštu ne tik skrandyje, bet ir galvoje.
Statybų iškankintų vilniečių skundai gula į šiukšlių dėžę
„Verslo trikampyje“ Vilniaus A. Goštauto gatvėje dirbančių įmonių ir organizacijų darbuotojai jau daugiau nei pusmetį į darbą vyksta rizikuodami savo turtu ir gyvybe. Viaduką per Geležinio Vilko gatvę Vilniaus savivaldybės užsakymu statančios bendrovės nepasirūpino statybvietės saugumu: biurų darbuotojai ir svečiai priversti važiuoti per didžiausias balas, pavojingai kirsdami statybvietę, lįsdami po svorius kilnojančiais kranais. Pažeidimus pripažino Valstybinė darbo inspekcija, įspėjimą davė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, tačiau biurų darbuotojai tikina, kad niekas nesikeičia.
Lietuvių nacionaliniu gyvuliu paskelbkime kiaulę!
Kiekviena tauta (valstybė) turi savo nacionalinį žvėrį, gyvulį ar paukštį. Pavyzdžiui, Rusijos nacionalinis žvėris yra lokys. Jis labai vykusiai charakterizuoja šios valstybės ir jos piliečių charakterį. Amerika (JAV) turi net tris nacionalinius gyvūnus: kalakutą, asilą ir dramblį. Ten kiekviena padori šeima valgo keptą kalakutą kasmet, švęsdama Padėkos dieną. Asilas – demokratų, o dramblys – respublikonų simbolis. Australija didžiuojasi kengūra, Naujoji Zelandija – kiviu, kažkuri Afrikos valstybė drambliu, Kinija – panda.
Lietuviai - vagių tauta?
Tikriausiai nerasime nė vieno lietuvio, kuris gatvėje nebūtų sutikęs kokio rusakalbio ar čigono, kuris siūlo pirkti kvepalus, mobiliaką, ar kažką. Šie pardavėjai visiškai nesikuklindami rėžia, kad jie parduoda vogtą daiktą. Sako: „ei, pirk, juk pigiai parduodu, pats paderinau iš firminės parduotuvės“. Klausimas kyla, kodėl jie nebijo pasisakyti, kad jie pardavinėja vogtą daiktą?
Atsisakyti telefono sutarties - lyg išeiti iš sektos
Skambinu TEO LT klientų aptarnavimo telefonu. „Laba diena. Skambinu dėl fiksuoto ryšio linijos“, — sakau atsiliepusiai konsultantei. „Laba diena. Kokios paslaugos jus domina?“, – atsako. „Baigėsi mūsų sutarties laikas, todėl norėčiau atsisakyti fiksuoto ryšio telefono“, – paaiškinu ir išgirstu: „O kodėl norite atsisakyti?“. Paaiškinu: „Visiškai juo nesinaudoju. Žmona prieina tik dulkių nuvalyti“. Bet konsultantė nenurimsta: „Kodėl nesinaudojate? Juk galite kiekvieną mėnesį 5 valandas nemokamai kalbėti su visais fiksuoto ryšio abonentais Lietuvoje“.
Mirties bausmė: o kodėl nepaklausus tautos nuomonės?
Negaliu nereaguoti į Renatoriaus mintis „Kraupus varėniškės nužudymas: gal metas grąžinti mirties bausmę?“. Taigi susirinko niekieno nerinkti žmonės (ar mes Konstitucinį Teismą rinkom?) ir nusprendė, kad mūsų Konstitucija esą draudžia mirties bausmę. O kaip su tautos valia?
Kodėl mes turime šelpti LRT?
Kodėl mokesčių mokėtojai prisideda prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) išlaikymo? Tokį klausimą kasdien užduoda tūkstančiai piliečių visoje Lietuvoje. Šis televizijos kanalas ne tik rodo tas pačias reklamas, kaip ir bet kuris normalus komercinis privatus kanalas, bet dar ir gauna milijonus iš valstybės biudžeto.
Turi teisę važiuoti nemokamai – su bilietu neįleis į autobusą
Susiruošėm su šeima atostogauti, nusprendėm autobuso bilietus iš Vilniaus į Palangą įsigyti iš anksto. Keliausime su ketverių metų vaiku, kuris turi teisę važiuoti nemokamai. Tačiau pagalvoję, kad kelias valandas vaikui grūstis ant kelių gali būti nepatogu, nusprendėme nupirkti bilietą ir jam, kad turėtų atskirą sėdimą vietą. Vaikams nuo 7 iki 10 metų priklauso 50 proc. nuolaida – tokį bilietą norėjome nupirkti ir savo keturmečiui.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|